Generalinis policijos komisaras Linas Pernavas pertvarkas policijoje teisina, esą nėra laiko laukti, kol politikai šiai institucijai galiausiai skirs tiek pinigų, kiek reikia. Komisaras kaltinamas reformų stūmimu buldozeriu, tačiau sako, kad jei pertvarka būtų įgyvendinta anksčiau, šulinyje tėvo paskandinti vaikai tebekrykštautų, nebūtų buvę ir kitų skaudžių nelaimių, kurioms policija kelio užkirsti nesugebėjo.
L. Pernavas žada skandinaviško modelio policiją ir teigia, kad jeigu gali būti internetinė bankininkystė, gali būti ir internetinė policija. Kaip policijos komisaras su lietuvišku finansavimu sieks skandinaviškų standartų domėjosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7“ žurnalistė Asta Martišiūtė.
Generalinis policijos komisaras sostinėje jau retas svečias, jis kiekvieną dieną važinėja po Lietuvą ir bando įtikinti besišiaušiančius policijos pareigūnus, kad vykdoma policijos reforma visiems tik į naudą. Metų pradžioje žadėta, kad pagal naująjį modelį dirbs tik dalis komisariatų, o metų pabaigoje apsižiūrėta, kad reformuota didžioji dalis. Paprastam mirtingajam policijos reforma reiškia, kad policijos komisariatuose lankytojų nebelaukia budėtojai, o pareiškimus priimantis kabinetas uždaromas penktą arba šeštą valandą.
„Dviračio neišradinėjam. Mes tarnaujam žmonėms, o jie nori, kad daugiau pareigūnų būtų gatvėse, kad mes greičiau reaguotume į įvykius ir kad didesnį dėmesį skirtume nukentėjusiems. Reformos esmė labai paprasta: pareigūnų gatvėje turi daugėti dvigubai nuo 1500 iki 3000. Kažkada policijos pareigūnų buvo 15 tūkst., o šiandien turime beveik 9 tūkst., jų mažėja. Bėda tame, kad biurokratizmas nemažėja. Pareigūnai kabinetuose, pabrėžiu, dirba, o ne sėdi, todėl mažėja pareigūnų gatvėse. Mes matome, kad tas mažėjimas yra kritinis, negalime toliau mažinti. Mūsų tikslas yra padidinti, perorganizuoti darbą, sumažinti biurokratizmą, etatus, susitvarkyti su mūsų duomenų bazėmis, teisine baze, kad dalis pareigūnų pereitų dirbti iš kabinetų į gatves“, – sakė policijos generalinis komisaras L. Pernavas.
Iki šiol tik kabinete dirbę pareigūnai jau 60-70 proc. darbo laiko turi praleisti patruliuodami, o likusią dalį gali dirbti kabinete. Pareigūnų profsąjungos tokias komisaro įsakymu vykdomas reformas apskundė teismui, tačiau teismas prašymą naikinti komisaro įsakymus atmetė.
Profsąjungos jau ruošia skundą valstybės kontrolei ir tvirtina, kad reformos vykdomos neskaidriai. Anot jų, didesniais atlyginimais papenėti visų komisariatų vadovai, kurie neleidžia šiauštis pavaldiniams.
„Aš nepavydžiu tiems vadovams, kurie yra papirkti, įstumti į kampą tam, kad pritartų pokyčių reformoms. Tu esi toje pačioje valtyje ir tarsi neturi erdvės priešintis. Nuo metų pradžios jiems mokami 300-500 eurų priedai už budėjimus. Už tai, kad budi namuose. Viešoje erdvėje tai ne kartą vadino kaip miegojimas lovoje ir gaunami pinigai“, – piktinosi Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Vladimir Banel.
Profsąjungos neneigia, jog pertvarkos policijoje yra būtinos, tačiau jų negalima daryti tokia skuba, juolab, turint gana ribotą biudžetą. O policijos generalinio komisaro nuomonė – priešinga. Anot L. Pernavo, policiją efektyvinti reikia su tokiu lėšų ir pareigūnų kiekiu, koks dabar yra, juk žmonėms pagalbos reikės ne už kelių metų, o čia ir dabar.
Komisaras sako, kad baigėsi tie laikai, kai policijos pareigūnas galėdavo atšauti – čia ne mano teritorija. Dabar į įvykį vykti turi tas, kuris yra arčiau įvykio vietos, o rajonais ar komisariatais pareigūnų darbo zonos nebeskirstomos.
„Jeigu įvykis vykdavo viename rajone, o kitame rajone būdavo laisvas ekipažas, nesvarbu, kad jis būdavo trigubai arba dvigubai arčiau to įvykio, mes siųsdavome to rajono ekipažą. Jei nebūdavo laisvo, laukdavo dvi, tris valandas, tačiau iš gretimo rajono nesiųsdavome. Taip neefektyviai būdavo organizuojamas darbas. Šiandien Nemenčinėje turime nuovadą, tačiau jei yra įvykis, patruliai važiuoja iš Vilniaus. Prisiminkime, kai buvo skaudus įvykis – vaikai sumesti į šulinį, mes neturėjome laisvų ekipažų ir atvykome po 40 minučių. Tai nenormalu. Mes tarnaujame žmonėms ir turime suteikti pagalbą. Žmonės jos tikisi ir nenori laukti 40 minučių“, – kalbėjo L. Pernavas.
Anksčiau policija dirbo pagal tokį modelį, kuomet patrulis patruliavo, tyrėjas tyrė, o dabar – kone visi patruliai ir visi tyrėjai. Tačiau buvę pareigūnai tokia situacija nėra patenkinti.
„Nežinomybę dėl visko pradėjo reforma – apjungsime visus, pradėsime patruliuoti. Tu kas dieną nežinai, kokios tavo funkcijos. Juk žmogus ne robotas. Jei tau sako, kad reikia daryti tą ir tą, o tu nesi su tuo susidūręs, apmokytas, kaip gali daryti darbą, kurio nežinai?“, – piktinosi tarnybą palikęs pareigūnas Rolandas.
Savo ruožtu policijos vadovas teigia, kad tokie pavyzdžiai – absurdas, nes pareigūnai, prieš pradėdami atlikti naujas funkcijas, yra apmokomi.
„Mes nebūsime vadovai idiotai“, – aiškino L. Pernavas. Anot jo, į automobilį nebus susodinti du viešosios policijos pareigūnai ir jiems nebus liepta tirti tik nusikaltimų. Sistema veiks taip, kad skirtingų sričių pareigūnai, pavyzdžiui viešosios policijos ir kriminalinės policijos darbuotojai bus paskirti patruliuoti kartu, dėl to galės vienas iš kito mokytis.
Nors pats L. Pernavas sutinka, kad dar ne visi pareigūnai spėti apmokyti, tačiau iki metų pabaigos tai bus padaryta. Maža to, žadama pareigūnus aprūpinti ir moderniomis technologijomis.
Policijos komisaras žada, kad po kelerių metų policininkai dirbs kaip Skandinavijoje. Tik skandinaviško finansavimo Lietuvoje pareigūnams niekas nežada. L. Pernavas įsitikinęs, kad policija pinigų prasimanyti gali atsikračiusi nereikalingo turto.
„Mes turime daugiau nei 700 policijos pastatų. Ar tai tikrai efektyvu, racionalu? Manau, kad ne. Mes esam paskaičiavę, kad jei norime visus pastatus sutvarkyti, tam reikės 100 metų. Policijos komisariatai, nuovados, padaliniai – mes stengiamės, kad jų išliktų tiek, kiek reikia, o visa kita būtų mobilūs ofisai, kuomet mes važiuojame ir dirbame teritorijoje“, – pasakojo L. Pernavas.
Lietuvoje pagal skandinavišką modelį veikia du komisariatai – Raseiniuose ir Kaune, Panemunėje. Prieš dvejus metus pastarajame rajone veikė komisariatas ir dvi nuovados, o po reformos iš trijų pastatų reikalingas tik vienas – ir tai tik du aukštai iš trijų. Į trečią aukštą ruošiamasi perkelti dar vieną komisariatą. Taigi vietoje keturių pastatų policijai beliks vienas.
Iš nekilnojamojo turto likę pinigai jau investuoti ir policijos komisariatas toli gražu neprimena lietuvio akiai įprasto vaizdo. Panemunės pareigūnai vaikšto blizgančiais batais, po darbo dienos gali įšokti į dušą, išsiskalbti, išsidžiovinti ar išsilyginti marškinius.
Virtuvėlėje galima papietauti, išsivirti kavos. Priimamasis irgi toli gražu ne toks, prie kokio buvome įpratę, jis labiau primena banką arba laukiamąjį prie grožio procedūrų, o ne policijos įstaigą.
Panemunėje pasikeitė ne tik policijos patalpos. Kauno Panemunės policijos komisariato viršininkas Giedrius Klimavičius pasakojo, kad vietoj 3 anksčiau turėtų policijos ekipažų dabar turi 7, bet to, nuo 20 iki 12 dienų sutrumpėjo tyrimų laikas.
Patys Panemunės pareigūnai sako, kad dabar išsilygino ir darbo krūviai. Seniau vieni arė už du, kiti dirbo atsipūtę, nors algos buvo vienodos.
„Viską pasidarai, grįžti į kabinetą, atiduodi vyriausiajai tyrėjai ir ji mato, ką tu padarai. Rizikos daugiau, nes kai patruliuoju, važiuoju į karštus taškus, pavyzdžiui, dėl smurto artimoje aplinkoje. Kai reaguoji, vis tiek nežinai, ko laukti. Tam buvo skirtos neperšaunamos liemenės, papildomai gavome alkotesterius, batus, pirštines, prožektorius, registratorius, kurie filmuoja, kai važiuoji“, – pasakojo Kauno Panemunės policijos komisariato pareigūnas Paulius Pilipavičius. Anot jo, net ir gyventojai pastebi, kad pareigūnai ne tik geriau aprūpinti – ateina ne su dokumentų segtuvais, o su dujų balionėliais, prožektoriais, bet ir kur kas efektyviau atlieka savo pareigą.
Šiais metais policiją paliko pusė tūkstančio pareigūnų. Skaičiuojama, kad daugiau kaip pusė pareigūnų išėjo dėl vykdomų reformų. Reformų iniciatoriai sako, kad 20 metų ir daugiau atitarnavusius pareigūnus palikti tarnybą skatina reformos metu mokamos 6 mėnesių išeitinės kompensacijos.
Atliktas tyrimas rodo, kad pareigūnai jau seniai nesijautė taip nesaugiai, kaip šiuo etapu. Visgi, policijos praradimai toli gražu nesiekia 2011 m. reformos padarinių, kuomet tarnybą per metus paliko daugiau kaip 1000 pareigūnų. Tuomet buvo apkarpyti pareigūnų atlyginimai, sumažintas kuro kiekis, o policininkams pasiūlyta ieškotis papildomo darbo.
