Įvairių tyrimų bei apklausų rengėjams sunkiai sekasi išvengti bent nedidelės dozės subjektyvumo – net rinkimų rezultatus nuspėti nėra paprasta. Kita vertus, sąlygos visiems miestams ir rajonams vienodos, todėl kalbėti apie tendencingas išvadas nėra pagrindo.
Tad kas per metus pasikeitė Kaune? Jeigu tokį klausimą užduotume praeiviams, tiek Kauno, tiek Šiaulių ir mažesnių miestelių gatvėse daugelio žmonių atsakymas turbūt būtų panašus: gerų pokyčių nematyti, brangsta prekės ir paslaugos.
Žmonėms nerūpi, kad žengus žingsnį rezultatų kartais reikia laukti net kelerius metus. Galbūt gyventojai kartais nesupranta svarbių sprendimų poreikio ir svarbos, tačiau ar ne vietos valdžios rūpestis turėtų būti jiems tai išdėstyti suprantama kalba?
Pasak LLRI ekspertų, palyginti su praėjusių metų indeksu, Kaune pagerėjo investicijų ir plėtros, sveikatos ir socialinės rūpybos, administracijos sričių rezultatai.
Kaune mokesčiai, turto valdymas bei švietimas taip pat gavo blogesnį vertinimą nei kitos sritys. Štai pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas Kaune buvo aukščiausias – 1 proc., didžiausi tarifai taip pat taikomi nenaudojamam nekilnojamajam turtui ir žemei.
Keistoka skaityti tokias išvadas. Aukštus tarifus nenaudojamam turtui dar galima paaiškinti miesto valdžios noru kovoti su miesto vaizdą darkančiais pastatais vaiduokliais, tačiau nereikėtų užmiršti, kad pernai pavasarį Kauno meru išrinktas V.Matijošaitis tikino negalintis suprasti, kodėl kauniečiai taip brangiai moka už įvairias paslaugas, ir žadėjo šią situaciją keisti.
Miestas vis dar turi sukaupęs daug turto – tiek naudojamo, tiek nenaudojamo, tačiau jo pardavimas vyksta vangiai. Gal išties būtų geriau kartą ir visiems laikams atsikratyti griuvenų, kad ir už simbolinę kainą.
Jau ne pirmą kartą Kaunui kliūna dėl prastos švietimo būklės. Pernai savivaldybės atstovai tuo nuoširdžiai stebėjosi, tačiau turbūt buvo užmiršę apie vieną po kitos besiritančias protesto bangas dėl Kauno švietimo įstaigų pertvarkos. Vos pavyksta nuslopinti aistras vienoje vietoje, laužas užsiliepsnoja kitoje arba bendruomenę sudrebina pikantiška mokytojos ir mokinio intymių santykių istorija.
Kol Kauno valdžia tyrinėja ekspertų patarimus ir ieško receptų pakilti indekse dar bent vienu laipteliu aukščiau, visai kitokios nuotaikos tvyro Kauno rajone, kuris įsiveržė į pirmąją vietą mažųjų šalies savivaldybių indekse.
LLRI ekspertai pakaunės valdžią labiausiai gyrė už investicijų gausą, o rimtų priekaištų tiesiog nesugebėjo aptikti.
Skeptikai pasakytų, kad didžiųjų šalies miestų pašonėje įsikūrę rajonai tiesiog pasmerkti klestėti, nes raško jų darbo vaisius. Ne visai taip. Tiek Kauno, tiek kitų miestų bei rajonų valdžiai nepakenktų sumažinti arogancijos indeksą bendraujant su gyventojais ir sprendžiant jiems svarbius klausimus. Tuomet ir gyventojai mūru stotų už savo valdžią, o vieta savivaldybių indekse – ne tokia ir svarbi.
„Laikinoji sostinė“
