Politologai perspėjo: jeigu socialdemokratai nesiims radikalių vidaus reformų, šią Seimo kadenciją jų pasirodymas pagrindinėje scenoje taps paskutinis.
Nesėkmė po nesėkmės
Iki šiol didžiausios Lietuvos partijos laukia politikos „lūzerių“ likimas? Po skaudaus pralaimėjimo per rinkimus, kai socialdemokratai gavo tik 17 mandatų parlamente, jie vis dėlto sugebėjo įšokti į valdžios vežimą. Bet kol kas tai buvo vienintelis medaus šaukštas deguto statinėje.
Toliau – pralaimėjimas po pralaimėjimo. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, kol kas dar LSDP pirmininkas, neišrinktas Seimo vicepirmininku. Pritrūko saviškių, vyresniųjų koalicijos partnerių, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) balsų.
Vietoj planuotų keturių ministerijų gavo tris, lengvai atsisakė kairiųjų simbolinio politinio kapitalo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tuo sudarydami silpno stuburo partijos įspūdį rinkėjams.
Teisingumo ministro paieškos apskritai priminė televizijos žaidimą „Kitas!“.
Vyriausybę formuojantis paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis iš pradžių pasiūlė 41 metų teisininką Darių Petrošių. Bet „valstiečių“ parlamentaras Povilas Urbšys įkišo trigrašį prabilęs apie galimus kandidato į teisingumo ministrus ryšius su Tauragės šešėlinio pasaulio veikėju Šviniumi.
D.Petrošius iš pradžių pasišiaušė ir žadėjo kreiptis į teismą. Bet netrukus netikėtai pareiškė, kad jam svarbiausia vertybė – šeima, būti ministru jis net nenorėjo.
Rinkėjai atsuko nugarą
Tuomet LSDP bandė įpiršti partijos senbuvį, buvusį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Julių Sabatauską. Vieną nemėgstamiausių prezidentės Dalios Grybauskaitės parlamentarų. Nelaukdamas, kol koja treptelės prezidentė, J.Sabatauską išbrokavo LVŽS vadas Ramūnas Karbauskis. Jis pareiškė, kad šis 58 metų socialdemokratas – per senas, ministrų kabinete turėtų būti jaunesni veidai.
A.Butkevičius vėl liko it musę kandęs. Kodėl socialdemokratai traukiasi visu frontu?
„Socialdemokratai yra mažasis koalicijos partneris, su tuo turi susitaikyti, nors susitaikyti su antraeiliu vaidmeniu jiems sunku. Tačiau LVŽS, jei išliks vieninga, galės be kompromisų diktuoti savo valią“, – aiškino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjas Linas Kojala.
Politologas perspėjo, kad LSDP atsidūrė kryžkelėje ir jai iškilo reali grėsmė po 4 metų apskritai nepatekti į Seimą.
„LVŽS sėkmingai perėmė socialdemokratų rinkėjų dalį, tvirtai žadėdami laikytis kairiosios ekonominės politikos linijos, stiprinti valstybės vaidmenį ekonomikoje“, – teigė mokslininkas.
Anot jo, rinkėjai „valstiečiais“ patikėjo, o pasitikėjimas socialdemokratais, kaip kairiosios politikos skleidėjais, aptirpo. Ir toliau tirpsta.
„Dabar sunku pasakyti, kas laukia LSDP ateityje. Partija privalo imtis vidaus pertvarkymų, ir kuo greičiau. Būtina keisti senus lyderius. Kita vertus, ji turi susigaudyti, ar rinkėjai to nori? Rinkimų metu galimu naujuoju LSDP lyderiu laikomą Gintautą Palucką rinkėjai nureitingavo žemyn, pirmenybę vis tik teikė seniesiems, gerai pažįstamiems lyderiams“, – aiškino mokslininkas.
Grėsmė nunykti – reali
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius pripažino, jog socialdemokratų gretose matyti sąmyšio ženklų: pralaimėti rinkimai buvo trauma, sukėlusi vidaus trintį, intrigas, skirtingus partijos lyderių kalbėjimus (pavyzdžiui, A.Butkevičiaus ir Algirdo Syso).
„Nesklandumai, kilę renkant socialdemokratų kandidatus į ministro postą, iš tiesų susiję su prezidentės pozicija. D.Grybauskaitė iš principo nemėgsta socialdemokratų, tai aišku kaip dukart du. Bet, kalbant apie pastarojo meto socialdemokratų nesėkmes, reikia pabrėžti, jog A.Butkevičiaus neišrinkimas Seimo vicepirmininku ir nesėkmingos teisingumo ministro paieškos – skirtingo lygio dalykai“, – tikino politologas.
A.Butkevičiaus nesėkmė renkant Seimo pirmininko pavaduotoją parodė nepasitikėjimą juo kaip politiniu lyderiu.
„Tai nereiškia, kad A.Butkevičiaus politinė karjera apskritai baigta. Jis gali eiti pareigas Seimo komitete ir taip išlaikyti įtaką būdamas žiniasklaidai mažiau matomame poste, nes Seimo vicepirmininko postas – labiau reprezentacinis nei turintis realią įtaką“, – aiškino A.Krupavičius.
Jo manymu, bandymas į teisingumo ministro postą įpiršti J.Sabatauską atrodė keistai.
„Juk puikiai žinoma, kad J.Sabatauskas yra vienas pagrindinių D.Grybauskaitės oponentų. Jis trukdė jai paskirti generalinį prokurorą ir apskritai ėmėsi iniciatyvų apriboti prezidentės galias skiriant generalinį prokurorą“, – priminė politologas.
A.Krupavičius taip pat mano, kad LSDP turi kuo skubiau ieškoti naujo lyderio, imtis vidinių pertvarkymų, pritraukti jaunų rinkėjų.
Antraip vienai pagrindinių šalies politinių jėgų gresia virsti antraeile ar net trečiaeile, maža specifinių rinkėjų – viskuo nepatenkintų burbeklių – partija.
