Šeštadienį įspūdingo dydžio vėtrungę į Kuršių kiemu pavadintą areną įnešė kelios dešimtys neringiškių, taikydami į koją pagrindiniam šventės vėliavnešiui – Neringos merui Dariui Jasaičiui. Žiūrovų akivaizdoje išmatavus prie jos pritvirtintą raudoną ir baltą audeklą, niekam nekilo jokių abejonių, jog tai – pati ilgiausia pasaulyje vėtrungė.
Neringoje užtenka vėtrungių – jos sukinėjasi krantinėse ant stulpų, puošia nagingų laivadirbių atkurtų senoviškų burvalčių kurėnų stiebus. Ilgai svarstę, kaip įprasminti išskirtinį miesto gimtadienį, neringiškiai nusprendė pagaminti vėjarodę, kokios dar niekas neregėjo – išskleistos jos vėliavos ilgis siekia kiek daugiau nei 55 metrus.
Kuršių kieme susirinkę žiūrovai ovacijomis sveikino neįprastos vėtrungės nešikus, kai kurie mėgino prie jų prisijungę įsikibti į audeklą. Originalios vėjarodės idėją subrandinę Neringos istorijos muziejaus darbuotojai tikisi, kad šis įsimintinai kurorto sukančiai pažymėti skirtas simbolis bus įtrauktas Lietuvos rekordų knygą.
Kai rekordinė vėtrungė buvo iškelta Nidos krantinėje, etnografinių sodybų apsuptame Kuršių kiemelyje prasidėjo linksmybės – pagrindinėje šventės renginių arenoje prisistatė gyvenviečių bendruomenės, šalia Parnidžio kopos įsikūrę pasieniečiai, kultūros, mokymo, gydymo, policijos, aplinkosaugos bei kitokių kurorte veikiančių įstaigų bei organizacijų darbuotojai.
Neringos miškuose medžiojantys klubo „Girinis“ atstovai Kuršių kiemo stalus nuklojo gardžiais žvėrienos patiekalais, vaišino jais žmones. Žiūrovų akivaizdoje medžiotojai ant iešmo kepė nudobtą šerną, vaišino troškiniu, vietinis šamanas siautulingai atnašavo kuršių dievams laužo liepsnose degindamas jūros išplauto gintaro smiltis.
Taikliausio Kuršių nerijos medžiotojo Viktoro Kolokšanskio pjaustomo kepto šerno greitai neliko, sparčiai tirpo ir jo kolegos, kurorto komunalininkų vadovo Arūno Burkšo dalijamas troškinys, tačiau rūkytų dešrelių su kopūstais, karališkai vytintos elnienos užteko ko ne visiems dideliems ir mažiems smalyžiams.
Nidos pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Loreta Laurenčikienė akylai stebėjo šventės dalyvius, buvo pasirengusi bet kada atlikti savo pareigas. Prie automobilio su reanimacijos įranga stoviniavusios medikės sužvarbusiems žmonėms siūlė greitąją pagalbą – „jaunystės eleksyro“ lašų, nuo kurių greitai įrausdavo žandai.
Neringos gimtadienio šventė šurmuliuos visą savaitgalį. Penktadienį kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ salėje įvyko retro muzikos koncertas „Neklauskit meilės vardo“. Kuršių nerijos nacionalinio parko vedliai šventės dalyviams ir svečiams surengė įdomias pažintines ekskursijas dar neregėtais maršrutais.
Šeimininkus su gimtadieniu sveikino svečiai iš kitų kurortų – Birštono, Fehmarno salos (Vokietija), Saulkrastų, Pavilostos (Latvija), Lebos (Lenkija) delegatai, su kuriais Neringą sieja ilgametė draugystė ir partnerystės sutartys.
Šeštadienį po pietų Nidoje startavo Baltijos šalių vėjaračių čempionatas, o vakare įvyko šventinis koncertas „Jūros dovanos“. Šventiniai renginiai numatyti ir sekmadienį.
Pusiasalyje šimtmečius gyvuojančios žvejų gyvenvietės (Nida, Juodkrantė, Preila ir Pervalka) į vieną administracinį vienetą apjungtos sovietmečiu – 1961 metais buvo paskelbtas specialus valdžios įsakas dėl Neringos miesto steigimo.
Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje esanti Neringa – vienas jauniausių Lietuvos miestų, jame gyvena pie 4 tūkstančiai žmonių. Tiesa, tarp jų yra nemažai vadinamųjų „popierinių naujakurių“ – būstų savininkų, savo nuolatinę gyvenamąją vietą Nidoje, Juodkrantėje arba Preiloje tik deklaravusių kitų šalies miestų gyventojų.
Nuostabia gamta, ramybe garsėjančią Neringą vasarą aplanko iki milijono poilsiautojų ir turistų. Lietuviams poilsis prie kopų yra gerokai brangesnis nei populiariausiuose Turkijos, Graikijos ar kitų Viduržemio jūros šalių kurortuose.
