Šią savaitę Seime prisiekę politikos naujokai, regis, pasiryžę šioje srityje pralenkti visus savo pirmtakus. Vienas svarbiausių užmojų – kova su girtuoklyste ir tautos girdytojais.
Tiesa, panašiomis nuotaikomis atsisveikino ir ankstesnės kadencijos parlamentas, 2016 metais irgi pasižymėjęs šioje gyvybiškai svarbioje srityje: uždraudė prekybą alkoholiu degalinėse, jo kainų akcijų reklamą, loterijas, žaidimus ir dovanas prie alkoholinių gėrimų.
Bet ar iš tiesų lietuviai yra labiausiai gerianti Europos tauta? Ar ši sritis išties yra gyvybiškai svarbi? Ką iš tiesų reiškia vajus prieš alkoholizmą?
O gal esą pavyzdinių Naisių mąstymo subrandinta lemiama kova remiasi klaidingomis prielaidomis, kurias dėl jiems patiems geriau žinomų tikslų kai kas pavertė atspirties tašku?
Juk oficiali ir viešai prieinama statistika rodo visai ką kita, nei trimituoja naujojo kryžiaus žygio karvedžiai.
Europos Komisija jau daugelį metų vykdo išsamius visuomenės sveikatos ir vartojimo įpročių Eurobarometro tyrimus. Apklausas ir skaičiavimus Europos Sąjungos narėse atlieka tarptautinė sociologinių tyrimų kompanija TNS.
Štai kas ten skelbiama apie alkoholio vartojimą. Kasdien jį vartojančiųjų ES šalių vidurkis yra 14 proc. Pirmauja Portugalija (42 proc.), Lietuva – trečia nuo galo su vienu procentu. O kaip su tais, kurie iš viso nevartojo alkoholio per pastarąjį mėnesį? Bendrijos vidurkis – 12 proc., o Lietuvos – net 23 proc.
Kai kam tai norėtųsi nutylėti, bet mūsų šalyje, pasirodo, yra nemaža dalis visiškų abstinentų arba išgeriančių tik išskirtinėmis progomis.
Gerai, o kaipgi tie rimtai geriantieji? Mūsų šalyje, Eurobarometro tyrimų duomenimis, kasdien alkoholį vartoja 1 procentas gyventojų, panašiai kaip Švedijoje ar Lenkijoje. ES vidurkis – 14 proc.
Panašiai padėtį mūsų šalyje yra apibrėžusi Pasaulio sveikatos organizacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei daugelis kitų.
Jų išvada aiški: lietuviai alkoholio vartoja vidutiniškai arba mažai. Ką visa tai reiškia?
Ogi tai, kad einant į valdžią reikia įvardyti aiškų priešą. Nes vienyti „prieš“ visada lengviau nei „už“. Alkoholio vartojimo srityje pernelyg neišsiskiriančiai, bet į savęs gailėjimą ir pesimizmą linkusiai tautai nesunku nupiešti dar vieną grėsmingą vaizdą – apie prasigėrusį kaimą ir kasdien geriantį miestą. O kai kitų idėjų nėra, ši kuo puikiausiai tiks prie kitų panašaus lygio sumanymų.
Žinoma, alkoholizmas yra rimta problema, su kuria galynėjasi daugelis pasaulio šalių. Bet Lietuvoje, kur legalaus alkoholio pardavimas metai iš metų nuosekliai mažėja, kur akcizai kasmet pagal planą didinami keliais procentais, situacija yra kiek kitokia, nei ją dabar mėginama nupiešti.
Šitokį vaizdelį kurti labai padeda iškraipyta statistika. Tarkime, ar atsižvelgiama, kokią įtaką realiam alkoholio suvartojimui turi šešėlinis girtavimas, užsienio turistų pasilinksminimai Lietuvoje, emigrantų išvežami gėrimai? Žinoma, ne.
Televizijos ekrane kas antrą vakarą galima rodyti kaimo girtuoklių muštynes ir susitaikymo ritualus, bet tai juk nereiškia, kad tokia yra visa Lietuva.
Dalis mūsų šalies piliečių iš tiesų yra beviltiškai prasigėrę ir degradavę. Manote, juos kaip nors veikia legalaus alkoholio prekybos ar reklamos draudimai? Baikite juokus. Jų gėrimai – plastiko buteliuose.
Beje, ar aistringieji kovotojai už blaivią Lietuvą yra ką nors girdėję apie plintantį narkotikų vartojimą? Galbūt jie mano, kad tai – tik Kirtimų taboro problema, o narkomanais vadina vien tuos, kurie švirkščiasi heroiną?
Metas būtų atsikvošėti ir rimčiau pasidomėti, kodėl taip linksma būna vasarą miškuose per įvairius festivalius ir ištisus metus – naktiniuose klubuose.
Pagal jaunimo alkoholio vartojimą Lietuva – irgi žemiau ES 5 procentų vidurkio – 3,8 proc. Tie, kuriems reikia svaigulio, renkasi ne vyną ar alų, o tabletes arba miltelius. Tačiau ar teko girdėti apie naują drąsią narkomanijos prevencijos programą?
O kaipgi karas keliuose? Tie visi plačiai reklamuojami policijos reidai ir pūtimai į alkoholio matuoklius? Statistika ir čia bejausmė. 2015 metais Lietuvos keliuose užregistruoti 3777 eismo įvykiai, kuriuose žuvo ar buvo sužaloti žmonės. Neblaivūs vairuotojai sukėlė 129 avarijas.
Palyginti su 2005-aisiais, kai Lietuvoje įvyko net 8466 tokios nelaimės, rezultatas puikus, nes buvo daug ir kryptingai dirbama.
Avarijų ir aukų keliuose mažėja, girti prie vairo sėda vis rečiau.
Nelaimių priežastys irgi vis dažniau susijusios su kitkuo.
Antai Italijoje šį mėnesį paskelbtas tyrimas, kad visuomenė vis sunkiau serga priklausomybe nuo telefonų, kuriuos tikrina po 150 kartų per dieną, maždaug kas 6 minutes. 17 proc. avarijų šioje šalyje pernai įvyko dėl telefonų naudojimo vairuojant, ir situacija kasmet vis prastėja, žmonės vis labiau išsiblaškę.
Tačiau atrodo, kad mūsų politikai to nemato – jiems paprasčiau gaivinti XX a. pradžios prohibicijos idėjas, nei pamėginti suprasti tikrąsias grėsmes ir iššūkius visuomenei.
