Žurnalistų akį patraukė ryškiai žalias kaklaraištis, kuriuo pasipuošė kandidatas. Jis pajuokavo, kad ketvirtadienį pirmą kartą šiais metais ryši šį kaklaraištį, ir tai būtent ta diena, kai „valstietis“, paskirtasis premjeras jį įvardijo kaip galimą ministrą.
Paklaustas, kodėl yra siūlomas į kitos ministerijos vadovo postą, R.Masiulis sakė, kad apskritai džiaugiasi parodytu pasitikėjimu, o kodėl iš Energetikos ministerijos perkeliamas į Susisiekimo ministeriją, reikėtų klausti tų, kas skiria ministrus.
Jis sakė, kad tiek energetika, tiek susisiekimas yra ekonomikos sritys, tad jam, kaip ekonomistui, abi yra artimos. Tiesa, apie pirmuosius darbus R. Masiulis dar nekalba:
„Kol kas nenorėčiau komentuoti, jei būsiu paskirtas ministru, tada komentuosiu, kokius darbus numatęs. Pirma reikia, kad mane paskirtų ministru, tada susipažinsiu su visa situacija ir galėsiu komentuoti. Sunku komentuoti dėl tikslių reformų.“
„Su prezidente aptarėme sektorių, bendrais bruožais kalbėjome, kokie svarbiausi reikalavimai keliami šiam sektoriui: skaidrumas, efektyvumas, valstybės turto valdymas, strateginiai projektai“, – apie susitikimą su D.Grybauskaite kalbėjo laikinai pareigas einantis energetikos ministras.
Kandidatas į ministrus nekalbėjo nei apie „Lietuvos geležinkelius“, nei apie „Rail Baltica“.
R.Masiulio brolis Petras šiuo metu eina mobiliojo ryšio bendrovės „Tele2“ generalinio direktoriaus pareigas. Dabartinis energetikos ministras sakė, kad jei einant susisiekimo ministro pareigas iškiltų klausimų, kur būtų galima įžvelgti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, jis nuo tų klausimų svarstymo nusišalintų.
Nuo 2010 metų, iki kol tapo energetikos ministru, R.Masiulis vadovavo naftos krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“. Prieš tai jis buvo dabar jau panaikintos energetikos bendrovės „Leo LT“ verslo plėtros direktorius ir valdybos narys, 14 metų dirbo įmonėse „Arthur Andersen“ ir „Ernst & Young“, kur vadovavo energetikos sektorių aptarnaujantiems padaliniams.
