Du į Seimą patekę Darbo partijos atstovai Valentinas Bukauskas ir Petras Čimbaras jau papildė naujajai valdančiajai daugumai priklausančios socialdemokratų frakcijos gretas.
„Praėję rinkimai aiškiai parodė, kad būtina galvoti apie kairiųjų politinių jėgų telkimąsi.
Gal net reikėtų svarstyti galimybę jungtis visoms trims buvusios koalicijos partnerėms, kurių ideologija ir programos yra panašios“, – mano buvęs Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Vydas Gedvilas.
Šio politiko kandidatūra minima tarp dešimties pretendentų į Darbo partijos pirmininkus, kuris bus renkamas gruodžio pradžioje.
Bet kvietimo grįžti į Lietuvos sporto universitetą sulaukęs V.Gedvilas teigė, kad rinkimuose nedalyvaus.
Perspektyvos – nekokios
V.Gedvilas prisipažino iš gausaus būrio kandidatų turįs keturis favoritus. Tai – į Seimą perrinktas V.Bukauskas, daugiausia pirmumo balsų per rinkimus gavęs Artūras Paulauskas, buvęs frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys ir Širvintų merė Živilė Pinskuvienė.
Anot buvusio parlamentaro, vienam šių „darbiečių“ neišvengiamai teks galvoti apie partijos išlikimą, kuris įmanomas tik susijungus su socialdemokratais. Esą tuo turėtų būti suinteresuoti ir pastarieji, kurie buvo smarkiai aptalžyti, tad jiems taip pat nebus lengva atsigauti.
Anksčiau dvi partijas prie politinių tuoktuvių altoriaus bandė nuvesti Viktoras Uspaskichas ir Rolandas Paksas, tačiau „darbiečiams“ ir „tvarkiečiams“ nepavyko susitarti dėl lyderystės.
V.Gedvilas įsitikinęs, kad skaudi patirtis praėjusiuose rinkimuose būsimus partijų lyderius turėtų padaryti sukalbamesnius – jie neturėtų snausti dar ketverius metus: „Tai turėtų vykti dabar. Nes jei nieko nebus daroma, perspektyvos bus liūdnos. Aiškesnio signalo, kai iš 29 vietų Seime likome tik su dviem, negali būti. Juk net kai kurie mūsų partijos nariai už mus nebalsavo.
„Tvarkiečiai“ irgi balansuoja ant iškritimo ribos. Bet kokiu atveju vestuvės visada yra geriau nei skyrybos.“
Nusprendė nesirungti
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotoju tapęs V.Bukauskas „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad dėl sprendimo pasirinkti kairiųjų stovyklą buvo diskutuojama ir partijos vadovybėje, vis dėlto esą tai buvo labiau asmeninis apsisprendimas, nors lėmė ir bendras darbas buvusioje koalicijoje.
Tačiau parlamentaras teigė, kad per anksti daryti įžvalgas apie galimas partijų jungtuves: „Taip, apie jungimąsi dabar galvoja ir didesnės, ir mažesnės partijos.
Bet mes pirmiausia turime išsirinkti naują vadovybę, kuri galėtų pasiūlyti kryptį, naują strategiją. Tada bus galima kalbėti ir apie tai, kad centro kairės partijoms reikėtų ieškoti bendrų sąlyčio taškų.“
Tačiau pats V.Bukauskas nusprendė dėl partijos pirmininko posto nesirungti. Jo vadovaujamas Telšių skyrius žada paremti K.Daukšį arba A.Paulauską.
Beje, Darbo partijos pirmininkų taryba vieningai išreiškė paramą dviem kandidatams – Ukmergės merui Rolandui Janickui ir A.Paulauskui.
Apie ateitį – atsargiai
Buvęs parlamentaras A.Paulauskas „Lietuvos rytui“ sakė, kad jo sprendimas kandidatuoti į partijos vadovus priklausys nuo kelių dalykų – ar turės galimybę suformuoti naują komandą ir teisę imtis radikalių reformų.
Paklaustas, kokias revoliucijas brandina, politikas paminėjo visiškai naują partijos įvaizdį ir net ideologiją.
Bet galimų radikalių pokyčių A.Paulauskas nesiejo su partijų jungtuvėmis: „Reikia įvertinti, ar tokie susijungimai būtų racionalūs. Ar mums verta jungtis su tokiais pat pamuštais „tvarkiečiais“, kuriems dar po kaklu kabo ir įvairios bylos? Netikiu, kad tai duotų kokį didelį pliusą, bet svarstyti galima.“
Socialliberalus pas „darbiečius“ atvedęs buvęs Naujosios sąjungos lyderis svarstė, jog kalbos apie kokius nors susijungimus gali pasiųsti neigiamą signalą partijos nariams ir tuomet daugelis jų ims bandyti individualiai spręsti savo likimą.
Kairieji: reikės kalbėtis
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės tvirtinimu, „darbiečių“ V.Bukausko ir P.Čimbaro atėjimas dar nereiškia, kad vyksta pokalbiai apie galimą partijų susijungimą.
Vis dėlto politikė mano, jog šių dviejų parlamentarų pavyzdys rodo, kad tai nėra neįmanoma: „Būtų visai logiška. Tokie pokalbiai turėtų vykti ir gal net nereikėtų laukti mūsų partijos suvažiavimo.“
Paklausta, ar socialdemokratams būtų naudinga dėtis su politiniais nevykėliais, I.Šiaulienė svarstė, kad reikėtų vertinti, kiek galimas kairiojo sparno sutelkimas duotų naudos rinkėjams, o ne vienai partijai: „Politinės sistemos požiūriu toks dalykas mūsų rėmėjams galėtų atrodyti patrauklus.
Nemanau, kad kiltų kokių nors naujų problemų. Juk du Darbo partijos atstovai jau darbuojasi mūsų frakcijoje ir kol kas viskas klostosi gana gerai.“
