Meilę miestui kauniečiai reiškia ir užrašais: ką siūlo dailininkai?

Kauno studentai meilę miestui ne vienus metus reiškia užrašais Nemuno krantinėje. Profesionalai įsitikinę, kad jei pasirinkta tokia išraiška, šūkius būtina prižiūrėti. Taip pat norėtų, kad krantinėse įvyktų esminių permainų.

Miesto svečiai visada atkreipia dėmesį į užrašą „Kartu mylim Kauną“.<br>M.Patašiaus nuotr.
Miesto svečiai visada atkreipia dėmesį į užrašą „Kartu mylim Kauną“.<br>M.Patašiaus nuotr.
Nemuno krantinėje esantį užrašą „Lietuva“ su didžiuliu krepšinio kamuoliu jaunimas ketina atnaujinti pavasarį.
Nemuno krantinėje esantį užrašą „Lietuva“ su didžiuliu krepšinio kamuoliu jaunimas ketina atnaujinti pavasarį.
Daugiau nuotraukų (2)

Vėjūnė Inytė („Lietuvos rytas“)

Nov 4, 2016, 8:28 PM, atnaujinta May 9, 2017, 2:36 PM

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto studentai ėmėsi atnaujinti Nemuno krantinėje esantį užrašą „Kartu mylim Kauną“.

Iš pradžių studentai šveitė senus dažus, rovė krantinės betoninės dangos plyšiuose išaugusias žoles. Vėliau griebė teptukus ir žaliais dažais atnaujino užrašą bei raudonai perdažė meilę Kaunui simbolizuojančią širdį.

Projekto organizatorė KTU studentė Šarūnė Kirdeikytė pasakojo, kad studentai pirmą kartą meilės prisipažinimą Kaunui Nemuno krantinėje iš gėlių pasodino 2005 metais.

„Kadangi gėles kasmet pirkti per brangu, vėliau atsirado dažais išpieštas užrašas. Jį atnaujiname beveik kiekvienų metų rudenį. Paskutinį kartą šūkis buvo atnaujintas prieš pusantrų metų. Todėl suskatome tai vėl padaryti“, – sakė Š.Kirdeikytė.

2010 metais KTU studentai krantinėje įkurdino ir kitą užrašą „Lietuva“ su krepšinio kamuoliu. Jį studentai ketina iš naujo perdažyti pavasarį.

Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintautas Vaičys įsitikinęs, kad studentų saviraiška – sveikintinas reiškinys. Tačiau menininkas mano, kad jei jau užrašai upių krantinėse atsirado, jie turi būti prižiūrimi.

„Vos atsiradę šie užrašai traukė žmonių dėmesį. Tačiau juos būtina prižiūrėti, dažniau valyti, atnaujinti. Kitaip tokie šūkiai ne skatina didžiuotis miestu, o kelia nusivylimą ir net pašaipą“, – įsitikinęs G.Vaičys.

Taip pat dailininkas mano, kad dabartiniai užrašai yra šiek tiek per šiurkštūs ir stačiokiški.

„Suprantu, kad studentai išradingiau puošti krantinių neturi pinigų.

Tačiau tokiu atveju galėtų rinktis kitokius puošybos būdus. Pavyzdžiui, jei krantinės būtų apipavidalinamos tautinių juostų ornamentais, net ir pablukę jie atrodytų originaliai“, – įsitikinęs G.Vaičys.

Dailininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovas apgailestavo, kad savivaldybė neturi profesionalaus dailininko, kuris drauge su architektais kurtų miesto erdvių apipavidalinimo idėjas ir strategiją.

Siūlo geriau pritaikyti kauniečių poilsiui

Asta Kiaunienė

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus vadovė

„Mintis paįvairinti upės krantines yra gera. Tačiau neprofesionalus yra jos išraiškos būdas. Manau, kad dabar esantys užrašai yra laikini ir tol, kol jie prižiūrimi, gali būti.

Daugiau reikėtų galvoti apie visą krantinių ir jų infrastruktūros sutvarkymą bei pritaikymą kauniečių poilsiui. Plenerų, konkursų šiuo klausimu yra vykę ne vienas. Idėjų nestinga. Kol kas jos neįgyvendintos.

Tačiau manau, kad per artimiausius kelerius metus padėtis pasikeis.

Kai bus sutvarkyta Nemuno salos infrastruktūra, atsiras paskata geriau sutvarkyti ir miesto upių krantines.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.