Vilniuje per keletą metų nedaug kas nepasikeitė. Tiesa, investicijas
sustabdyti dabar lengviau. Štai 2006-aisiais paskelbus planus apie kino
teatro „Lietuva“ griovimą, visuomenininkams neužteko kelių mitingų,
plakatų ir žvakučių, kad sovietinis griozdas išliktų dar ilgiems metams.
Reikėjo ir teismų maratono. Ir kas po to? Kino teatro pastatas
stūksojo apleistas, išterliotas grafičiais, keliaujantis iš vieno
šeimininko rankų į kitas.
Ir tik dabar, nugriovus „Lietuvą“, prasidės Modernaus meno centro
statybos. Bet visa kebeknė užtruko dešimtmetį. Toje vietoje jau seniai
būtų naujas pastatas, jei ne pašūkavimai, kurie, pasirodo, nedavė
jokios naudos.
Architektų ir prie jų prisišliejusių rėksnių kompanijai neprireikė
teismų, kad sustabdytų kelių policijos pastato griovimą.
Užteko pašūkavimų apie kultūros paveldą, kurį būtina saugoti, kad
prekybos tinklo „Lidl“ 40 mln. eurų investicijos būtų neribotam laikui
sustabdytos.
Beje, niekas apie jokį paveldą nė žodžiu neužsiminė, kol tas pastatas
riogsojo nenaudojamas. Kai tik atsirado investuotojas, tuoj pasipylė
graudūs verksmai.
Supratę, kad mieste atsiras dar vienas pastatas vaiduoklis, savivaldybės
atstovai ir paveldosaugininkai ėmė vieni kitiems mėtyti kaltinimus lyg
karštą bulvę iš rankų į rankas.
Ir vėl nežinia, ar „Lidl“ kada nors įsirengs biurų pastatą vietoj
sovietinės architektūros „šedevro“.
Supratęs, kad istorija gali pasikartoti, vietoj „Žalgirio“ stadiono
pastatų kompleksą ketinančios statyti bendrovės „Hanner“ vadovas
A.Avulis šią savaitę pareiškė, kad mato jau antrą į „Lidl“ panašų
atvejį, kai spaudimas atsiranda tik įsigijus didelės vertės, tačiau
apleistą teritoriją ir pradėjus pokyčius.
Tada savivaldybę staiga bandoma priversti pakeisti anksčiau priimtus
sprendimus.
A.Avulio nuomone, tokia praktika nėra nei sąžininga, nei teisinga,
šitaip menkinamas Vilniaus ir Lietuvos patrauklumas investuotojams.
Bet „Žalgirio“ stadiono gynėjams nė motais, kad leidimas griauti statinį
buvo suteiktas dar 2010 metais, kad griovimas pradėtas šią vasarą
mėnesį, o „Hanner“ apie darbus visuomenę informavo iš anksto.
Ir įsigydami stadioną investuotojai prieš porą metų skelbė, kad šioje
vietoje bus administracinės ir gyvenamosios paskirties pastatai.
Tačiau meras R.Šimašius, pas kurį ieškoti užtarimo buvo atvykęs
A.Avulis, tik kliūstelėjo žibalo į ugnį – pareiškė, kad „Žalgirio“
stadiono vietoje kažkada buvo numatytas stadionas, kuris ne visai
skaidriais būdais buvo paverstas ne stadionu.
Dėl to esą kalta buvusi valdžia, išparceliavusi stadioną. Tai merui,
kaip ir tūkstančiams futbolo sirgalių, kelia nerimą.
Na, dėl tūkstančių merdinčio futbolo sirgalių meras gal ir perlenkė,
tačiau nerimą kelia ne tai.
Nejaugi sostinės vadovas pritaria rėksniams? Nejaugi merui, taip ir
nesugebėjusiam išjudinti Nacionalinio stadiono statybų, gražiau
griuvėsiai?
„Sostinė“