O kur dar labiau sukrečiantys išgyvenimai, tokie kaip dėl kito asmens sukeltos avarijos jūsų artimojo netektis, išžaginimas ar smurtas šeimoje. Tokių situacijų atveju nukentėjusieji patiria pažeminimą, dideles emocines kančias, depresiją ar fizinį skausmą.
Šiais atvejais kiekvienas iš mūsų galime ginti savo teises ir reikalauti neturtinės žalos atlyginimo.
Deja, ne visi tam ryžtasi.
Galbūt dėl to, jog daugelis lietuvių yra linkę nuoskaudas išgyventi viduje, bijo viešumo, nepasitiki teismais ar vengia didelių išlaidų, arba tiesiog nežino apie tokią galimybę.
Visuomenei kyla daugybė klausimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl šią temą verta paanalizuoti plačiau.
– Kokias atvejais neturtinė žala yra atlyginama?, – paklausėme Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininkės Egidijos Tamošiūnienės.
– Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Pvz., jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo; pažeidus asmens teises į vardą, į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą ar jo slaptumą). Žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
Pasitaiko ir atvejų, kai neturtinės žalos atlyginimo yra reikalaujama asmeniui patyrus turtinę žalą (pvz., užliejus butą), praradus gyvūną (pvz., teismuose nagrinėta byla dėl neturtinės žalos, patirtos sudraskius šuniuką) ar nepavykusių atostogų (viešbutis neatitiko turistų lūkesčių), žalos, patirtos vėluojant lėktuvo skrydžiui.
– Kaip įvertinamas neturtinės žalos dydis?
– Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama.
Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir teismas, aiškinasi ir vertina individualias bylai reikšmingas neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie yra svarbūs nustatant tokio pobūdžio žalos dydį.
– Kodėl dažniausiai didžiuosiuose miestuose žmonių gyvybės yra įvertinamos didesne pinigų suma nei provincijoje gyvenančių žmonių?
– Nemanau, jog nors vieno žmogaus gyvybė yra mažiau vertinga už kito. Tačiau kalbant apie padarytos žalos atlyginimą, vienas iš kriterijų, pagal kurį yra sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio yra tokią žalą padariusio asmens turtinė padėtis.
Teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad atsakovas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą, t. y. įvykdyti teismo sprendimą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu yra ir užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą.
Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
– Ar buvo tokių atvejų jūsų darbo praktikoje, jog siekdami neturtinės žalos nukentėjusiojo giminaičiai iš tiesų norėjo tik pasipelnyti?
– Asmenų, reikalaujančių neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra labai įvairūs. Kadangi tai siejama su konkretaus asmens dvasiniais išgyvenimais, kartais sunku įvertinti ar jie yra vedami netinkamų motyvų.
Tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo tarkime asmens gyvybės atėmimo atveju, be abejonės bus atsižvelgta į tai, kad asmuo, siekiantis tokios žalos atlyginimo, nesirūpino mirusiuoju, nepalaikė su juo jokių ryšių, apie jo mirtį sužinojo tik praėjus kuriam laikui ir pan., o šiuo metu siekia šimtatūkstantinės žalos atlyginimo.
Kai kuriais atvejais akivaizdu, jog nurodydami siekiamo žalos atlyginimo sumą, žmonės nepagalvoja apie mūsų pragyvenimo lygį, nors kaip minėjau vienas iš kriterijų – žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Dėl tokio žalos atlyginimo asmuo neturėtų bankrutuoti, žalos atlyginimas neturėtų viršyti ir sveiku protu suvokiamą ribą.
– Ką patartumėte žmonėms, kurie planuoja kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo?
– Kiekvienoje byloje turėtų būti nurodyti individualūs asmens išgyvenimai, neapsiribota tik bendromis frazėmis dėl patirtos žalos, įvertinama pačios situacijos ir patirtos žalos specifika.
Teisėjai supranta, jog kiekvieną netektį ar sveikatos sužalojimo atvejus lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai, nutrūksta asmenų ryšiai, keičiasi socialiniai vaidmenys (pvz., asmuo netenka darbingumo), todėl siekiant įvertinti visus reikšmingus kriterijus pageidautina, kad viskas būtų ne tik nurodyta ieškinyje (dažnai advokato pagalba), ne tik cituojama ankstesnė reikšminga kasacinio teismo praktika, bet ir visa tai išdėstyta tiesiogiai teismui, t. y. ieškovui dalyvaujant teismo posėdyje, nors nebejotina, jog tai taip pat susiję su papildoma psichologine, emocine įtampa (asmuo priversta prisiminti savo skaudžius išgyvenimus ir pan.).
Visų mūsų dar tik laukia iššūkiai šioje srityje, artimiausiu metu ir Lietuvoje turbūt bus pradėta reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir iki šiol mums nelabai įprastose srityse, pvz., dėl neteisėto gimimo (gydytojams neįspėjus tėvų, jog kūdikis gims su negalia ir pan.), ginant kitas vertybes (pvz., Lenkijos teismuose jau nagrinėta byla dėl žalos, padarytos neužtikrinus asmeniui teisės pasinaudoti tualetu banke) atlyginimo ir kt.
* * *
Šį straipsnį rengė Vilniaus universiteto teisės fakulteto studentės: Indrė Mažeikaitė ir Gabrielė Lenkšaitė.
Projekte „Diena su teisėju 2016“ atrankoje studentėms buvo suteikta galimybė praleisti dieną Lietuvos apeliaciniame teisme ir pakalbinti teisėją Egidiją Tamošiūnienę.
