„Liberalizmas – tai kaliausė, ant kurios kariamos visos nuodėmės, ir apskritai skamba kaip keiksmažodis“, – diskusijos dalyvius provokavo ją moderavęs publicistas Aidas Puklevičius ir pridūrė, kad šių dienų politinėje rinkoje rinkėjui būtina nusiųsti labai trumpą ir greitai suvartojamą žinutę, kurią būtų lengva parduoti.
Jis akcentavo, kad itin svarbūs sprendimai šių dienų pasaulyje priimami vadovaujantis emocijomis, jausmais, dažniausiai vienus ar kitus sprendimus inspiruoja baimė ar kitos negatyvios emocijos, ir klausė, ar tokios ideologijos kaip liberalizmas iš viso yra reikalingos šiais laikais.
Dėkojo, kad liko opozicijoje
Reaguodama į diskusijos moderatoriaus komentarus Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Rūta Vainienė prisiminė apie vyrų ir moterų santykius.
„Vyrai nesugeba tiek nusikalsti, kiek moterys gali jiems atleisti“, tai labai tinka liberalų santykiui su rinkėjais, nes liberalai nespėjo tiek nusikalsti, kiek jiems spėta atleisti. Manau, liberalizmą laidoti dar anksti, ko gero, tai dar tik pradžia visų šių reikalų“, – kalbėjo R.Vainienė.
Anot jos, nesinorėtų, kad liberalai būtų valdantieji: „Valdžia – tai ta, kuriai reikia ką nors daryti, nes juk liberalo esmė – nedaryti ir atsitraukti. Jei liberalai patenka į valdžią, jie susimauna, nuvilia ir pasidaro pikta. Ačiū Dievui, kad yra, kas ryžtasi pasakyti tiesą apie netobulą, laisvą žmogų. Džiaugiuosi, kad liberalai opozicijoje.“
Ji pridūrė, kad baisiausia, kas gali nutikti liberalams, tai jų judėjimas centro kairės kryptimi, o labiausiai politikoje atsiperka nuoseklumas ir tiesos sakymas.
Siūlė susipažinti su dauguma
Menų fabriko „Loftas“ viena įkūrėjų Živilė Diawara teigė, kad visuomenė liberalėja ir tokios vertybės kaip lygybė jau yra savaime suprantamos, bet rinkimų rezultatai siunčia kitokį signalą: „Rinkimų rezultatai rodo, kad taip yra ne visur, tad kaip tai pasiekti? Per švietimą? Jaučiu didelį atotrūkį tarp valdžios ir daug dirbančių ir kuriančių žmonių. Kartais apima jausmas, kad kiekvienas daro tik savo.“ Anot jos, reikėtų ieškoti tam tikro dialogo.
Ž.Diawaros nuomonei pritarė žurnalistas Rytis Zemkauskas: „Aš manau, kad tai mes, mieli bičiuliai, sėdime burbule, o jei kas nors į jį netelpa, mes frustruojame. Krizė parodė, kad žmonės reagavo, bet paskui vėl sugrįžo. Atrodo, kad šiame burbule dešimt procentų nelabai pažįsta likusios daugumos, tad gal jau laikas eiti ir susipažinti?“ – kritikos partijos pozicijai pažėrė žurnalistas.
