Socialinės apsaugos ir darbo ministru siūlomas 38-erių Linas Kukuraitis – prieštaringai vertinamo gimdymo namuose šalininkas. Visi jo penki vaikai yra gimę namuose, tačiau būsimasis ministras teigė, kad gimdymo namuose klausimo neskubs kelti į atsakingų institucijų darbotvarkes.
Pastaruosius dvylika metų L.Kukuraitis vadovauja Katalikų Bažnyčios institucijai – Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“, kuris rūpinasi benamiais, vienišomis motinomis, priklausomais asmenimis, gatvės jaunimu, vaikais.
Kandidato į ministrus teigimu, skurdo mažinimas būtų jo svarbiausias tikslas ir dirbant Vyriausybėje, o to būtų siekiama aktyviau bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Jis taip pat pasisako už mokestines priemones didinti skurstančių šeimų pajamas, bet neatskleidžia savo pozicijos apie socialinį modelį ir Darbo kodeksą – pasak kandidato, tai bus derinama Vyriausybėje.
Kandidatas į finansų ministro postą ekonomistas Vilius Šapoka vadinamas aktyviu ir korektišku žmogumi, kuris nevengia ieškoti kompromisų ir sprendimus priima, išklausęs visas puses.
Netrukus 38-ąjį gimtadienį švęsiantis V.Šapoka gimė Rusijoje, pietų Sibire esančiame Barnaulo mieste, tremtinio šeimoje. Į Lietuvą jis sugrįžo 1985 metais, Vilniaus universitete įgijo ekonomikos magistro laipsnį, mokėsi Baltijos vadybos institute, pusę metų stažavosi Europos Komisijoje. V.Šapoka taip pat yra tarpukario istoriko ir pedagogo Adolfo Šapokos giminaitis – jo senelis – girininkas ir Lietuvos Šaulių sąjungos narys – buvo vieno garsiosios „Lietuvos istorija“ autorių brolis.
2012-ųjų rudenį Seimo rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius tuomet minėjo V.Šapoką kaip vieną galimų kandidatų į finansų ministrus, tačiau V.Šapoka sakė tokia galimybe nesidomintis.
Energetikos ministru siūlomas 34-erių Žygimantas Vaičiūnas visuomenėje yra mažai žinomas, tačiau buvusių ir dabartinių kolegų vertinamas kaip tarptautinės patirties sukaupęs energetikos ekspertas. Šioje ministerijoje penkerius metus anksčiau dirbęs Ž.Vaičiūnas prisidėjo prie pagrindinių Lietuvos energetikos projektų, įskaitant ir dabar įšaldytą Visagino atominės elektrinės projektą.
Ž.Vaičiūnas karjerą Energetikos ministerijoje pradėjo 2009 metais kaip Strateginio planavimo ir ES reikalų skyriaus vedėjas, o 2011 metais vietoj pasitraukusio Romo Švedo tapo viceministru. Vėliau iki 2014-ųjų jis dirbo ministro Jaroslavo Neverovičiaus komandoje – buvo jo patarėjas.
Būtent Ž.Vaičiūnas, kuris dirbo Visagino AE projekto įgyvendinimo komitete, 2012 metais savo parašu parafavo sutartį su Japonijos energetikos korporacija „Hitachi“, kuri turėjo tapti strategine investuotoja į Visagino atominės elektrinės projektą.
Kandidatas į ūkio ministrus Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius vertinamas kaip jaunas, energingas ir ryžtingas politikas, siekiantis išsivaduoti iš tėvo, įtakingo socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus šešėlio. Jis yra laikomas vienu iš realiausių kandidatų kitąmet tapti Socialdemokratų partijos pirmininku. Šis politikas – vienas jauniausių šalies merų, M. Sinkevičiui vos – 32-eji.
M.Sinkevičiaus progresą politikoje, manoma, iš dalies gali stabdyti Sinkevičių šeimos sąsajos su „Achema“. Baiminamasi, kad M.Sinkevičiui vadovaujant Ūkio ministerijai, kuri kuruoja pramonęs, gali kilti interesų konfliktas, jog „Achema“ šiuo metu bylinėjasi Lietuvos ir ES teismuose dėl Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo mokesčių.
Į žemės ūkio ministrus siūlomas Klaipėdos rajone, gimtajame Trušelių kaime jau 16 metų ūkininkaujantis Bronius Markauskas. Kolegos jį apibūdina kaip racionalų, drąsų ir į žemės ūkio problemas įsigilinęs žmogus, prieš daugiau nei dešimt metų su bendražygiais blokavęs kelius, reikalaujant didesnės paramos pieno gamintojams.
56-ių metų B.Markauskas 1985 metais baigė tuometinį Kauno politechnikos institutą, kur įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. Vėliau 5 metus jis dirbo Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamybos bendrovėje „Aksa“, o nuo 2000 metų ūkininkauja gimtajame kaime. Prieš įkurdamas savo ūkį, 1999 metais B.Markauskas buvo išrinktas Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos, 2006 metais – Žemės ūkio rūmų rūmų pirmininku, o po trejų metų perrinktas antrai kadencijai. Pastaruoju metu B.Markauskas buvo šios organizacijos vicepirmininkas.
Sveikatos apsaugos ministru siūlomas gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga Lietuvoje pagarsėjęs kaip blaivybės ir sveikos gyvensenos puoselėtojas. Būdamasvisuomenininku savo idėjas sveikatos srityje jis gynė ir kraštutinėmis priemonėmis, tačiau tapęs politiku žada sutelkti dėmesį į kompromisų paieškas. Nors nėra partijos narys, į Seimą A.Veryga kandidatavo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir buvo išrinktas Panemunės vienmandatėje apygardoje. Jis sako prisidėjęs rengiant „valstiečių“ programos dalį apie sveikatos politiką.
A.Veryga sako nerūkantis, negeriantis ir jau pusantrų metų nevalgantis mėsos. Politikas sako besistengiantis grūdintis, gyventi aktyviai – mėgsta šiaurietišką ėjimą, bėgiojimą, badmintoną, anksčiau užsiimdavo japonų kovos menu džiudžicu.
Krašto apsaugos ministru siūlomas Raimundas Karoblis daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Prieš trejus metus vadovaudamas atstovybei Briuselyje jis koordinavo Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES). R.Karoblis iki šiol jokių politinių pozicijų neužėmė ir nebuvo susijęs su rinkimus laimėjusia Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Per diplomatinę karjerą R.Karoblis daugiausiai rūpinosi ekonominiais ir prekybos reikalais, pastaraisiais metais jis koordinavo ES reikalus kaip užsienio reikalų viceministras. Gynybos klausimai niekada nebuvo R.Karoblio prioritetas, bet pastaraisiais metais jie ėmė užimti svarbesnę vietą darbotvarkėje, nes sustiprėjo diskusijos apie bendrą ES saugumo politiką. R.Karoblis kalba anglų, prancūzų ir rusų kalbomis, yra vedęs.
Užsienio reikalų ministru siūlomas Linas Linkevičius šiame poste darbuosis jau antrą kadenciją. 55-erių politikas studijavo Kauno politechnikos instituto Automatikos fakultete. Įgijo inžinieriaus elektriko specialybę. 1997–2000 m. ir 2005–2011m. L.Linkevičius buvo paskirtas nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi LR misijoje prie Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos (NATO) ir Vakarų Europos Sąjungoje. Vėliau ėjo krašto apsaugos minsitro pareigas. 2011-2012 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje ambasadoriumi ypatingiems pavedimams bei premjero A.Kubiliaus visuomeniniu konsultantu. Nuo 2012 m. liepos mėn. prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretu paskirtas LR nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Baltarusijos Respublikoje.
Vidaus reikalų ministru siūlomas Vilniaus miesto apylinkės teisme teisėju dirbantis Eimutis Misiūnas, kuris anksčiau yra ragavęs dėstytojo duonos ir dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT). 43-erių kandidatas į ministrus kalba rusų, anglų ir prancūzų kalbomis, domisi kovinėmis sporto šakomis.
Teisingumu ministerijos vadovo postas siūlomas 41-erių Dariui Petrošiui. Politikas baigęs studijas Mykolo Romerio universitete, turi teisės magistro laipsnį. Kalbėdamas apie darbus ministerijoje D.Petrošius pabrėžė, kad reikia tęsti teismų reformą, spręsti su kalėjimų sistema susijusias problemas, probacijos klausimus. „Visa, ką darė iki šiol ministrai, reikia tęsti“, – sakė jis. Politikas mėgsta medžioklę, žvejybą, sportą ir knygas.
Pasipuošęs ryškiai žaliu kaklaraiščiu į Prezidentūrą atvyko energetikos ministras Rokas Masiulis, kurio kelias, rinkimus laimėjus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, pakrypo į susisiekimo ministeriją. „Tiek energetika, tiek susisiekimas yra ekonomikos sritys, kurios man, kaip ekonomistui, yra artimos“, – sakė jis.
Tiesa, R. Masiulis karjerą ne visada kūrė politikoje. Vilniaus universitete jis baigė ekonomijos studijas. Taip pat baigė tarptautinių santykių ir politikos mokslų studijas. Nuo 2010-ųjų iki kol tapo energetikos ministru, jis ėjo generalinio direktoriaus pareigas akcinėje bendrovė „Klaipėdos nafta“, atsakingoje už Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimą.
2014-aisiais per kasmetinius „Verslo žinių“ teikiamus Lietuvos verslo lyderių apdovanojimus R. Masiuliui atiteko daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukusio CEO nominacija. Tų pačių metų rugsėjo 25-ąją tapo energetikos ministru. Politikas turi brolį dvynį Petrą. Jis yra vadybininkas, telekomunikacijų bendrovės „Tele2“ vadovas. R. Masiulis mėgsta žaisti futbolą, yra Vilniaus „Ozo tapyrų“ futbolo komandos narys. 2014-ųjų vasario 16-ąją R. Masiuliui Prezidentės dekretu už sėkmingą valstybės strateginių projektų įgyvendinimą buvo skirtas valstybinis apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius.
Kandidatė į Kultūros ministerijos vadovės kėdę Liana Ruokytė – Jonsson turbūt geriausiai žinoma dėl savo vertimų ir kultūros diplomatijos veiklos. 50-metė moteris studijavo ir dirbo Lietuvoje bei Skandinavijoje. Lietuvos muzikos akademijoje, teatro fakultete baigė renginių režisieriaus studijų programą. Stokholmo universitete išlaikė valstybinį švedų kalbos egzaminą. L. Ruokytė – Jonsson kalba ne tik švedų, bet ir danų kalba, kurios 4-ojo lygio egzaminą 2010-aisiais išlaikė Kopenhagoje. Šiuo metu ji dirba Lietuvos kino centre ir jau beveik tris dirba kultūros srityje. Lietuvos kultūros institute pateikiamame gyvenimo aprašyme nurodoma, kad be švedų, ji gerai moka rusų, anglų, danų kalbas, gerai supranta norvegų kalbą, turi vokiečių kalbos pagrindus.
Poetas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis su būsimąja kultūros politikos vadove susidūręs dar jai dirbant Lietuvos kultūros atašė Šiaurės šalyse ir įsitikinęs jos būsimu veiklumu. Su prezidente susitikusi kandidatė į ministres trečiadienį jau įvardijo savo darbo prioritetus – skirti dėmesį jauniesiems menininkams, skatinti kultūrą regionuose, orientuojantis į jaunimą ir vaikus. „Kiekvienas žmogus turi teisę į kultūrą – tai yra konstitucinė teisė“, – po susitikimo su šalies vadove sakė L.Ruokytė-Jansson.
Švietimo ir mokslo ministrės postą kandidatuoja užimti Jurgita Petrauskienė. 41 metų kandidatė yra kilusi iš Utenos, tuomečiame Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas – aut.) baigė anglų kalbos pedagogikos specialybę, vėliau Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje studijavo verslo vadybą. Dirbo mokytoja, šiuo metu yra Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorė. MOSTA J.Petrauskienė vadovauja nuo centro įsteigimo 2007 metais. Iki tol ji penkerius metus dirbo Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūros Tarptautinių programų skyriaus vedėja, direktoriaus pavaduotoja, 1997-2001 metais buvo PHARE profesinio švietimo ir mokymo reformų koordinavimo centre projektų vadove.
Kaip MOSTA vadovė švietimo sistemos trūkumus dažnai pabrėždavusi J.Petrauskienė pasisako už universitetų jungimą, tačiau žada pertvarkas švietimo srityje vykdyti bendradarbiaudama.
Aplinkos ministerijos vairą ketinama patikėti Kęstučiui Navickui. 46-erių metų Kaune gimęs vyriškis yra darnaus vystymosi ekspertas, visuomenininkas, atgimstančios Lietuvos visuomeninio paminklosauginio ir ekologinio judėjimo dalyvis, o nuo 2010 metų – Aplinkosaugos koalicijos vadvas. 1999 metais baigė istorijos bakalauro studijas Vilniaus universtitete, o 2009 m. baigė Darnaus vystymosi valdymo ir administravimo magistro studijų programą Mykolo Romerio universitete. Nuo 1995 iki 1998 metų ėjo Bendrijos „Atgaja“ pirmininko pareigas. Dirbo ne vienoje nevyriausybinėje organizacijoje.
