Tokias naujosios valdžios švietimo ir mokslo politikos nuostatas išdėstė naujasis Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, LVŽS atstovas akademikas Eugenijus Jovaiša ir Seimo narys socialdemokratas, buvęs Vilniaus universiteto (VU) prorektorius Rimantas Vaitkus. Sprendžiant iš jų pateiktų gairių, naujoji valdžia aukštojo mokslo srityje sieks didesnio valstybinio reguliavimo.
Mokyklas pradės lankyti anksčiau
Daugelis E.Jovaišos ir R.Vaitkaus išsakytų minčių į konferenciją studentų bibliotekoje Saulėtekyje susirinkusiems studentams, akademinio jaunimo organizacijų atstovams neatrodė nepriimtinos. Bėda tik, kad jau ne kartą girdėtos.
Pats E.Jovaiša prisipažino, kad nuo nepriklausomybės atkūrimo buvo gal dešimt aukštojo mokslo reformų, todėl jam net nesinori minėti šio žodžio. Vietoj žodžio „reforma“ siūlė vartoti terminą „harmonizacija“. Ką tai reiškia, akademikas ėmė gana išsamiai aiškinti. Jo manymu, aukštojo mokslo pertvarka turi prasidėti nuo bendrojo lavinimo mokyklų harmonizavimo.
„Laikas paankstinti pradinukų mokymą. Vaikai tapo labai imlūs, todėl laikas būtų į pradžios mokyklas privalomai leisti vaikus nuo 6 metų, o nuo 5 metų priimti į parengiamąsias klases“, – sakė E.Jovaiša.
Kalbėdamas apie bendrojo lavinimo mokyklas, E.Jovaiša pabrėžė, kad iki 11 klasės mokytojai kūrybiškai taiko mokymo programas, bet 11 ir 12 mokytojai tampa, jo žodžiais tariant, korepetitoriais.
„Neriamasi iš kailio, kad mokiniai gautų kuo didesnį vidurkio balą, įstotų į jų pageidaujamas aukštąsias mokyklas. Mokymas labai profiliuojamas, prarandama bendrojo išsilavinimo kokybė“, – aiškino naujasis Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.
Siūlys tris egzaminus
Jis siūlys keisti bendrojo lavinimo mokyklų baigimo sistemas, kad abiturientai būtų vertinami pagal du komponentus: pirma, bus trys valstybiniai egzaminai: lietuvių kalbos, istorijos ir matematikos.
Antras komponentas – baigiamasis darbas. Jo temos jau gali būti labiau specializuotos pagal abituriento siekiamą profilį, renkantis profesiją, studijų pakraipą. E.Jovaišos nuomone, į brandos atestatą turėtų būti įrašytas visa mokinio „portfelis“ – kokius būrelius lankė, kokie jo interesai.
LVŽS švietimo politikos strategas kritikavo mokyklų finansavimo sistemą pagal mokinio krepšelius.
„Siūlysime finansavimą pagal klasių komplektus. Tirsime, kiek realiai yra mokinių rajonų mokyklose, kiek ten reikia mokytojų“, – sakė E.Jovaiša. Tad LVŽS atstovų pažadai neleisti uždarinėti mokyklų ištuštėjusiuose Lietuvos miesteliuose, jau neskambėjo taip tvirtai, kaip prieš Seimo rinkimus.
Studijų krepšelių sistemą aukštojo mokslo srityje, pernelyg žemus priėmimo į aukštąsias mokyklas kriterijus konferencijos metu kritikavo ir Seimo narys R.Vaitkus.
„Susidarė tokia padėtis, kad jau galime skelbti diplomų išpardavimo akcijas, kaip nuolaidų akcijas skelbia prekybos centrai“, – ironiškai kalbėjo R.Vaitkus.
Jis teigė, jog turi būti atsisakyta studijų programų dubliavimo, bent jau tų pačių miestų universitetuose, kolegijose.
„Pavyzdžiui, biochemija stipriausia – Vilniaus universitete. Bet tos pačios programos dėstomos ir kitose aukštosiose mokyklose. Netrukus turbūt reikės atskiro autobusiuko dėstytojams, kurie važinėja tų pačių programų dėstyti iš Vilniaus į Kauną. Tarkime, Kaune yra technologijos universitetas. Jis ir turėtų rengti technologijų specialistus. Bet KTU programas peržvelgę randame ir edukologiją, ir humanitarinius mokslus“, – sakė R.Vaitkus.
Jau girdėtos tiesos
Naujosios Seimo daugumos atstovai jau neaiškino kaip Andriaus Kubiliaus vyriausybės švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius, jog Lietuvoje aukštąsias mokyklas reikia stambinti, jog užtenka vieno didelio universiteto.
Tačiau naujieji valdantieji prakalbo apie būtinybę „sutelkti studijų resursus“.
„Mūsų šalyje veikia 14 valstybės išlaikomų universitetų. Tačiau tik du yra klasikiniai universitetai – Vilniaus universitetas ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Kiti – profiliuoti, tokie kaip Sveikatos mokslų universitetas, Sporto, Žemės ūkio. Lietuvai reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, be jokių kalbų. Tačiau reikia skirti klasikinius universitetus ir profiliuoto universiteto lygio aukštąsias mokyklas“ – teigė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E.Jovaiša.
Jis ir R.Vaitkus pabrėžė, jog švietimo politika bus bevaisė, jei švietimui nebus skirta didesnė BVP dalis.
„Švietimas yra nacionalinio saugumo pagrindas“, – įsitikinęs E.Jovaiša.
Įžvalgos – labai teisingos. Panašiai kalbėdavo beveik visi kadenciją pradedantys laimėjusieji rinkimus. Tačiau švietimo, bendrojo ir aukštojo lavinimo būklė nuo to negerėjo.
