Antradienį Seime surengta spaudos konferencija „Valstybinės žemės kontrolė – kritinės būklės“. Jos metu Seimo narys V. Gailius ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Korupcijos prevencijos valdybos pirmininkas Romualdas Gylys pristatė STT atliktą korupcijos rinkos analizę Nacionalinės žemės tarnybos veiklos srityse atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką bei vandens telkinius ir parduodant valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus.
„Pastebėjome, kad trūksta kontrolės iš pačios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT). Ne visada yra atliekami padalinių suplanuoti patikrinimai, mes su jais kalbamės, diskutuojame, kaip galima keisti jų veiklą, ir tikimės, kad situacija gerės“, – sakė R.Gylys.
Pats Seimo narys V.Gailius sakė, kad geriausiai NŽT situaciją iliustruoja buvusios NŽT vadovės Daivos Gineikaitės bandymas išsisukti iš eismo įvykio.
„Situaciją NŽT geriausiai iliustruoja įvykis Kaune, kai vadovė traukė iš kišenių kupiūras ir bandė taip spręsti eismo įvykį, tačiau susidūrė su pilietiška pozicija ir taip, kaip įprasta, spręsti nepavyko“, – kalbėjo Seimo narys.
Pažeidimų gausu, duoda galimybę pasitaisyti
Prieš pusantro mėnesio, rugsėjo 27-ąją, STT baigė NŽT veiklos sričių analizę. Jos metu išnagrinėjo galimą korupcijos riziką atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką, vandens telkinius ir parduodant valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus.
Atlikta analizė parodė, kad priimant sprendimus dėl grąžintų sklypų padidinimo taikoma per didelė veiksmų laisvė, ne kiekvienu atveju vienodi kriterijai taikomi siekiantiems gauti lygiaverčius sklypus, nepakankamai užtikrintas sudarytų eilių viešumas, viešai skelbiama neišsami informacija apie laisvus valstybinės žemės plotus.
„Buvo atvejų, kai tik Generalinės prokuratūros pastangomis NŽT įpareigojama nepasirašyti tam tikrų sutarčių. Aš manau, kad šios išvados parengimas yra labai konkretus įpareigojimas, kad per tris mėnesius NŽT praskaidrintų šią sritį. Mes parlamentinės kontrolės ribose prie to prisidėsime“, – kalbėjo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas.
Už veiksmus turės atsakyti
R.Gylys ir V.Gailius spaudos konferencijoje sakė, kad NŽT atkurdama nuosavybės teisės ne visada laikėsi terminų, ir informavo, kad 20 valstybės tarnautojų turės atsakyti už nesąžiningus savo veiksmus. Tiesa, kol kas nėra nuspręsta dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems.
„Išvados rodo, kad kontrolės priimant sprendimus nebuvo. Mes dar 2015-aisiais rengėme posėdį dėl situacijos, kai piktnaudžiaujama, bet dėl patraukimo atsakomybėn suėjusi senatis, nusikaltę nėra patraukiami atsakomybėn, o nukentėjusiesiems pasiūloma kreiptis į teismą savo lėšomis. Kontrolės sistema NŽT neveikė dėl kai kurių korupcinių dalykų“, – sakė V.Gailius.
NŽT: „Nuolat stipriname vidaus kontrolę“
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), susipažinusi su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikta ir viešai paskelbta korupcijos rizikos analize, pastebi, kad daugelis šioje analizėje pateiktų veiklos tobulinimo pasiūlymų jau įgyvendinta.
“STT specialistai analizavo 2013–2015 m. I pusmečio laikotarpį. Nuo pat 2016 m. pradžios NŽT ėmėsi labai aktyviai stiprinti savo vidaus kontrolę. Atlikome išsamų teritorinių padalinių veiklos auditą, neplaninius patikrinimus. Aptikę veiklos organizavimo trūkumų, tokių, kurie gali mažinti priimamų sprendimų skaidrumą, juos nedelsiant pašalinome“, – sako NŽT direktorius Danielius Kuprys.
Pasak D. Kuprio, STT atlikta korupcijos rizikos analizė parodė, kad siekiant efektyviai užkirsti kelią korupcijai būtina griežtesnė teritorinių padalinių priežiūra ir centralizuotų kontrolės priemonių taikymas.
„Vadovaujantis STT pateiktomis antikorupcinėmis rekomendacijomis dažnai sudėtinga suvokti periodiškai inicijuojamas įvairias diskusijas ir siūlymus skaidyti NŽT funkcijas ir nemažą dalį jų pavesti savivaldybėms. Įgyvendinant tokius siūlymus, efektyvi skaidrios veiklos kontrolė būtų neįmanoma, o korupcijos atvejų, tikėtina, tik daugėtų“, – įsitikinęs D. Kuprys.
