Kaune nuo 2012 metų gyventojai renka jiems atstovaujančius seniūnaičius. 2014-aisiais vykusiuose rinkimuose iš 150 kandidatų buvo išrinkta 60 aktyvių neatlygintinai norėjusių dirbti kauniečių.
Dabar seniūnaičių pasiryžimas drauge su kaimynais gerinti savo gyvenamąją aplinką baigia blėsti.
Vieni sakė, kad žiemą, kai vėl bus rinkimai, nė už ką nebenorės tapti seniūnaičiais. Kiti dar nesulaukę kadencijos pabaigos oficialiai atsisakė pareigų ir savo poziciją reiškia drastiškomis priemonėmis.
Seniūnaičiai teigė apsisprendę nesiimti šių pareigų dėl per mažo seniūnijų ir savivaldybės dėmesio bei finansinės paramos.
Seniūnų atstovas Algimantas Vilkevičius mano, kad seniūnaičiai, nusivylę šia institucija, greičiausiai bus pataikę ne į savo roges.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Petrauskas pranešė, kad seniūnaičių veikla ir toliau nebus finansuojama.
Iš pareigų jau pasitraukė
Žaliakalnyje gyvenantis seniūnaitis Gediminas Stasys Vitolis Banaitis kadencijos pabaigos nelaukė. Birželio mėnesį jis oficialiai atsistatydino iš Pelėdų kalno seniūnaičio pareigų.
Senjoras pasakojo, kad nuo 2011 metų savivaldybės prašė sutvarkyti ne tik Žemaičių ir kitas aplink ją esančias gatves. Išreikšdamas gyventojų lūkesčius seniūnaitis siekė, kad būtų sutvarkyti ir šaligatviai, gatvių apvadai.
„Pernai Žemaičių ir aplinkinės gatvės buvo asfaltuojamos. Tačiau darbai atlikti bet kaip. Žemaičių ir Daugų gatvėse nauja danga paklota ne iki galo. Dalyje šių kelių ir toliau žioji didelės duobės“, – pasakojo G.S.V.Banaitis.
Kaunietis taip pat nuolat spaudė savivaldybę, kad ši sutvarkytų ir Žemaičių gatvės šaligatvius. Jais į Žaliakalnio turgų traukia daugybė žmonių.
„Miesto tvarkymo skyriaus atstovai nuolat tikino, kad tokiems darbams pinigų nėra. Supratau, kad į mane, kaip gyventojų atstovą, niekas nė nesiruošia kreipti dėmesio. Pristigau kantrybės ir pasitraukiau“, – pasitraukimo iš seniūnaičių priežastis aiškino Žaliakalnio gyventojas.
Tačiau net ir atsistatydinęs vyras nenurimo. Praėjusią savaitę ant vieno Žemaičių gatvės stulpo senjoras pritvirtino pašto dėžutę. Ant jos ironiškai užrašė, kad gyventojai gali į ją mesti padėkas už sutvarkytus Žaliakalnio šaligatvius.
„Gal pagaliau valdininkai sureaguos?“ – vylėsi buvęs seniūnaitis.
Ryžosi papildomai veiklai
2014 metų seniūnaičių rinkimuose pasišovė dalyvauti ir Kauno technologijos universiteto Kokybės skyriaus kokybės projektų vadovas Aidis Stukas. Jis tapo Dainavos gyvenamojo rajono Taikos prospekto 1-osios seniūnaitijos seniūnaičiu.
32 metų vyras sakė, kad turėjo daug vilčių suvienyti vietos bendruomenę ir drauge spręsti bendras kaimynų problemas.
Tačiau per daugiau nei dvejus veiklos metus kaunietis visiškai nusivylė seniūnaičių institucija ir seniūnijos bei savivaldybės požiūriu į šiuos veiklius be atlyginimo dirbančius žmones.
A.Stukas pasakojo, kad važinėdamas po užsienio šalis žavėjosi, kaip vienijasi ir drauge problemas sprendžia bei linksminasi vietos bendruomenių nariai, kaip mezgasi saugi kaimynystė.
„Pas mus dažniau galima susidurti su nepasitikėjimu. Kaimynai įtariai žvelgia vienas į kitą. Matyt, tai paveldėjome iš sovietinių laikų, kai žmonės visko bijojo ir vienas kitą įtarinėdavo“, – pasakojo kaunietis.
Ieškojo aktyvių žmonių
A.Stukas pasakojo, kad pirmiausia pabandė suvienyti aktyvesnius seniūnaitijos žmones.
„Seniūnaitijoje yra per 30 daugiabučių, kurių gyventojai yra įkūrę namų savininkų bendrijas. Susiradau 20 tokių aktyviausių bendrijų pirmininkų. Prisidėjo ir vienas kitas ne bendrijoms priklausantis, bet idėjų ir noro veikti turintis žmogus“, – pasakojo seniūnaitis.
Aktyvistai rengė susitikimus, suko galvas, kaip spręsti buitines problemas: aptardavo su renovacija susijusius klausimus, kalbėjosi, kaip atnaujinti vaikų žaidimo aikšteles, ką daryti, kad kiemų ir gatvių dangos būtų atnaujintos.
Taip pat surengė ir kelias šventes.
Šiai veiklai reikėdavo skirti savo laisvą laiką, jėgas ir pinigus.
Nuvylė seniūnijos veikla
„Gražių akimirkų buvo. Tačiau rankos vis labiau sviro. Supratau, kad jėgos ir žmogiškieji ištekliai nėra beribiai“, – kalbėjo seniūnaitis.
A.Stukas prisipažino, kad iš gyventojų ne visada sulaukdavo padėkos. Dažniau aplinkiniai jo raginimams pasistengti dėl to, kad visiems būtų geriau ir patogiau gyventi, likdavo abejingi. Neretai net piktindavosi, kad vyras su bendraminčiais nori keisti įprastą kasdienybę.
Dar labiau norą savanoriškai dirbti palaužė santykiai su seniūnija ir savivaldybe.
„2014 metų vasarą Dainavos seniūnijoje kilo skandalas. Ėmė aiškėti, kad Vietos bendruomenių taryba neskaidriai skirsto seniūnijos bendruomenėms skirtas lėšas.
Seniūnaičiai nebuvo įtraukiami į seniūnijos veiklą priimant sprendimus, stigo bendradarbiavimo, skaidrumo, informacijos“, – pasakojo vyras.
Naujas smūgis A.Stukui buvo, kai savivaldybės atstovai prabilo apie Dainavos parko atnaujinimą. Tai – didelis vietos gyventojų traukos centras.
Nuomonės niekas neklausė
„Būtent vietos žmonės geriausiai žino, ko reikia parką atnaujinant. Tačiau mūsų niekas neklausė. Išgirdome, kad jau rengiami kažkokie projektai, tačiau savivaldybėje apie juos nieko nepavyko sužinoti“, – teigė seniūnaitis.
Nors šių metų vasarą Dainavos seniūnijai pradėjo vadovauti nauja seniūnė, A.Stukas sakė nė už ką nedalyvausiantis kitais metais vėl vyksiančiuose seniūnaičių rinkimuose.
Kaunietis įsitikinęs, kad pati seniūnaitijų idėja yra gera, seniūnaičių reikia. Jų paskirtis – būti arti gyventojų ir padėti jiems spręsti problemas. Tačiau stinga oficialių miesto valdžios institucijų dėmesio ir noro bendradarbiauti.
Įkūrė žaidimų aikšteles
2014 metais Smėlių 2-osios seniūnaitijos seniūnaičiu tapo Šilainiuose gyvenantis Jonas Marcinkus. Buvęs profesionalus karo lakūnas, dabar verslininkas, pasakojo, kad imtis visuomeninės veiklos jo paprašė kaimynai.
Seniūnaitija, kuria rūpinasi J.Marcinkus, apima teritoriją nuo Žemaičių plento iki Kėdainių gatvės. Tai didžiausia Šilainių seniūnaitija, kurioje gyvena 16 tūkstančių gyventojų.
Per keletą metų seniūnaičiui drauge su gyventojais pavyko daugiabučių kiemuose įrengti ne vieną vaikų žaidimo aikštelę, pastatyti suolų gyventojų pamėgtose vietose. Kelių daugiabučių gyventojai, padedami seniūnaičio, savarakiškai išasfaltavo įvažą į savo kiemus.
Sutvarkytas ir gyventojams pavojų kėlęs VIII fortas, aktyviai kovojama su Sosnovskio barščiais, kurie jau veržėsi į gyventojų kiemus.
Teko gaudyti papūgą
J.Marcinkus pasakojo, kad gyventojai turi įvairiausių skundų ir problemų. Kai kurie tiesiog nori išsikalbėti, išlieti susikaupusį apmaudą.
„Šį rytą paskambinusi moteris skundėsi, kad iš virš jos esančio buto skverbiasi vanduo, bet kaimynai išėjo į darbą“, – pokalbio dieną apie naujausią skambutį pasakojo seniūnaitis. Jis surado gyventoją ir pranešė apie susidariusią padėtį. Problema buvo išspręsta.
J.Marcinkus prisiminė ir keisčiausią pagalbą, kokią jam yra tekę suteikti vienai Šilainių gyventojai. Seniūnaičiui paskambinusi moteris pasiskundė, kad iš namų pro langą išskrido jos mylima papūga ir tupi kiemo medyje.
„Teko skubiai važiuoti į zooprekių parduotuvę, pirkti mėgstamo papūgos lesalo. Taip ją pavyko išvilioti iš medžio ir grąžinti šeimininkei“, – prisiminė J.Marcinkus.
Seniūnaitis įsitikinęs, kad artimiausiu metu būtina deramai pažymėti visas Šilainių pėsčiųjų perėjas.
Nori nedidelės paramos
Seniūnija jau prieš dvejus metus parengė projektą, kaip sutvarkyti apleistą teritoriją prie Naujakurių gatvės, paversti ją parku su dideliu sporto aikštynu. Tačiau savivaldybės sprendimo dar laukia.
J.Marcinkus neslėpė, kad jo kolegų entuziazmas blėsta. Neseniai organizuojant net malonų darbą – Šilainių rudens šventę – į kvietimą bendradarbiauti neatsiliepė nė vienas Šilainių seniūnaitis.
„Neretai seniūnaičiai nebenori tęsti aktyvios veiklos dėl to, kad imdamiesi šių pareigų neįsivaizdavo, kiek laiko ir jėgų reikės skirti. Stinga ir savivaldybės pastangų skatinti aktyvius žmones“, – teigė J.Marcinkus.
Kaunietis pasakojo, kad kituose miestuose seniūnaičiai iš miesto biudžeto gauna šiek tiek lėšų telefono pokalbiams ir degalų išlaidoms padengti.
Kaune seniūnaičiams skiriama 4 eurų vertės telefono kortelė. Tačiau daugelis ja nesinaudoja, nes tokiu atveju reikia turėti du telefonus, o tai – nepatogu.
„Prieš savivaldybių rinkimus seniūnaičiams didesnė parama buvo žadėta. Tačiau šie pažadai neištesėti“, – sakė J.Marcinkus.
Stigo ne kandidatų, o rinkėjų aktyvumo
Algimantas Vilkevičius
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos narys
„Aš esu nepaprastai patenkintas mano vadovaujamos Petrašiūnų seniūnijos seniūnaičių darbu. Tai gyventojų bendruomenių lyderiai, puikiai išmanantys mažiausias gyventojų problemas ir padedantys jas spręsti.
Kiekvienas mąstome pagal savo sugedimo laipsnį. Tikėjausi, kad neatlygintinai dirbantys žmonės ilgainiui neteks entuziazmo. Tačiau taip nenutiko. Manau, kad ir ateityje už visuomenines pareigas mokėti nereikėtų.
Vis dėlto, kaip ir visose gyvenimo srityse, būna visko. Vykstant praėjusiems seniūnaičių rinkimams pretendentų buvo daug. Tačiau už juos balsavusiųjų – mažai. Todėl greičiausiai nutiko taip, kad ne vienas aktyvus žmogus atsidūrė ne savo rogėse ir eiti šių pareigų ilgainiui nebenori.
Gyventojai galėtų būti aktyvesni ir savo atstovais rinktis jiems žinomus ir pasitikėjimą keliančius žmones. Seniūnijų su seniūnaičiais priešpastatyti nenorėčiau. Ieškoti bendrų sutarimų vis dar mokomės visi.“
Išrinktieji patys per mažai aktyvūs
Gintaras Petrauskas
Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„Seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais ir šiuo metu planų finansiškai ar kitais būdais labiau skatinti seniūnaičius nėra.
Mano nuomone, kai kuriose seniūnijose seniūnaičiai aktyvūs, tačiau dažniau kol kas dar trūksta aktyvesnio pačių seniūnaičių noro įsitraukti į vietos bendruomenių veiklas.
Naujus seniūnaičių rinkimus seniūnijos planuoja rengti 2017 metų sausio – vasario mėnesiais.
Po rinkimų taip pat tikimės glaudesnio šias pareigas eisiančių kauniečių bendradarbiavimo per vietos veiklos grupes, seniūnijas.“
