Apie norą kuo skubiau surengti naujus partijos vadovo rinkimus per tarybos posėdį prakalbęs G.Landsbergis nustebino net V.Landsbergį, bet dalis konservatorių mano, kad tai – gudrus taktinis jaunojo politiko manevras.
Pastaruoju metu G.Landsbergiui teko išgirsti nemažai karčių žodžių dėl prastai pasibaigusių rinkimų, nepavykusių derybų su juos laimėjusiais „valstiečiais“, pašlijusių santykių su liberalais.
Tačiau suskubęs pranešti apie galimus naujus rinkimus partijos pirmininkas išvengė dar didesnės kritikos lavinos arba ji buvo švelnesnė, nei daugelis galbūt tikėjosi, – užuot plakę savo vedlį, konservatoriai pusdienį ginčijosi, ar Seimo rinkimus jie pralaimėjo, ar jų tiesiog nelaimėjo.
Tiesa, šiame ginče dešinieji taip ir nepadėjo taško.
Pagrasino trauktis anksčiau
Šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje, kuriame turėjo būti įvertinti rinkimų į Seimą rezultatai, G.Landsbergis pareikalavo, kad partijos pirmininko rinkimai būtų surengti anksčiau nei balandį, kaip numatyta.
Negana to, politikas pranešė, kad jeigu tam būtų kliūčių, jis pasirengęs atsistatydinti anksčiau.
„Bet noriu pabrėžti, kad nuo atsakomybės aš nebėgu – tikrai dalyvausiu tuose rinkimuose“, – tokį savo žingsnį prieš pusantrų metų konservatorių lyderiu išrinktas G.Landsbergis aiškino būtinybe gauti naują pasitikėjimo mandatą.
Anot G.Landsbergio, tie pusė metų, kurie dabar likę iki suvažiavimo, konservatoriams naudos neduos: „Mes turime jau šiandien principingai kreiptis į savo bendruomenę ir paprašyti jos suteikti mandatą tiems reikalingiems tolesniems pokyčiams arba jo nesuteikti.“
Jis taip pat nenorėjo dalyvauti diskusijoje dėl Seimo rinkimų rezultatų, nes, kaip pats tvirtino, yra subjektyvus.
Pasiųstų blogą žinią
Tačiau V.Landsbergis pareiškė, kad anūko žodžiai apie ketinimą trauktis siunčia blogą žinią apie partiją.
Anot dešiniųjų patriarcho, tokiu būdu įtvirtinamas tariamas katastrofiškas pralaimėjimas – esą patys konservatoriai pripažintų požiūrį, kad pralaimėjo taip skaudžiai, jog net prireikė keisti pirmininką.
V.Landsbergis ragino neskubėti skelbti tokio požiūrio ir iš pradžių atsiklausti partijos narių, ar jie nori išankstinio suvažiavimo: „Mums nori tą požiūrį primesti, bet nemanau, kad turime tam pasiduoti.“
Beje, vakar „Lietuvos ryto“ televizijos paklaustas, ar anūkas išlaikė išbandymą valdžia, profesorius nusijuokė, kad tokios Gabrielius dar neturėjo: „Buvo išbandymas, įtampa, netikėti išoriniai ir vidiniai dalykai.
Žmogus gyvena ir turi adekvačiai reaguoti – būna ir susijaudinimo, ir paskubėjimo, ir nuostolių.“
Nespės išsitraukti ginklų
Paklaustas, ką mano apie senelio kritiką dėl skuboto žingsnio, G.Landsbergis tik pajuokavo, kad tai jam – ne naujiena: „Ne pirmą ir ne paskutinį kartą. Palikime tai šeimos diskusijai.“
Tuo metu kai kurie konservatoriai įžvelgė, kad jaunasis partijos vedlys netgi šiek pranoko V.Landsbergį, kuris esą greičiausiai tikėjosi, jog anūką gali tekti ginti nuo bendražygių puolimo.
Bet, pasak „Lietuvos ryto“ pašnekovų, G.Landsbergis sugebėjo ne tik sušvelninti kritiškai nusiteikusių konservatorių toną, bet gali jiems sutrukdyti išsitraukti ginklus.
Esą paspartinus pirmininko rinkimų procedūras liktų mažiau laiko pasiruošti jo konkurentams. Kandidatūros būtų keliamos jau sausį. Vadinasi, oponentai beveik neturėtų galimybių mobilizuoti jėgų ir pateikti rimtos alternatyvos dabartiniam vadovui.
Kai kurie dešinieji užkulisiuose svarstė, kad tokiu žingsniu G.Landsbergis taip pat sumažina naujų klaidų galimybę: „Jis nebeturės galimybių atsiskleisti kaip politikas Seime. Sausį nebevyks Seimo posėdžiai ir bus per mažai galimybių jį pačiupinėti kaip politiką, žaidžiantį aukštesnėje lygoje. Galbūt to ir siekiama.“
Tokie galimi G.Landsbergio manevrai neliko neįvertinti ir jo senelio.
„Jei ir buvo toks išmanus planas, gal ir nebūtų visai blogai.
Vadinasi, žmonės kažką galvoja, nenori visko palikti savieigai. Bet tai jau nebeaktualu, taryboje išsiaiškinta, kad naujuose partijos įstatuose jau yra numatyta galimybė rengti tokius pirmininko rinkimus“, – „Lietuvos ryto“ televizijai vakar kalbėjo V.Landsbergis.
Šie rinkimai gali įvykti vasario viduryje, nes, pagal partijos įstatus, juos galima rengti anksčiau nei praėjus pusei metų po Seimo rinkimų.
Iš pirmų lūpų
Mindaugas Jurkynas
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius
„Gali būti, kad bandymais paspartinti partijos pirmininko rinkimus G.Landsbergis siekia sukliudyti galimiems savo varžovams. Kita vertus, klausimas, kiek jo paties pozicijos yra stiprios?
Kritikos G.Landsbergio atžvilgiu partijoje yra pasigirdę gana daug ir jam teks ją atmušinėti. Tuo metu per ilgesnį laiką jam galbūt pavyktų ką nors konstruktyvaus nuveikti dirbant opozicijoje ir parodyti, kad konservatoriai gali ne tik oponuoti, bet ir esant reikalui – jeigu žlugtų dabartinė koalicija – tapti naujos valdančiosios daugumos dalyviais.
Kas būsimuose rinkimuose galėtų mesti iššūkį G.Landsbergiui? Manau, realiausia pretendentė jį pakeisti galėtų būti I.Degutienė. Nors niekas negalėtų paneigti, kad naujuoju partijos lyderiu negalėtų tapti A.Ažubalis, A.Kubilius ar R.Juknevičienė. Tai seni partijos vilkai, turintys politinių ambicijų ir tinkamo įdirbio.“
