Pagrindinis pranešimų ir diskusijų objektas buvo ES pagrindinių teisių chartija, kuri pripažįsta ES piliečių ir gyventojų asmenines, pilietines, politines, ekonomines ir socialines teises bei taiko jas ES teisyne.
Konferencija buvo siekiama užtikrinti, kad ES pagrindinių teisių chartija būtų plačiau ir vienodžiau taikoma Lietuvos teismuose ir kitose institucijose, užtikrinančiose ar prižiūrinčios individualių teisių apsaugą. Konferencijos dalyvių teigimu, yra svarbu skatinti aktyvesnį teisėjų ir teismų, taip pat teisininkų, prisidedančių prie individualių teisių gynybos, tarpusavio keitimąsi patirtimi ir informacija apie taikomus Chartijos aiškinimo bei taikymo metodus, taip prisidedant prie nuoseklesnio Chartijos taikymo šalyje.
Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo teismo jurisprudencija, ES pagrindinių teisių chartija ES valstybėms narėms yra privaloma, kai jos veikia ES teisės taikymo srityje. Valstybių teismai remiasi Chartija, nepateikdami pagrįstų argumentų, kodėl ji taikoma konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Kartais teismai Chartija remiasi į ES teisės taikymo sritį nepatenkančiais atvejais. Vis dėlto yra retų atvejų, kai teismai išsamiai analizuoja Chartijos teikiamą pridėtinę vertę.
Kita konferencijoje gvildenama tema buvo susijusi su ES valstybių konstitucinių nuostatų ir Chartijos nuostatų santykiu. Kalbant apie Chartijos teisinį turinį, pažymėtina, kad Chartija neįtvirtina visiškai naujų pagrindinių teisių. Chartijoje dar kartą įtvirtintų pagrindinių teisių turinys ir apimtis kyla iš visoms valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų ir tarptautinių įsipareigojimų, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) ir Europos žmogaus teisių teismo teisminės praktikos.
Anot VU docentės dr. S. Žalimienės, valstybių teismams kelia sunkumų tai, kad jie privalo taikyti ir užtikrinti skirtingo lygmens pagrindines teises, įtvirtintas Chartijoje, Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje (EŽTK), nacionalinėse konstitucijose ir pagrindines teises, kurios yra Sąjungos bendrųjų teisių principų galios.
Kyla klausimas, ar teismas turėtų remtis ta pagrindinių teisių sistema, kuri užtikrina aukštesnę pagrindinių teisių apsaugą Europoje? Iš Melloni sprendimo galima suprasti, kad nacionalinis teismas tokios teisės taikyti tą pagrindinių teisių apsaugos sistemą, kuri palankesnė asmeniui, neturi.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas prof. dr. Egidijus Jarašiūnas, kalbėdamas apie valstybės pagrindinių teisių ir Chartijos nuostatų santykį, pabrėžė, kad šiuo atveju svarbiausia tai, kad ir ESTT, ir valstybių teismai turėtų ieškoti pusiausvyros tarp teisės principų, kurie yra bendri Europos teisės tradicijai. Jis kėlė klausimą, ar galima abi teisines sistemas konverguoti per jurisprudenciją.
Konferencijos pranešėjai ir dalyviai sutarė: akivaizdu, jog yra tam tikra aiški terpė kilti įtampai tarp skirtingų lygių pagrindinių teisių apsaugos. Tuo atveju, kai nacionaliniai teismai taiko pagrindines teises, kurias užtikrina konstitucinės nuostatos, numatančios aukštesnį apsaugos lygį, preziumuojama, kad toks aukštesnių Konstitucijoje nustatytų standartų taikymas nesuderinamas su ES teisės viršenybės koncepcija, įtvirtinta ir detalizuota ESTT praktikoje.
Kita vertus, ESTT jurisprudencijoje net ir pasitaikius puikiai progai neaštrina ir neeskaluoja įtampos tarp pagrindinių teisių standartų, įtvirtintų nacionalinėse konstitucijose ir ES teisėje. Tikėtina, kad ir ESTT, ir nacionaliniai teismai yra patenkinti draugiško dviejų krypčių aiškinimo keliu.
Konstitucinio teismo teisėja, buvusi EŽTK teisėja, doc. dr. Danutė Jočienė atkreipė dėmesį į EŽTK ir Chartijos nuostatų santykį. Jos nuomone, siekiama vieningos žmogaus teisių apsaugos Europoje. EŽTT Bosphorus prieš Airiją byloje išvystė lygiavertės apsaugos tarp dviejų sistemų principą. Bet byloje MSS prieš Belgiją ir Graikiją buvo pasakyta, kad valstybių kiti tarptautiniai įsipareigojimai neatleidžia nuo EŽTK vykdymo.
Tai reiškia, kad buvo nukrypta nuo lygiavertės apsaugos principo ir EŽTT netiesiogiai pasakė, kad EŽTK standartai yra aukštesni negu ES.
Konferencijoje dalyvavo ir savo įžvalgomis bei patirtimi dalijosi Vilniaus universiteto ir kitų universitetų mokslininkai, teisėjai, advokatūros ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai. Renginys taip pat buvo skirtas paminėti jubiliejinius 375-uosius Teisės fakulteto gyvavimo metus.
Konferencijos metu pasisakė ES bei Lietuvos teismų teisėjai, tarp jų – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas prof. dr. Egidijus Jarašiūnas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas prof. dr. Rimvydas Norkus, Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo pirmininko pavaduotojas, l. e. teismo pirmininko pareigas doc. dr. Irmantas Jarukaitis (Vilniaus universiteto docentas), Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėja dr. Skirgailė Žalimienė (Vilniaus universiteto docentė), LR Konstitucinio Teismo teisėja doc. dr. Danutė Jočienė.
Renginyje savo mintis pristatė ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkai – prof. dr. Tomas Davulis, doc. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė, doc. dr. S. Kavalnė, lektorės dr. Ingrida Danelienė ir dr. Erika Leonaitė.
