Juos apžvelgiame kartu su Darbo rinkos tyrimų instituto vadovu Boguslavu Gruževskiu. „R. Karbauskis – atsakingas verslininkas. Galbūt kai kurie jo sprendimai bus nelabai patrauklūs verslui. Galbūt šiandien prarasime, bet rytoj turėsime daugiau“, – optimistiškai į ateitį žvelgė profesorius.
B.Gruževskis pabrėžia, kad nueinanti valdžia Lietuvai paliko daug „skolų“, kurias turės grąžinti naujokai. Naujoji valdžia dirba vos savaitę, per kurią nuolat kalbėjo apie eilinio Lietuvos piliečio interesus. Ir, anot specialisto, tai yra labai gerai, nes politiniai tikslai jau nutolę nuo piliečio ir jo gyvenimo sąlygų.
Pasigenda tautos solidarumo
Naujai išrinktas Seimas skelbia siekiantis tarnauti žmonėms. Planuoja griebtis alkoholio prieinamumo mažinimo klausimo, nes tai yra didelis gyventojų galvos skausmas. Kalbama apie vaistų kainos mažinimą.
Problemų jiems gali sukelti investicijų pritraukimo ir darbo apmokėjimo klausimai. Pasak ekonomisto, išsprendus šiuos du dalykus būtų sudarytas visas garantijų paketas.
„Vienas pagrindinių uždavinių – stiprinti tautos solidarumą. Kad negirdėtume, kokie blogi darbdaviai arba tingūs žmonės ir nenorintys dirbti piliečiai. Taip neturėtų būti. Reikia visus suvienyti, kad kiekvienas darytų savo, bet nedarytų sau.
Vyriausybės menas – mokėti suderinti skirtingų grupių ekonominius interesus. To labai trūksta tiek mūsų šalies viduje, tiek visame pasaulyje“, – kalbėjo profesorius B.Gruževskis.
Visų žvilgsniai – į investicijų pritraukimą
Pirmasis ir svarbiausias darbas, kurio iki galo neatliko nueinanti valdžia, – tai investicijų pritraukimas. Jei nenorime didelių konfliktų visuomenės viduje, būtina sustiprinti ir koordinuoti investicijų pritraukimą.
Ekonomistas siūlo pažvelgti į pasaulį, kuriame yra daug nestabilumo ir daug laisvų pinigų. Pasak jo, realiai yra galimybė juos gauti, bet valstybė tam skyrė per mažai dėmesio.
Kiekviena valstybės valdoma institucija turėtų prisiimti įpareigojimus dėl investicijų pritraukimo. „Tai turėtų vykdyti ne tik Ūkio ministerija – visos ministerijos pagal savo kuruojamą sritį turi maksimaliai ieškoti investicijų į savo sferą: sveikatos apsaugą, kultūrą, jau nekalbant apie žemės ūkį, Finansų ar Užsienio reikalų ministerijas“, – teigė pašnekovas.
Taip pat būtina harmonizuoti darbo apmokėjimą. Pasak B.Gruževskio, faktas, kad ekonomika stiprėja, o darbo užmokestis smunka, bet to negalima toleruoti. Reikia sukurti atsakingas institucijas, ypač iš pačių darbdavių. Reikia ieškoti sprendimų, kad didesnė dalis būtų perskirstoma per darbo užmokestį, kad ekonomikos augimą labiau justų vidurinis gyventojų sluoksnis.
„Jei įmonėlė didina savo apyvartą ir didėja pelnas, tai turėtų justi ir darbuotojas. Gal daugelis ir nesutiks, bet net valytoja, kuri dirba toje įmonėje, turėtų justi, kad padidėjo pelnas. Kiekvieno įmonės darbuotojo dalis turi priklausyti nuo pelno pokyčių“, – sakė B.Gruževskis.
Laukia atidėtas Darbo kodeksas
Naujoji valdžia paveldėjo socialinį modelį kartu su Darbo kodeksu ir laikinai sustabdė jo įsigaliojimą. Naujiesiems politikams dar reikia laiko ir susipažinimo.
„Reikės apsvarstyti naujojo socialinio modelio nuostatas atsižvelgiant į žmogaus saugumą darbo vietoje ir užimtumo sferoje. Pusiausvyra tarp darbuotojų, mano nuomone, yra pažeista darbdavio naudai. Manau, tikslinga atsižvelgti ir išstudijuoti detaliau.
Naujasis socialinis modelis yra efektyvi ir Lietuvos ūkiui labai reikalinga priemonė. Modelio nuostatų įgyvendinimas atitinka modernios visuomenės pokyčius – augantį lankstumą, konkurencijos didėjimą ir turės teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai“, – sakė ekonomistas B.Gruževskis.
Naujasis socialinis modelis turi daug labiau pagelbėti socialinės taikos užtikrinimui ir bendram tikslui. Socialinis modelis – tik fragmentas, kuris turėtų skatinti visuomenės solidarumą, stiprinti ūkį ne pagal paskirus fragmentus, bet kaip visumą.
Privalo išsaugoti vaikus
Taip pat lieka didelis iššūkis socialinės apsaugos sistemoje – tai švietimo ir bendrojo ugdymo problemos. Sociologas ir ekonomistas B.Gruževskis prašo atkreipti dėmesį į gyventojų skaičiaus mažėjimą. Problemų kelia ne mokyklos struktūros išdėstymas, bet parengimo lygis. Daugeliui nerimą kelia Lietuvos moksleivių pažangumas, patyčios ir prievarta.
Daug kalbėta apie santykius tarp mokinių ir mokytojų, mokytojų darbo apmokėjimą, tačiau tai liko neišspręsta. Reikia investicijų į bendrąjį ugdymą ir sėkmingą kiekvieno Lietuvos vaiko karjerą ateityje.
„Vaikų turime mažai ir toks požiūris turėtų būti atsakingai įvertintas. Kiekvienas vaikas turi turėti dvigubos arba trigubos naudos. Vaikai mums ypač brangūs, nes visuomenė sensta ir gyventojų skaičius mažėja. Negalime sau leisti, kad iš pagimdytų vaikų atsirastų socialinės atskirties ar skurdo vaikai“, – sakė B.Gruževskis ir priminė, kad praėjusi Vyriausybė bandė kalbėti apie tai, tačiau radikalesnių pokyčių taip ir neįvyko.
Kitas naujos vadžios siekis – kad nė vienas neišsilavinęs ir be profesijos žmogus nepatektų į darbo rinką.
Jaunų šeimų gyvenimo pilnatvė
Naujoji valdžia daugiau dėmesio turėtų skirti jaunų šeimų gyvenimo pilnatvei. Žmonių neturėtų skatinti pragmatiniai tikslai. Nekompleksiška matyti žmogų kaip vaikų gimdymo priemonę ar aparatą.
„Visi turėtų žinoti, kad Lietuvoje šeimai yra labai gerai – remiamas pirmasis būstas, vaiko mokymas. Tuomet automatiškai bus mažės noras išvykti ir bus labiau norima gyventi Lietuvoje ir čia auginti vaikus“, – kalbėjo pašnekovas.
Dabar tėvai jaudinasi, kad jiems nepavyks vaikams užtikrinti padorios vaikystės. Reikia, kad toks mąstymas dingtų žmonėms iš galvos.
Alkoholio ir tabako prieinamumo mažinimas
Kitas uždavinys atėjusiai valdžiai – mažinti alkoholio ir tabako prieinamumą. Pasak B.Gruževskio, mintis yra gera, tik reikia labai gerai apgalvoti sprendimų racionalumą.
„Reikia atsižvelgti, kad nebūtų skatinamas šešėlinis verslas ir pogrindinė veikla. Prisiminant Sausąjį įstatymą JAV, tai jis paskatino mafijos ir įvairių pogrindinių organizacijų formavimąsi. Istorinės raidos kontekste tai valstybei padarė daugiau žalos negu teigiamų pokyčių“, – priminė ekonomistas B.Gruževskis.
