Anot merginos, švietimo sistema Lietuvoje paprasčiausiai neveikia, mat už studijas mokantys studentai neturi jokios paskatos mokytis pažangiai. Gustė K. savo kurse yra pirma pagal studijų rezultatus, bet pasidomėjusi, ar yra galimybių pereiti į nemokamą vietą, sužinojo, kad niekas apie tai net girdėti nenori.
„Universitete išgirdau, kad jie nemoka, negali, nežino, kaip rotaciją pritaikyti atsižvelgiant į galiojančią tvarką, ir reitingavimo sistema dėl to tikrai neveiks bent dar dvejus metus. Tiesiog tokios galimybės nėra. Tie, kurie įstojo į valstybės finansuojamą vietą, gali nieko neveikti, nemokėti už mokslą ir gauti stipendiją“, – piktinosi ji.
Sistema neskatina gerai mokytis
Studentę nustebino ir kolegos pasakojimas, kai jis, dėl panašių aplinkybių nusprendęs užsukti į dekanatą ir pasiaiškinti, kokių išeičių gali būti, išgirdo. „Jei mes tave, gerai besimokantį, perkelsime į nemokamą vietą, tas tinginys, iškritęs į mokamą, už studijas nemokės, mes mokslus, o mes prarasime krepšelį, tad mums labiau apsimoka tave, kuris vis tiek mokės, gerai mokysis, laikyti toje mokamoje, nes turi motyvacijos“, – studento išgirstus žodžius prisiminė Gustė K.
Kai mergina pati lankėsi fakulteto administracijoje ir išdėstė, kur matanti neteisybę, išgirdo: „Suprantu jus, bet padėti negaliu ir dar porą metų tikrai niekas nesikeis“, – taip man sakė universitete, bet ką daryti kokiai Marytei iš Balbieriškio, kuri už paskutinius mamos pinigėlius studijuoja ir mokosi gerai?“ – klausė studentė.
Pinigus už studijas atgauti įmanoma
Lietuvos studentų sąjungos (LSS) vadovas Paulius Baltokas teigė, kad situacijų, kai gerai besimokantys studentai vis tiek moka už studijas, pasitaiko gana dažnai.
„Kai Konstitucinis teismas priėmė sprendimą dėl antikonstitucinių rotacijos nuostatų, ji buvo sustabdyta ir kurį laiką neveikė visose aukštosiose mokyklose ir tik praėjusių metų birželį buvo priimta nauja redakcija. Tai reiškia, kad artimiausia rotacija gali būti pasibaigus šiems mokslo metams“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad studentai ne kartą kėlė šią problemą į viešumą, tad valstybė kasmet skiria lėšų kompensacijoms.
„Esama tokio kompensacijų mechanizmo, kuriuo galima pasinaudoti kas dvejus metus, o įsigaliojus naujam įstatymui jis ims veikti kas metus. Įstatyme numatoma, kad jei studentas yra itin pažangus, bet rotacija nevyksta, jam valstybė kompensuoja sumokėtą mokestį už mokslą. Paprastai kompensacijos skiriamos 10 proc. savo lėšomis už mokslą mokėjusių studentų, imant nuo bendro valstybės finansuojamo studijų vietų skaičiaus tame kurse“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad ateityje tikimasi, kad kompensacijų galės tikėtis 10 proc. studentų nuo bendro studijuojančių skaičiaus.
Kompensacijos galės kreiptis kiekvienais metais
Anot pašnekovo, nuo kitų metų situacija turėtų gerėti, mat nuo 2017-ųjų sausio pirmosios minėtu kompensacijų mechanizmu studentai galės pasinaudoti kasmet.
„Pagal naują tvarką numatyta, kad jei studentas turi skolą, jis negali pasilikti krepšelio, net jei ir nėra kam jo perleisti, greitai matysime situaciją, kai universitetai pradės vengti skolų ar lengvins egzaminus studijuojantiems valstybės lėšomis, kad nebūtų prarastas krepšelis. Būtina imtis principinių sprendimų, nes šiandien turime net keturių rūšių studentus. Tai gerai besimokantys ir mokantys už mokslą, gerai besimokantys ir nemokantys už mokslą, nesimokantys ir mokantys už mokslą, nesiekiantys gerai besimokančio kriterijaus, bet nemokantys už mokslą. Tad studentams, kurie nėra susipažinę su įstatymais ir poįstatyminiais aktais, situacija atrodo keista ir suvelta“, – kalbėjo P.Baltokas.
Kalbėdamas apie į redakciją besikreipusios studentė atvejį LSS vadovas pabrėžė, kad niekada rotacijoje nedalyvavusi studentė turėtų sulaukti, kada jai pradėjus studijas trečiame kurse turės paaiškėti skaičiai, kiek studentų gali tikėtis kompensacijos.
„Gali nutikti ir taip, kad po metų jai bus taikoma rotacija, tačiau už tuos metus, kai mokėjo už studijas, vis dėlto turėtų gauti kompensaciją, nes buvo kurse viena geriausių. Žinoma, yra daug kitų aplinkybių ir kiekviena situacija yra individuali“, – kalbėjo P.Baltokas ir pridūrė, kad tokiu būdu pinigus už studijas kasmet atgauna apie 2 tūkstančius studentų.
Moki už mokslą – negausi ir stipendijos
Studentų motyvaciją, anot pašnekovo, mažina ne tik studijų finansavimo niuansai, bet ir tai, kad kai kuriose aukštosiose mokyklose savo lėšomis už studijas mokantys studentai negali pretenduoti į skatinamąją stipendiją.
„Tai absurdas, kuo studentas prastesnis, kad už mokslą moka savo lėšomis? Vis dar šioje srityje esama daug neteisybės, nes daug kas priklauso nuo to, į kokią aukštąją mokyklą žmogus įstojo – valstybinę ar privačią, kokią studijų formą pasirinko. Tokia nelygybė labai kenkia studentų motyvacijai“, – sakė P.Baltokas.
