Prikibo ir prie restorano „Ida Basar“ vadovo V.Kontrausko, mat jam prieš porą metų kulinarijos muziejui išnuomotą pastatą Bokšto gatvėje nutarė parduoti aukcione.
349 kvadratinių metrų patalpos, kuriose jau įsteigtas Kulinarinio paveldo muziejus, buvo dvidešimčiai metų išnuomotos už simbolinę kainą – 29 centus už kvadratinį metrą. Atėmė, nes verslininkas nesuskubo, kaip buvo įsipareigojęs, per trejus metus į pastatą investuoti apie 580 tūkst. eurų.
Tačiau pasižvalgius, kaip dabartinė valdžia elgiasi su kitu savo turtu, apima nerimas.
Štai tik šiomis dienomis savivaldybės įmonė „Vilniaus šilumos tinklai“ pasirašė susitarimą pradėti Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės vertinimo viešąjį pirkimą.
Priminsime – ši elektrinė, tiekusi šilumą vilniečiams, buvo uždaryta paskutinę praėjusių metų dieną. Pasaulyje niekas šildymo sezono metu elektrinių veiklos nenutraukia, nebent įvyksta avarija. Bet Vilnius kitoks.
Pamirškime elektrinės uždarymą, kuriame galima įžvelgti daug politinių atspalvių.
Ją išsinuomojusi „Vilniaus energija“ jau nuo praėjusių metų atakavo savivaldybę klausimais: kaip ji elgsis su savo turtu? Juk nuo 2017-ųjų balandžio šilumos ūkis pereis į savivaldybės rankas.
Bet savivaldybė tylėjo. Elektrinės darbuotojus teko atleisti, o įranga jau beveik metus nenaudojama.
Ir tik dabar savivaldybė susizgribo: samdys nepriklausomus vertintojus smarkiai nuvertėjusio objekto rinkos kainai nustatyti.
Tačiau Vilniaus šilumos tinklai, kurie ateinančiais metais taps elektrinės šeimininku, taip ir nesugalvojo, kaip tokį didžiulį objektą panaudos.
Todėl didžiulė elektrinė prie Gariūnų ištuštėjusi. Savivaldybė elektrinės iš „Vilniaus energijos“ niekaip neįstengė perimti, nors ją būtų galima puikiausiai panaudoti vilniečiams tiekiant pigesnę šilumą.
Blogiausia, kad valdžios nesirūpinimas savo turtu smogs per kišenes paprastiems vilniečiams. Juk šioje elektrinėje katilą pritaikius kūrenti biokuru, šiluma būtų atpigusi 20-30 proc. O Vilnius ir toliau liks biokurą šilumai gaminti naudojančių miestų sąrašo pabaigoje.
Tiesa, Vilniaus šilumos tinklai pripažįsta, kad laikas nėra jų sąjungininkas, tačiau ir vėl visą kaltę verčia „Vilniaus energijai“.
Esą tai sudėtingas partneris, su kuriuo nueiti iki galo nuomos sutarties pasirašymo kelią yra labai komplikuota.
Kad ir kaip ten būtų, iš naujo šilumos ūkio šeimininko, taip „besirūpinančio“ savo turtu, taip pat gero nelauk.
Juk elektrinės konservavimas atsieitų 11,4 mln. eurų, kuriuos tektų padengti mokant už šilumą. Ne ką mažiau kainuotų ir elektrinės uždarymas – 8 mln. eurų. Taigi Vilniaus padangėje – nei tvarkos, nei pigesnės šilumos.
„Sostinė“
