Balto marmuro plokštė su lotynišku įrašu atguls dailioje neogotikinėje Verapolio katedroje, apie 20 kilometrų į šiaurę nuo antrojo pagal dydį Keralos valstijos miesto Kočio, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Šioje katedroje M.Šostakas, kaip popiežiaus apaštališkasis vikaras, tarnavo 22 metus (1751–1773), čia ir palaidotas. Per didelį XX amžiaus pradžios potvynį jo kapas buvo užlietas ir neišliko.
Lietuvos ambasados Indijoje pastangomis, bendradarbiaujant su vietos katalikų bendruomene, siekiama įamžinti šio iškilaus lietuvio, vietinių žinomo kaip vyskupo Florencijaus, atminimą.
M.Šostakas gimė 1710 metais Vilniuje, bajorų šeimoje, 16 metų įstojo į basųjų karmelitų ordiną, vėliau tęsė mokslus Romoje. 1739 metais jis buvo išsiųstas į Malabaro provinciją Pietų Indijoje (dab. Kerala).
1746 metais M.Šostakas įšventintas vyskupu ir paskirtas Malabaro apaštališkuoju vikaru-koadjutoriumi su teise perimti šį postą. Malabaro provincija tuo metu vyskupijos statuso neturėjo, tad pagal bažnytinę teisę jai vadovavo pats popiežius per savo atstovą – vikarą.
1751 metais M.Šostakas tapo visateisiu Malabaro bažnytinės provincijos apaštališkuoju vikaru ir šias pareigas ėjo iki pat mirties 1773 metų liepos 26 dieną.
Prie vyskupo M.Šostako atminties įamžinimo aktyviai prisidėjo Lietuvos garbės konsulai Indijoje – garbės konsulas Kalkutoje Arvinas Sukhanis, jis finansavo marmuro plokštės gamybą, bei garbės konsulas Bangalore Kironas Shahas.
