Liberalai iš pradžių nesutiko pasirašyti sutarties dėl opozicijos lyderio, tačiau vėliau derybas atnaujino.
Nors viešoje erdvėje TS-LKD lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir Liberalų sąjūdžio seniūno Eugenijaus Gentvilo pareiškimai šiuo klausimu išsiskyrė, pats G. Landsbergis tikina, kad viskas yra gerai.
Apie opozicinių partijų nesutarimus ir naujosios valdžios darbą „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su TS-LKD pirmininku G. Landsbergiu.
– Pone Landsbergi, pradėkime nuo to, kas įvyko tarp konservatorių ir liberalų. Jūs nesijaučiate išduotas?
– Ne. Jaučiuosi, kad vyksta derybos ir mes kartu su liberalais ieškome geriausio būdo, kaip opozicijai būti stipresnei.
– Galite paaiškinti, kas buvo, nes jūsų ir E. Gentvilo viešos nuomonės skiriasi? Sakote, kad esate nustebęs, jog liberalai nusprendė neremti jūsų, kaip galimo opozicijos lyderio, o E. Gentvilas sako, kad jūs vaidinate.
– Buvau nustebęs dėl E. Gentvilo viešo pareiškimo. Mūsų diskusijos buvo visiškai kitokios. Maža, kas žmonėms atsitinka, kai jie vienaip šneka už uždarų durų, o su žiniasklaida kitaip. Nesiimu nei to vertinti, nei noriu dėl jo jaustis kažkaip ypatingai.
Mes turime darbinius susitikimus praktiškai kiekvieną dieną, kalbamės ir apie opozicijos lyderio poziciją, galimybes ją turėti ir kitus klausimus. Tai vyksta ir tikiuosi, kad greitu metu turėsim susitikimą.
– Kai vyko derybos dėl koalicijos, viena iš sąlygų buvo, kad jūs derėsitės tik tuo atveju, jei į koaliciją kartu eis ir liberalai. Dabar liberalai jums kiša tokią kiaulę.
– Prieš rinkimus ir su S. Skverneliu, ir su E. Gentvilu debatų ir kitų susitikimų metu pabrėžėm, kad koalicija turėtų būti trijų partijų – „valstiečių“, Tėvynės Sąjungos ir liberalų. Po rinkimų „valstiečiai“ pradėjo mėtytis akmenimis į liberalų pusę, jie lyg atgal.
Mes likom per vidurį šiek tiek nustebę, kaip staiga tos nuomonės pasikeitė, bet likome nuoseklūs matydami, kad Lietuvai reikalinga stipri dešinė, kurią liberalai ir Tėvynės Sąjunga gali garantuoti. Valstiečių-žaliųjų mes nepažįstam, vis dar nežinom jų programos, kas tie žmonės, atėję į Seimą. Nuostata buvo tokia, čia nėra vien emocijomis išreikštas draugystės pavidalas. Galvojom, kas, mūsų požiūriu, būtų geriausia Lietuvai, kokia Vyriausybė būtų buvusi stipriausia.
Nuomonės išsiskyrė – viskas tvarkoje. Dabar kalbam apie tai, kad Seimui reikia stiprios opozicijos. Opozicijos lyderio pozicija užtikrina ir stipresnį atstovavimą Seimo valdyboje, ir geresnį atstovavimą seniūnų sueigoje. Tikiuosi, kad liberalai mato taip pat. Kol kas visi ženklai rodo, kad taip.
– Ar vis dar tikitės, kad jūs būsite Seimo opozicijos lyderis?
– Nėra taip svarbu. Bus kaip bus. Svarbiausia, kad opozicija turėtų atstovavimą, kad ne visada išmintingi ir buldozeriu stumiami sprendimai turėtų atsvarą ir būtų žmogus, kuris galėtų paprieštarauti, balsuoti. Kartais, galbūt, tik dėl protokolo pakelti ranką, kad mes nepritariame ir nepalaikome tokių sprendimų.
Pavyzdžiui, prieš kelias dienas buvo priimtas Statutą pažeidžiantis sprendimas skirti Biudžeto ir finansų komiteto pavaduotoju žmogų ne iš opozicijos, nors Statutas specifiškai tai numato. Reikia tokius dalykus fiksuoti ir opozicijos lyderis tai turėtų daryti.
– Sunku patikėti, kad jums nėra svarbu. Tikiu, kad jūs turite ar bent jau turėjote pakankamai didelių politinių ambicijų, kai nusprendėte tapti partijos lyderiu, atsisakėte Europos Parlamento nario mandato tam, kad vestumėte partiją. Net pirmasis rinkimų turas parodė, kad turėjote dideles galimybes užimti labai aukštus postus.
– Jums sunku, kitiems gal ne. Ne postai yra svarbiausia, tai sakau labai nuoširdžiai. Svarbiausia yra tai, ką mes galime nuveikti. Jei matytume kitas galimybes – viskas tvarkoje. Kol kas panašu, kad parama yra mano pusėje, frakcija palaiko, galų gale Statutas sako, kad frakcijos seniūnas turi tapti opozicijos lyderiu. Čia yra ir formalūs dalykai, kurie susideda.
Europos Parlamento pozicijos atsisakymas parodo, kad tikrai ne postai ir pozicijos yra svarbiausia. Svarbiausia yra tai, ką galime padaryti, kad įgyvendintumėme programą, įgautume, susigrąžintume žmonių pasitikėjimą, laimėtume rinkimus.
– Kaip įsivaizduojate darbą su pozicija? R. Karbauskis ne kartą pabrėžė, kad tam tikrais klausimais jis greičiausiai ieškos pritarimo ne tik valdančiojoje daugumoje, bet ir opozicijoje. Akivaizdu, kad teks derinti tam tikras pozicijas dirbant su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
– Sunku pasakyti. Tai, ką matau, pavadinčiau dideliu R. Karbauskio nepasitikėjimu savo pasirinktais koalicijos partneriais socialdemokratais. Vienas iš tokių ženklų buvo nepavykęs balsavimas už A. Butkevičių. Antrą kartą A. Butkevičiaus neteikimo sąlyga rodo, kad koalicija nėra labai tvirta. Akivaizdu, kad dėl kai kurių sprendimų valstiečiai-žalieji gali sulaukti socialdemokratų smūgio.
R. Karbauskis sakė, kad jis ieško plačios koalicijos, bet matau jį daugiau kaip mažumos vadovą – didelės, stiprios, bet vis tiek mažumos. Jis nepasitiki vienais partneriais, tada, galbūt, ieško kitų. Kodėl jis taip ieško kontaktų su „Tvarka ir teisingumu“, nuolat bendrauja su jais, remia jų norus į postus? Kodėl taip palaiko lenkų frakciją Seime?
Būtent užsitikrinti paramą tada, jei socialdemokratai jo neremtų. Kai kuriais vertybiniais klausimais mūsų frakcija galbūt palaikytų, kaip buvo per pirmuosius balsavimus, kuomet balsavom taip, kaip manom, kad Lietuvai būtų geriausia. Tačiau daugeliu atvejų būsime principingi ir žiūrėsime, kad pateikti įstatymai atitiktų mūsų vertybes, programą, nuostatas.
– Kandidatas į premjerus – S. Skvernelis. Po to, kai frakcijoje susitikote su kandidatu, viešoje erdvėje pasakėte, kad nusivylėte. Suprantu, kad nelabai kažko iš šio kandidato ir tikitės. Kodėl?
– Patį S. Skvernelį pažįstu kaip nuoširdų žmogų, toks jis buvo ir Seime. Jis yra žmogus, kuris siekia tiesti tiltus, megzti ryšius su žmonėmis, kalbėtis, ieškoti konsensuso, tačiau, kaip iš būsimojo premjero, tikėtumėmės kur kas konkretesnio matymo, esminių darbų pristatymo, atsakomybės už juos prisiėmimo. Visuomenėje plačiai skambėjo pavyzdžiai, kaip progresiniai mokesčiai žmonėms, uždirbantiems nuo 1000 eurų
– Konkrečių dalykų dar nėra, tai tik pasvarstymai.
– Su jumis galime pasvarstyti, niekas aplinkui nesitikėtų, kad mes pradėtume dėlioti konkrečius planus. Jei tai yra premjeras, man, mano, jūsų artimiesiems įdomu, ar jie turės mokėti didesnius mokesčius, nes taip kalba žmogus, kuris gali tą sprendimą priimti labai greitai. Besiskiriančios nuomonės, negalėjimas konkrečiai atsakyti yra būtent tai, kas kelia nerimą.
Klausimas, kodėl? Ar dėl to, kad neaiški pozicija frakcijos viduje, koalicijos viduje ar nuolatinis gręžiojimasis atgal į ant užpakalinės sėdynės sėdintį R. Karbauskį, kuris iš esmės yra pagrindinis visos koalicijos ir šio darinio variklis. Kaip jis pasakys, taip ir bus, be jo žodžio S. Skvernelis negali uždegti žalios šviesos kokiam nors sprendimui. Tai kelia didžiausią nerimą.
– Jūs manote, kad S. Skvernelis nebus savarankiškas premjeras?
– Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, kol kas tik samprotauju, sakau įspūdžius iš to, ką matėme Seime. Reikia leisti žmonėms pradėti dirbti, galbūt kažkas pradės aiškėti. Tai, ką dabar matome, yra labai nekonkretu, abstraktu ir tik įtariu, kad tai yra būtent dėl vairuotojo, kuris nesėdi prie vairo.
– Jums ir Jūsų partijai buvo galimybė būti šioje koalicijoje, galbūt tuomet Jūs būtumėte vairavę nuo galinės sėdynės, bet patys taip nusprendėte.
– Tai nėra tiesa. Mes nevairuotume nuo galinės sėdynės, nes esame bendruomenė, kuri prisiima atsakomybę, jeigu tokia tenka, nesislepiame už Kultūros komiteto pirmininko pozicijos, o einam ten, kur reikia daryti darbus. Mūsų pasirinkimas ir sprendimas buvo pradėti derybas.
Taip, turėjome savo pozicijas, bet yra normalu turėti matymą, kaip tos derybos galėtų vykti. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga nusprendė derybas pradėti, tęsti ir užbaigti koalicijos sudarymą su Socialdemokratų partija. Sakyti, kad mes galėjome kažką padaryti, nėra iki galo teisinga.
– Dėl to, kad Jūs nedavėte atsakymo, prisikūrėte įvairiausių sąmokslo teorijų apie pažymas iš Ukrainos.
– Ne todėl. Mes išsakėme kelias pozicijas. Pirmoji – derybos neturėtų vykti tarp socialdemokratų ir „valstiečių“ bei „valstiečių“ ir Tėvynės sąjungos vienu metu, nes sąlyginiai svoriai kolicijoje tiek socialdemokratų, tiek Tėvynės sąjungos yra kur kas mažesni negu „valstiečių“. Norėdami mus supriešinti ir gauti sau geresnes sąlygas, „valstiečiai“ derėtųsi vienu metu ir žiūrėtų, kas siūlo geresnes sąlygas.
Mes pasakėm – spręskite, su kuriais norite derėtis ir tada ateikite derėtis su viena partija. Jie pradėjo su socialdemokratais, mes pasakėme, kad esame atviri diskusijoms ir deryboms, jei tos nesibaigtų pozityviai.
– Bet ne visi partijoje taip galvojo.
– Buvo tiek frakcijos, tiek prezidiumo sprendimas, kuris parodė, kad mes vieningai priėmėme nuomonę. Esame bendruomenė, kuri kartais iki susėdimo prie bendro stalo mėgsta diskutuoti per žiniasklaidą.
Tuo pasižymim, nemanau, kad tai greitu metu pasikeis, tai viena iš mūsų konservatoriškųjų tradicijų. Tai galėjo šiek tiek sukelti sumaištį ir parodyti, lyg mes ne vieningai matom. Sprendimai priimti partijos institucijose parodo, kad visi vieningai nusprendėm.
– Nemanote, kad tie principiniai dalykai, dėl kurių nesiderėjote dėl koalicijos, buvo klaida? Rinkėjas norėjo matyti Jus valdžioje, ypatingai jaunimas. Jūs pats esate jaunosios kartos politikas, į rinkimus per savo asmenį atvedęs daug jaunų žmonių. Aš asmeniškai būčiau nusivylusi, jei iš žmogaus, kurį norėčiau matyti valdžioje, išgirsčiau tokius pasakymus, kad nesiderėsime dėl to, kad kažkas mums truputėlį nepatinka.
– Ne tai, kad truputėlį nepatinka. Manau, kad pozicija yra ir turi būti garbinga. Kad mes bet kokia kaina, nežiūrėdami, kaip dabar padarė socialdemokratai – nesvarbu nei sąlygos, veržtumėmės prie postų, pozicijų, tai, ką matėme tose derybose – atleiskite, tai nėra mūsų kelias. Mes niekada tokie nebuvom ir nemanau, kad tai pasikeis.
– Vėlgi, ne visi partijoje taip mano.
– Matyt, Jūs turit daugiau informacijos, nei aš.
– Manau, kad ir jūs turite tokios pačios informacijos dėl skirtingų nuomonių, dėl ko ir Jūsų, kaip pirmininko, postas gali šiek tiek sujudėti.
– Neabejoju, kad pirmininko postas sujudės ne tik dėl to, tai nėra viena iš pagrindinių priežasčių. Į tai žiūriu normaliai. Esame demokratinė partija, kuri demokratiškai renka pirmininką. Norint demokratiškai rinkti pirmininką reikalingos skirtingos nuomonės.
Kitu atveju turėtume valstiečių-žaliųjų situaciją, kur vienas žmogus formuoja nuomonę. Pas mus taip nėra. Skirtingų nuomonių reiškėjai galbūt mėgintų laimėti pirmininko rinkimus, pažiūrėsim, kai ateis.
– Jūs ateityje save matote partijos pirmininku?
– Visiškai pasitikiu savo bendruomenės žmonėmis, kurie nuspręs, kas geriausiai gali atstovauti.
