Susidūrimas prie mokyklos
Praėjusią savaitę pradėtas ikiteisminis tyrimas turėtų aiškiai atsakyti į klausimą, kas kaltas dėl smulkaus, bet didelį atgarsį sukėlusio konflikto, kai susimušė ir akmenimis apsimėtė vietos paaugliai su bendraamžiais sirais, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (RPPC) prisiglaudusių pabėgėlių sirų vaikais.
Pasak sirų, juos, einančius iš mokyklos užpuolė du vietiniai jaunuoliai, tyčiojosi, juokėsi, o po to pradėjo laidytis akmenimis. Vienas siras buvo nugabentas į ligoninę, pastebėjus, kad jam ant veido išryškėjo raudona dėmė.
Aiškintis konflikto priežasčių atkaukė net trys policijos ekipažai. Netrukus buvo sulaikyti du paaugliai, 14 ir 15 metų. Abu žinomi vietos gyventojams, kaip nepasižymintis itin ramiu elgesiu. Vienas jų, 15 metų Jevgenijus B., priverstinai ugdomas socializacijos centre. Šeimų su tokiais vaikais Rukloje – nemažai.
Portalo lrytas.lt žurnalistai su Jevgenijumi, dalyvaujant jo motinai, pavyko pasikalbėti miestelio seniūnijoje. Jis pateikė savąją įvykių versiją.
„Aš su draugu ėjome iš bibliotekos. Mus aplenkė iš mokyklos grįžtantis būrelis pabėgėlių, jų buvo gal aštuoni, daugiausiai berniukai, gal dar viena mergaitė. Mes ėjome iš paskos, į mobilųjį telefoną atsisiuntėme juokingą klipą iš „Youtube“, žiūrėjome ir juokėmės. Gal būt sirams pasirodė, kad juokiamės iš jų? Vienas berniukas staiga nusirengė striukę, metė ją ant šulinio dangčio, ir puolė mano draugą kažką šaukdamas. Keistai atrodė – siras mažo ūgio, bet aukštaūgį mano draugą puolė aršiai“, – pasakojo jaunuolis.
Užvirė paauglių kautynės. Jevgenijus tvirtino, kad jie su draugu sirų akmenimis neapmėtė. Anot jo, atvirkščiai, pabėgėliai esą stvėrė pagalius, po to griebėsi akmenų.
„Viskas vyko prie mokyklos, netoli seniūnijos. O ten yra vaizdo kameros. Tegul policija jas peržiūri ir įsitikins, kad sakau tiesą“, – teigė paauglys.
Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis sakė, kad ir jam kilo abejonių, ar sirai iš tiesų buvo užpulti, ir būtent ar jie kalti dėl konflikto.
„Įsiminė kelios detalės, iškėlusios klausimų. Kodėl pabėgėlių vaikas iš anksto nusirengė striukę ir pasirengė muštis. Kodėl jis puolė gerokai didesnį, taigi iš pažiūros stipresnį paauglį? Man tai panašu į provokaciją. Juk ne paslaptis, kad dauguma pabėgėlių į Lietuvą žiūri kaip į tarpinę stotelę, pakeliui į turtingą Vakarų Europą. Ir štai atsiranda proga skųstis, kad lietuviai rasistai juos skriaudžia, jie negali ištverti mūsų šalyje. Tačiau galiausiai visus taškus turės sudėlioti policijos tyrimas. Jeigu kalti mūsų vaikai, jie turės atsakyti. Jei kita pusė, tai ir ji privalės prisiimti atsakomybę“, – kalbėjo G.Jasilionis.
Keisti konfliktų scenarijai
Seniūnas irgi tikisi, kad peržiūrėjus vaizdo kamerų prie mokyklos ir seniūnijos medžiagą gali paaiškėti, kad iš tiesų kaltas dėl konflikto penktadienį. Tačiau su žurnalistais apžiūrėjus kameras tapo aišku, kad vilties nėra daug: jos atsuktos ne į tą pusę, kur vyko muštynės.
„Ne pirmą kartą pas mus vyksta konfliktai, juk Pabėgėlių priėmimo centras čia jau seniai veikia. Anksčiau buvo ir išprievartavimų, ir plėšimų. Bet pastarieji susidūrimai su sirais, nors ir smulkūs, bet kažkokie keisti. Tarkime, pirmasis konfliktas, kai esą buvo užpultos dvi moterys. Kaip jos atsidūrė vakarop kažkur prie krūmų, vienos? Juk pagal musulmonų papročius vienoms moterims, ypač vakare, vaikščioti draudžiama. Bandėme kalbėtis su pabėgėliais, buvome surengę susitikimą su jais RPP centre. Siūlėme kartu spręsti problemas. Iš jų pusės girdėjome daugiausiai reikalavimus ir ultimatumus, skundus. Susidarė įspūdis, jog kažkas provokuoja pabėgėlius. Mūsų gyventojai, jie patys ar dar kažkas? Man tik svarbu, kad sprendžiant problemas su pabėgėliais būtų paisoma mūsų įstatymų, pagrindiniu kriterijumi nepaverčiama kultūrų skirtumai“, – tikino Ruklos seniūnas G.Jasiulionis.
Šiuo metu RPPC glaudžiasi per 180 pabėgėlių iš pilietinio karo Sirijoje zonos.
Vietiniai gyventojai tikrai neatrodė nusiteikę prieš pabėgėlius. Tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus.
Pabėgėlių drama Rukloje skleidžiasi ypatingo socialinio fono aplinkoje. Čia gyvena daug karininkų šeimų, juk Rukla – karinis miestelis. Todėl gatvėse – labai daug vaikų, paauglių, jaunuolių. Tačiau didesnę gyventojų dalį sudaro vidiniai migrantai. Tai žmonės, atsikėlę iš didmiesčių, daugiausiai Kauno: prispirti skurdo ar dėl savo gyvenimo būdo jie pardavė, prarado butus didmiesčiuose, o Rukloje įsigijo pigų būstą. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje iš miestelio pasitraukė sovietų kariškiai, čia paliko butus.
Per nepriklausomybės dešimtmečius Ruklos socialinė sudėtis keitėsi į gerąją pusę, tačiau vargingai gyvenančių šeimų, bedarbių, taurelės mėgėjų procentas čia dar didelis.
Išliko ir dalis rusakalbių, sovietų laikais dirbusių čia įsikūrusioje karinėje bazėje. Tokia socialinė aplinka iš principo palanki tarpti populistinėms, rasistinėms nuotaikoms. Bet pasikalbėjus su vietiniais neatrodo, kad taip būtų
Prisiminė mūšius su čečėnais
„,Man pabėgėliai netrukdo. Nors kalbama, kad musulmonai vyrai linkę kabinėtis prie šviesiaplaukių merginų, nesusidūriau su tokiais dalykais. Sirai vyrai mandagūs, pasisveikina. Jie gabi tauta, greitai išmoko lietuviškai“, – sakė miestelio centre lapus grėbstanti 27 metų Sandra.
Ruklos senbuvis, 73 metų Jonas taip pat palankiai atsiliepė apie pabėgėlius, kurių čia būta iš įvairių kraštų.
„Tik nemanau, kad jiems patiems norisi gyventi Lietuvoje. Pas mus maži atlyginimai, žmonės nelabai draugiški. Anksčiau pabėgėlių centre gyveno afganistaniečiai, juodaodžiai, vietnamiečiai. Visi jie norėjo kuo greičiau į Vakarus ištrūkti“, – sakė Ruklos senbuvis.
Vienintelės miestelio kavinės darbuotoja Indrė (vardas pakeistas – red.) stebėjosi, kodėl kilo nesusipratimų su sirais, kurie yra palyginti su ankstesniais RPPC gyventojais – taikūs.
„Dabar ateina į kavinę 5-6 nuolatiniai lankytojai sirai palošti biliardo. Tik vyrai, moterų nėra buvę. Kartais jie išgeria silpno alaus kokteilio, stiprių alkoholinių gėrimų negeria. Retai užsisako valgio, niekada – kiaulienos kepsnių, aišku. O štai kai buvau jauna mergina, prieš 6 metus maždaug, afganistaniečiai ir čečėnai neleisdavo ramiai praeti gatve, kabinėdavosi. Tada ir muštynių buvo daug. Aišku, ne vieni jie kalti, vietiniai čia irgi ne angelai. O dabartiniai įvykiai man atrodo kaip provokacijos. Tarp taikių pabėgėlių gal būt yra provokatorių“, – svarstė jauna moteris.
Vyresnio amžiaus Ruklos gyventojai iki šiol šiurpsta, prisiminę prieš daugiau kaip 10 metų vykusias kruvinas peštynes tarp karo pabėgėlių čečėnų ir vietos nenuoramų.
Nors čečėnai – musulmonai, religija jiems draudžia vartoti alkoholį, buvę Džocharo Dudajevo kovotojai, ne vienas – su kriminaline praeitimi, Mahometui nematant Rukloje prisisiurbdavo alaus ir tada kildavo muštynės. Policijos ekipažai beveik nuolat budėdavo miestelyje.
Rukloje tapo ramiau
„Dabar tikrai to nėra. Esu tarnavęs tarptautinėse misijoje, matęs tarptautinių konfliktų. Nemanau, kad jie įsiliepsnotų Rukloje. Miestelis nemažai pasikeitęs į gerąją pusę. Nusikalstamumas sumažėjęs, anksčiau čia iš tiesų buvo nesaugu. Bet po to, kai Lietuva įstojo į ES, vagys ir chuliganai išsinešdino į Vakarų Europą, tapo ramiau“, – ironiškai pastebėjo Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko seržantas, 47 metų seržantas Vytautas Gadliauskas.
Jo nuomone, konfliktai su pabėgėliais naudingi tik jėgoms, siekiančioms sumenkinti Lietuvos įvaizdį, parodyti mūsų šalį kaip priešišką kitų kultūrų žmonėms.
Tomas, 16-metis Ruklos gyventojas griežtai neigė, jog vietos jaunimas nusiteikęs priešiškai pabėgėlių atžvilgiu.
„Mano du geriausi draugai – afganistanietis ir siras. Jie žaidžia futbolą mūsų miestelio komandoje, puikiai sutariame. Gal vienas kitas nenaudėlis atsiranda iš vietinių chuliganų“, – sakė jaunuolis.
Ruklos pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja Gitana Lemkienė taip pat tikino, kad mokykloje jokios nesantaikos tarp vietinių ir pabėgėlių vaikų nevyksta: pedagogai moka valdyti padėtį, nes įvairių šalių, skirtingų kultūrų vaikai šioje mokykloje mokosi jau seniai.
Vis tik pabėgėlius integruoti į vietinę aplinką, kaip apie tai skambiai pakalbėti mėgsta mūsų politikai, nėra paprasta.
Trupino duoną ir varškę
Kauno apskrities policija buvo surengusi susitikimą su vietiniais gyventojais. Daug skundų dėl pabėgėlių jie neišgirdo. Tiesa, kai kurie piktinusi, kad atvykėliai nemoka elgtis parduotuvėse: trupina duoną, varškę, sukelia sąmyšį.
Tačiau žurnalistų kalbintos pardavėjos tokios informacijos nepatvirtino.
„Būriais apsipirkti jie neateina. O kai ateina, perka nedaug – tabako ir kokoso drožlių. Turbūt kažkokius nacionalinius patiekalus gamina“, – aiškino vienos parduotuvės pardavėja Neringa.
Miestelio seniūnas G.Jasiulionis apgailestavo, kad nutrūko anksčiau buvę glaudūs seniūnijos kontaktai su RPPC vadovais. Taip esą greičiau pavyktų išspręsti problemas.
„Mes norėtume, kad kariuomenė ir pabėgėlių centras prisidėtų prie miestelio infrastruktūros, socialinių problemų sprendimo. Rukloje iš tiesų nemažai socialinių skaudulių. Pavyko renovuoti keletą daugiabučių, sutvarkyti sporto aikšteles – daugiausiai savo jėgomis ir padedant ES lėšoms. Kuo geresnės ekonominės sąlygos bus Rukloje, tuo mažiau ir priežasčių konfliktams kils. Nors miestelio gyventojai tikrai nėra nusiteikę prieš pabėgėlius, o aš nuolat perspėju: nepasiduokite provokacijoms“, – kalbėjo seniūnas.
