Šokiruojančių faktų dėl viešųjų pirkimų paaiškėjo per Apeliaciniame teisme vykusį posėdį, kai buvo nagrinėjama, ar teisėtai Pravieniškių pataisos namų rekonstrukcijos darbų konkurso laimėtoja buvo pripažinta klaidinančių duomenų pateikusi bendrovė.
Šio konkurso nugalėtojos – statybų bendrovės „Aukštaitijos ranga“ – atstovas viešai pareiškė, kad ir dabar egzistuoja praktika, kai viešuosius pirkimus laimėjusios stambios statybos bendrovės jokių darbų neatlieka, o surengia vidinį konkursą ir visus darbus perleidžia smulkesnėms įmonėms.
Faktai, jog statybos darbus atlieka ne viešųjų pirkimų laimėtojai, o konkursus pralaimėjusios arba juose net nedalyvavusios įmonės, paaiškėjo po Norvegijos ir Europos Sąjungos finansuojamo Pravieniškių pataisos namų rekonstrukcijos konkurso.
Šiame Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos rengtame konkurse dalyvavo net 23 statybos bendrovės.
Visos jos privalėjo pateikti per penkerius metus atliktų darbų sąrašą. Pagal tai buvo vertinama, kokį pasiūlymą viešųjų pirkimų komisijai gali pateikti įmonė.
Kovo mėnesį buvo paskelbtas konkurso nugalėtojas. Juo tapo bendrovė „Aukštaitijos ranga“, kuri įsipareigojo patalpas rekonstruoti už mažiausią kainą – 3 milijonus 60 tūkstančių eurų. Antrąją vietą užėmė Kauno bendrovė „Vilungė“, pasiūliusi 5 tūkstančiais eurų didesnę kainą.
Įtarimą sukėlė viešbutis
Bet greitai paaiškėjo, kad konkurso laimėtoja „Aukštaitijos ranga“ komisijai galėjo pateikti išgalvotą darbų sąrašą – daugelis jos nurodytų statybos ir rekonstrukcijos darbų bent jau legaliai negalėjo būti atlikti.
„Įtarimą, kad pateikti duomenys yra netikri, sukėlė į darbų sąrašą įtraukti garsaus Panevėžio viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijos darbai.
Gerai žinojome, jog šiame viešbutyje dirbo visai kitos bendrovės, tad patikrinome, ar nėra išgalvoti ir kiti darbai“, – sakė „Vilungės“ interesams atstovaujantis teisininkas Ilanas Ostrovskis.
Atidžiau patikrinus „Aukštaitijos rangos“ pateiktą darbų sąrašą, paaiškėjo, kad dar mažiausiai keturių statybos darbų ši bendrovė bent jau teisėtai negalėjo atlikti.
Pavyzdžiui, „Aukštaitijos ranga“ tvirtino, jog modernizavo Radviliškio Vaižganto gimnazijos pastatą, Šeduvos kultūros namus, daugiabutį namą Pasvalyje ir kelis kitus pastatus.
Tačiau patikrinus viešojo pirkimo ataskaitas, paaiškėjo, kad visus šiuos darbus atliko Panevėžio statybos trestas ir dar kelios nieko bendra su „Aukštaitijos ranga“ neturinčios statybinės organizacijos.
Kaina – įtartinai maža
Bene keisčiausia pasirodė už beveik 200 tūkstančių ES skirtų eurų atlikta Panevėžio kolegijos pastato rekonstrukcijos darbų istorija.
„Aukštaitijos ranga“ Kalėjimų departamento Viešųjų pirkimų komisijai deklaravo, kad būtent ji atliko ir šiuos darbus.
„Aukštaitijos ranga“ iš tiesų dalyvavo konkurse dėl šių darbų ir net pasiūlė mažiausią kainą.
Tačiau Viešųjų pirkimų komisijai ši kaina pasirodė įtartinai maža, ir bendrovė buvo paprašyta pateikti papildomų įrodymų, kaip ji už tokią nedidelę kainą modernizuos pastatą. Tačiau „Aukštaitijos ranga“ jokių įrodymų nepateikė ir jos pasiūlymas buvo atmestas.
Konkurso nugalėtoja buvo pripažinta bendrovė „Melrunas“, kuri buvo pateikusi pasiūlymą už beveik 30 tūkstančių eurų didesnę kainą.
Ši bendrovė pagal oficialą viešųjų pirkimų ataskaitą ir atliko visus darbus už 195 249 eurus.
Kitaip ir negalėjo būti, nes pagal sutartį konkurso nugalėtojas neturėjo net teisės kam nors perleisti darbų.
Arba klastojo, arba pagrobė
Tačiau Kalėjimų departamento viešųjų pirkimų komisijai atsiųstame rašte „Aukštaitijos ranga“ teigia, kad ne „Melrunas“, o būtent ji atliko pastato rekonstrukciją už tuos pačius 195 249 eurus.
Maža to, „Aukštaitijos ranga“ net pateikė Kalėjimo departamento Viešųjų pirkimų komisijai įrodymų, kad būtent tikrai atliko šiuos darbus.
„Jeigu „Aukštaitijos ranga“ iš tiesų rekonstravo kolegijos pastatą – tai jau panašu į kriminalinį nusikaltimą.
Juk akivaizdu, kad ši bendrovė prieš konkursą galėjo derinti savo veiksmus su „Melrunu“ tam, kad būtų galima pasisavinti beveik 30 tūkstančių eurų ES lėšų, – sakė I.Ostrovskis.
Nuomonė pasikeitė per dieną
Visa ši informacija buvo pateikta Kalėjimų departamentui ir pasiūlyta ne tik panaikinti Pravieniškių pataisos namų rekonstrukcijos konkurso rezultatus, bet ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir ES lėšų pasisavinimo.
Balandžio 4 dieną pretenzijas išnagrinėjusi Kalėjimo departamento komisija panaikino konkurso rezultatus ir bendrovę „Aukštaitijos ranga“ pašalino iš konkurso.
Motyvuota tuo, kad kai kurie jos pateikti darbai buvo atlikti „galimai neteisėtai“.
Tačiau jau kitą dieną Kalėjimų departamento nuomonė staiga pasikeitė – ką tik iš konkurso išmesta bendrovė vėl buvo pripažinta nugalėtoja.
Teisėjams užminė mįslę
Toks konkurso rengėjų sprendimas buvo apskųstas teismui. Skunde teigiama, kad Kalėjimų departamentas, užuot pranešęs apie galimą dokumentų klastojimą ir ES lėšų grobstymą teisėsaugos institucijoms, atvirai palaiko melagingą informaciją pateikusią bendrovę „Aukštaitijos ranga“.
Ieškovai prašė ne tik panaikinti konkurso rezultatus, bet ir pradėti ikiteisminį tyrimą.
Teismų procesai užsitęsė kelis mėnesius. Kaip atsitiko, kad „Aukštaitijos ranga“ tvirtina atlikusi darbus, nors oficialiuose viešųjų pirkimų dokumentuose nurodomos visai kitos įmonės, tikru galvosūkiu tapo ir bylą nagrinėjančiai Apeliacinio teismo kolegijai.
Vyksta šešėliniai konkursai
Prieš keletą dienų šią paslaptį atskleidė į teismo posėdį pakviesti „Aukštaitijos rangos“ atstovai.
Jie lyg niekur nieko tvirtino, jog Panevėžio regione yra įprasta praktika, kai viešuosius pirkimus laimėjusi stambi bendrovė jokių darbų neatlieka, o organizuoja savo vidinius konkursus, kuriose dalyvauja smulkesnės regiono įmonės.
Statybininkai teisme tvirtino, jog tokius „mini konkursus“ yra laimėjusi ir „Aukštaitijos ranga“.
Tad nors oficialiai dokumentuose ir buvo nurodoma, jog darbus atliko oficialaus konkurso nugalėtoja, iš tikrųjų dirbo nelegalaus vidinio konkurso laimėtoja – „Aukštaitijos ranga“.
Viešųjų pirkimų įstatyme labai aiškiai nurodoma, jog konkursų nugalėtoja negali jokiai kitai įmonei perleisti darbų, juolab rengti vidinių konkursų.
Pasidalijami milijoniniai užsakymai
* Neseniai Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad konkursą laimėjusi statybos bendrovė „Irdaiva“ galėjo gauti 478 tūkstančių eurų atlygį už tai, kad perleido darbus bendrovei „Niskama“.
* 2014 metais bendrovė „Irdaiva“ laimėjo Respublikinės Kauno ligoninės skelbtą 2,7 milijono eurų vertės pastatų atnaujinimo darbų konkursą, tačiau darbų nevykdė.
* Darbus atlikti „Irdaiva“ pasamdė nei pirkimo pasiūlyme, nei ligoninės paruoštoje sutartyje neminimą subrangovę „Niskama“. Ši savo ruožtu pasamdė bendrovę „Struktūra“, kuri visus darbus atliko už 1,53 milijono eurų.
* Beje, prieš tai „Struktūra“ su „Irdaiva“ varžėsi dėl viso ligoninės užsakymo ir pasiūlė mažiausią – 2,03 milijono eurų – kainą. Tačiau „Struktūra“ atsisakė pateikti šią kainą pagrindžiančius dokumentus, buvo pašalinta iš konkurso, o nugalėtoja pripažinta „Irdaiva“.
* „Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia samdyti subrangovus, jei tik tiekėjas nurodo tai teikdamas pasiūlymą – kad perkančioji organizacija įsitikintų, jog tiek rangovas, tiek subrangovas pajėgūs atlikti darbus, kurių prašoma. Šiuo atveju neteisėtai perleidus sutarties vykdymą buvo pakeista esminė sutarties sąlyga – sutarties šalis. Pasinaudota schema, kai pirkimą laimi vieni, darbams atlikti samdomi kiti, šie samdo dar kitus ir taip kiekviena grandies dalis išpučia pasiūlymo kainą ir sėkmės atveju pasidalija milijoninės vertės užsakymą“, – sakė VPT direktorė Diana Vilytė (nuotr.).
