Triukšmo gal ir nereikėtų per didelio kelti – jeigu karo kapelionas Oto Kacas iš „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykių“ nuolat įkaušęs rėkdavo, kad vienas kitas kreiceris jam nieko nereiškia, tai mūsų valdžiai, truktelėjusiai iš gerų norų butelio, vienas kitas milijonas eurų irgi nieko nereiškia. Arba 9 milijonai, kurių iš šalies biudžeto paprašė mobiliojo ryšio operatoriai, nes jiems ir reikės šį Vidaus reikalų ministerijos žodį paversti kūnu.
Panagrinėkime šios iniciatyvos tikslus. Jie, kaip ir priklauso tokioms chrestomatijoms, taurūs, kad nors supjaustyk gabaliukais ir pardavinėk vaistinėse vietoj pleistro. Gal net tose pačiose valstybinėse vaistinėse, kuriomis mus masina Ramūnas Karbauskis. Bet apie jo reklamuojamą geranorišką vojažą į pragarą pakalbėsim vėliau.
O kol kas grįškim prie išankstinio mokėjimo kortelių registracijos. Valdžia nori žinoti, kad šituo numeriu skambina Vardenis Pavardenis, o anava tuo – jau Vardimantas Pavardžiauskas. Tam atvejui, jeigu šie piliečiai imtų ir susigundytų nedorais kėslais – vilioti pinigus iš naivių senjorų, gąsdindami juos anūkų avarijomis, eurų keitimu į litus ar kitokiais kataklizmais. Arba, dar rimčiau, jeigu minėti piliečiai sugalvotų teroristinį aktą – juk tai vis labiau iš tolimos perspektyvos keliasi į bauginančią realybę.
Taigi sumanymas doras ir taurus, tačiau velnias, kaip visuomet, slypi detalėse. Kiek, jūsų nuomone, telefoninių sukčių bus tokie naivūs, kad savo piktadarystes krėstų iš sąžiningai užregistruotų SIM kortelių? Tai yra kiek lengvabūdis turėtų būti būsimas nusikaltėlis, kad nusikaltimo vietoje paslaugiai paliktų savo mobilųjį parašą? Jau tada paprasčiau paskambinus prisistatyti savo tikru vardu ir pavarde, perspėti, kad netrukus bandysi išvilioti kelis šimtus eurų, joks anūkas į avariją nepapuolė, bet tiesiog pinigų labai reikia.
Jeigu tokių atsirastų, juos ne laisvės atėmimu bausti reikėtų, juos reikėtų vežioti po pasaulį kaip itin egzotiškus eksponatus, o žmonės eitų ir mokėtų milžiniškus pinigus, kad pasižiūrėtų į tokius prietrankas. Klausimas, ar vertas toks šalies populiarinimo projektas 9 milijonų eurų? Hm...
Lygiai taip pat ir dėl terorizmo. Na, niekaip nesinori tikėti, kad niekadarys, užsimojęs suplanuoti šėtonišką atentatą, pagailės dėmesio tokiai detalei kaip registruota SIM kortelė. Arba patingės jos nuvažiuoti į kitą ES šalį, kurioje tokia registracija dar neprivaloma. Arba nesugalvos pasinaudoti vogta tapatybe. Arba nepaieškos būdo aktyvinti tokią kortelę aplinkiniu būdu.
Aha, pasakysit, tai geriau nieko neveikti ir toliau matyti, kaip kasmet sukčiai skurdina patikliausius senjorus keliais šimtais tūkstančių eurų? Žinoma, kad ne. Tačiau tam yra paprastesnių būdų. Jau nežinia kiek metų kalbama apie mobiliojo ryšio blokavimo įrangą pataisos namuose. Tačiau tai ji neveikia, tai veikia, bet ne taip, tai veikia, bet blokuoja nepatenkintų kaimynų mobilųjį ryšį, tai dar ką nors krečia, žodžiu, galvos skausmas, ir tiek.
Ir tai vyksta tuo metu, kai programų kūrėjai sugeba be jokių sutrikimų užtikrinti pavežėjimo ar apnakvindinimo paslaugas visame pasaulyje, suveda pirkėjus su pardavėjais, padeda kosminiams zondams nusileisti ant milijonus mylių nutolusių asteroidų ir laboratorijos sąlygomis simuliuoti didįjį sprogimą.
O tuo metu kasmet kalinimo įstaigose konfiskuojama dešimtys tūkstančių mobiliųjų telefonų, vienas po kito skelbiami konkursai įsigyti tą pačią nelemtą blokavimo įrangą, žodžiu, kairė nežino, ką daro dešinė, o dešinė tuo metu krapšto pakaušį.
Ir tokia pat pusiau kepta, pusiau virta logika vadovaujantis bus dar kartą išleista velniai žino kiek pinigų tik tam, kad valstybė sužinotų milijono padorių ir įstatymui neketinančių nusikalsti piliečių duomenis, o tie, kurie planuoja negerus darbus, pakeiksnos sekundę ir mikliai sugalvos, kaip šį planą apeiti.
Žinoma, labai gali būti, kad šio sumanymo tikrasis tikslas yra visai kitas, – tiesiog atkakliai ir nuosekliai mus pratinti prie komentaro pradžioje minėtos patarlės neišvengiamumo. Kadangi netrukus gali pasipilti dar gražesniais norais paremtos fantazijos. Apie valstybinius alkoholio prekybos monopolius, valstybinius bankus, vaistines ir dar velniai žino ką.
Jose ne tik kilnių norų bus daugiau – daugiau prireiks ir eurų jas realizuojant. O dar daugiau keturių juostų greitkelių, naujutėliu asfaltu garmančių į tą patį pragarą. Apgyvendintą tokiomis pat geromis, bet mažai apskaičiuotomis idėjomis.
