Verslininkai jau skambina pavojaus varpais – su tokiais alkoholio kiekiais prarandame investuotojus. Tačiau blogiausia tai, kad šalis pati sau riša kilpą, mat ir turistų išgertą alkoholį priskaičiuoja savo piliečiams, o emigrantų išvežamą alkoholio kiekį skaičiuoja kaip išgertą šalyje.
Taip ir atsiduriame labiausiai girtaujančių šalių viršūnėje, nors Europos Komisijos atlikti tyrimai rodo, kad Lietuva nėra prasigėrusi šalis, už mus kur kas daugiau geria danai, suomiai, britai ir belgai.
Alkoholizmu Lietuvoje ir kodėl statistika neatitinka realybės, domėjosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7“ žurnalistė Asta Martišiūtė.
Oficialūs renginiai vedė į pražūtį
Seimo narį Egidijų Vareikį į alkoholizmo liūną įtraukė solidūs renginiai ir tarptautiniai priėmimai. Jis iš šių pinklių išsivadavo, tačiau šią savaitę apsilankęs tarptautiniame priėmime suskaičiavo ne vieną potencialų alkoholiką, kuris valstybėje eina solidžias pareigas.
E.Vareikį konservatoriai atsisakė įtraukti į rinkimų sąrašą kaip beviltiškai sukompromitavusį ne tik save, bet ir visą partiją. Šiuose rinkimuose į Seimą jis pateko su „valstiečių“ sąrašu ir tapo savotišku kovos su alkoholizmu simboliu.
„Man į barą vaikščioti nereikėjo, aš gyvenau tokį gyvenimo būdą. Pagal profesiją kiekvieną vakarą buvau kviečiamas į įvairius renginius, kur buvo galima išgerti vyno. Negerdavau labai daug stipriųjų gėrimų.
Nebūdavo taip, kad neatsimeni, bet kai viskas trunka daugelį metų, ilgainiui tai tampa liga“, – pasakojo išrinktasis Seimo narys E.Vareikis.
Parlamentaras įspėja, kad tokios priėmimų ir susitikimų tradicijos kelia pavojų netgi žmonėms, einantiems aukštas pareigas. Ne reklama ir ne alkoholis parduotuvių lentynose yra didžiausias priešas.
„Matau žmonių, potencialiai tokių, koks aš buvau prieš kelerius metus. Šią savaitę buvau bent dvejuose tarptautiniuose priėmimuose. Matau, kad tiems žmonėms gali būti blogai. Priėmimui baigiantis matyti, kaip jie kalba, vaikšto, šypsosi, kokia jų skruostų spalva. Čia ne stebuklai, visi tai žinome. Kažkada ir aš taip atrodžiau.
Kaip ir visi sergantys, jie neigia, kad tai vienas simptomų. Kai sako, kad susitvarkys patys, tai neblogas ženklas, tikrai ketina sveikti. Kol nekreipia dėmesio, mano, kad čia smulkmena, netyčia, tai reiškia, kad jie blogame kelyje“, – kalbėjo iš alkoholio pančių išsivadavęs E.Vareikis.
Anot parlamentaro, pats tiesiausias kelias į alkoholizmą – lietuvių tradicijos, mat giliai įsišaknijęs primygtinis siūlymas išgerti. Ar tai būtų vestuvės, ar krikštynos, ar kita šventė, anot E.Vareikio, vienas dažniausiai svečiams pateikiamų klausimų – ką gersi?
„Prasigėrusi tauta“. Ar tikrai?
Lietuviškos tradicijos mus nuvedė į tokias aukštumas, kad tapome viena daugiausia išgeriančių tautų pasaulyje. Oficialiai skaičiuojama, kad kiekvienam gyventojui tenka iki 15 litrų alkoholio per metus.
Tačiau verslo atstovams abejonių sukėlė tai, kodėl Europos Komisijos statistikų lentelėje mes neatrodome taip prastai, kaip patys save matome ir pasauliui prisistatome. Europos Komisijos tyrimai rodo, kad Lietuvoje jaunimas geria mažiau nei, pavyzdžiui, Danijoje, tačiau pagal savo pačių statistiką mes atrodome liūdniau.
„Mes reitinguose atsiduriame tokiose vietose, kur, pasirodo, apgeriame ir rusus, ir baltarusius, kuo pasirodė sunku patikėti. Pradėjome lįsti į virtuvę, kelti tuos skaičius ir įvertinti, ką dedame, ko nebededame – šešėlis, išvežimas, turistų suvartojimas ir t.t.
Vien tokiais apytiksliais skaičiavimais, mes geriausiu atveju esame vidutiniokai, palyginti su kitais Europos Sąjungos kraštais. Nesame nei tarp trijų, nei tarp penkių labiausiai alkoholį vartojančių valstybių“, – stebėjosi verslo konsultantas Darius Dulskis.
Europos Komisijos atliktas tyrimas skelbia, kad lietuviai geria 1–3 kartus per mėnesį, o Europos Sąjungos gyventojai paprastai alkoholį vartoja iki 3 kartų per savaitę ar 12 kartų per mėnesį.
„Nežinau, ar geras būdas sutirštinti spalvas, kad būtų galima spręsti problemas. Galima, bet tai nėra teisinga, tai nėra teisingi duomenys. Lazda turi du galus: jei pasauliui transliuojame, kad esame viena labiausiai prasigėrusių tautų Europoje, nors Europos Komisijos skaičiai rodo, kad taip tikrai nėra, tą žinią pasaulis ir girdi.
Aš nenoriu pasakyti, kad problemos nėra, turime išskirtinių atvejų, kai pasekmės sunkios. Akivaizdu, kad su alkoholiu reikia kovoti, mažinti suvartojimą, bet nereikia patiems savęs taip niekinti“, – laidoje „24/7“ kalbėjo Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Valdantieji statistiką mato kitaip
Europos Komisijos tyrimo duomenys skelbia, kad tik 1 proc. lietuvių alkoholį vartoja kasdien.
Tai mažiausias skaičius Europos Sąjungoje, mat vidutiniškai 14 proc. Europos Sąjungos gyventojų alkoholį vartoja kasdien. Vis dėlto naujųjų valdančiųjų tokie tyrimai neįtikina.
„Kai kuriose šalyse žmonės gali vartoti alkoholį dažniau nei mes, tačiau klausimas, kiek išgeria, kai vartoja. Mes gal ir rečiau geriame nei italai, prancūzai, bet geriame tokius kiekius, kurie labai pavojingi.
Garsėjame kaip labai intensyvių vartotojų kraštas. Kai sako, kad reitinge ne ten esame, tai ar čia grožio konkursas? Jeigu reitinge pakilsime per dvi pozicijas, būsime mažiau geriantys už moldavus ar baltarusius, ką tai keičia? Ar tai panaikins vaikų apsinuodijimų statistiką, kuri yra tragiška, mirčių statistiką? Ne. Mes turime spręsti šitas problemas, o ne gražiai kur nors atrodyti“, – teigė kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Aurelijus Veryga.
Europos Komisijos statistikoje skelbiama, kad danas vienu kartu išgeria kone trigubai daugiau nei lietuvis, tačiau gydytojas psichoterapeutas Patricijus Jusaitis tikina: kad ir kokia būtų statistika, akivaizdu, jog gėrimo kultūros Lietuvoje nėra.
„Prasidėjo nepriklausomybė, prasidėjo propaganda, kad čia kalti stiprieji gėrimai, o jei gersime vyną, alų, alkoholikais netapsime. Deja, to vyno ir alaus išgeriame kur kas daugiau nei kultūringos tautos, kurios juos vartoja nuolat. Tarp mano pacientų vis daugiau alaus, silpnesniųjų alkoholinių gėrimų mėgėjų alkoholikų, nei buvo anksčiau“, – pasakojo P.Jusaitis.
Vis dėlto verslininkai yra teisūs sakydami, kad ne visas alkoholis išgeriamas Lietuvoje, nors čia parduodamas. Nemažą dalį automobiliais ir netgi autobusiukais išsiveža namiškių aplankyti grįžę emigrantai, kurie, ieškodami sotesnio kąsnio, buvo priversti palikti namus ir šeimas. Alkoholis svečioje šalyje jiems tampa kaip vaistas, todėl, anot psichoterapeuto P.Jusaičio, pirmiausia reikia stabdyti emigraciją.
Ar padės draudimai?
Naujieji valdantieji pasišovę sovietmečio tradicijas, kai iš Rusijos atvykusius svečius buvo įprasta vaišinti mėsa ir alkoholiu, išrauti su šaknimis, tačiau verslo atstovai įspėja, kad radikalūs sprendimai gali sugrįžti bumerangu.
„Siūlyčiau nepamiršti, kad turime nemažai šešėlio, esame pakraštyje. Dėl prekybos vietų ribojimo, tai nereikia pamiršti, kad mūsų žmonės labai greitai skaičiuoja, kur tų prekių gauti. Išauginsime šešėlį, sumažės surenkamų mokesčių, vėl turėsime mažiau lėšų kitiems reikalams – priemonėms, kurias žadame finansuoti, socialinėms reklamoms, komunikacijai“, – kalbėjo verslo konsultantas D.Dulskis.
„Valstiečiai“ kol kas neatsisakė rinkimų pažado alkoholio prekybą perkelti į valstybinį alkoholio prekybos monopolio tinklą, nors dėl to teks keisti net Konstituciją, kuri monopolį šalyje draudžia.
Norint pakeisti Konstituciją Seime reikėtų ne tik valdančiosios koalicijos, bet ir kitų partijų palaikymo – dviejų trečdalių Seimo narių balsų, kurie nepakeistų savo nuomonės balsuodami du kartus. Vyriausybės programos projekte taip pat numatyta didinti alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžių iki 20 metų, riboti naktinę prekybą alkoholiniais gėrimais, didinti alkoholio akcizą ir visiškai uždrausti reklamą.
Vien per šiuos metus įsigaliojo net trys alkoholio draudimai. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad, lyginant praėjusių ir 2007 metų duomenis, legalaus alkoholio pardavimas sumažėjo net 25 procentais. Praėjusiais metais parduota rekordiškai mažai alkoholio, tolesnis kritimas užfiksuotas ir pirmąjį šių metų pusmetį.
„24/7“ – šeštadieniais 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
