Kasdien po naują ministrą – taip būtų galima pavadinti tai, kas vyko socialdemokratams bandant pasodinti savo kandidatą į Teisingumo ministerijos vadovo postą. Pirmasis siūlytas kandidatas Darius Petrošius pareiškė atsisakantis aukšto posto, mat nori apsaugoti šeimą nuo šmeižto lavinos. Politikas atkakliai neigė, kad turi kokių nors sąsajų su nusikalstamo pasaulio atstovais.
Vėliau buvo paviešinta informacija, kad ministerijai vadovauti bus siūlomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. Tačiau ryte žiniasklaidoje pasirodžiusią žinią socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius vakare paneigė ir patikino, kad į šį postą bus siūlomas kitas kandidatas.
Galiausiai į teisingumo ministrus pasiūlytas 28-erių J.Pagojus. Šio jauno politiko kandidatūrai pritarė ir Prezidentūra, tačiau kai jau atrodė, kad J.Pagojui neliko jokių kliūčių sėsti į ministro kėdę, staiga paaiškėjo, kad jis yra įkliuvęs prie vairo neblaivus, o po to stengėsi nuslėpti savo pareigas ir teisme aiškino įvairias versijas.
Reakcijos į tokias naujienas ilgai laukti neteko, ir paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad paaiškėjus tokioms įvykių aplinkybėms J.Pagojus dirbti teisingumo ministru negali.
Suklydo prezidentė ir premjeras?
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas, kalbėdamas apie vos dieną trukusį J.Pagojaus ministravimą, sakė: „Veikiausiai tai prezidentės ir premjero klaida, mat jie žinojo apie esamą situaciją ir vis tiek kandidatą patvirtino, o tik žiniasklaidai paviešinus anų įvykių detales prezidentės ir premjero pozicijos pasikeitė 180 laipsnių kampu. Teigti, kad jie nežinojo, negalime, bet jiems viskas pasirodė normalu, vadinasi, jie pateisino tokią praktiką, kad taip galėjo būti.“
Anot pašnekovo, kažin ar reikia bausti už tą patį nusižengimą du kartus, juo labiau kai jį įvykdęs žmogus jau sumokėjo baudą ir yra netekęs vairuotojo pažymėjimo. „Kyla tik politinis klausimas, ar toks asmuo gali būti teisingumo ministras. Ar iš tiesų dėl alkoholio kiekio įrodymo esama neatsakytų klausimų? Jei kyla įtarimų, kad situacija nebuvo labai skaidri, tai neatsakyti klausimai meta dėmę ant politinės buvusio kandidato reputacijos. Jei tai būtų gana paprastas atvejis, J.Pagojus būtų tiesiog pripažinęs savo kaltę, sumokėjęs baudą, tai antrą kartą už tai politiškai mušti kandidatą gal nebūtų etiška, bet jei esama neatsakytų klausimų, natūralu, kad lieka ir šešėlis.“
Ar ši istorija jaunam politikui reiškia karjeros pabaigą, ar po kurio laiko šiuos nuotykius tauta pamirš? „Tai priklauso nuo dviejų dalykų. Tais atvejais, kai lieka neatsakytų klausimų, jie visuomet iškeliami, jei asmuo pretenduoja į kokias nors aukštas pareigas. Pasitikėjimo klausimas visuomet sprendžiamas rinkimuose, juk matėme atvejų, kai politikai pasirodo parlamente girti ir paskui vis tiek išrenkami. Pavyzdžiui, juk net ir apkaltos metu pašalintas Rolandas Paksas vėliau buvo išrinktas į Europos Parlamentą.“
M.Jurkynas teigė, kad faktas, jog vis nepavyksta rasti teisingumo ministro, jo nestebina. „Tai nėra pirmas atvejis. Juk ir prezidento Valdo Adamkaus laikais būdavo siūloma net po keturis ministrus, vykdavo konsultacijos, kompromisų paieškos“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad J.Sabatausko kandidatūra, jo nuomone, buvo tinkama, bet principinė kandidato pozicija dėl generalinio prokuroro skyrimo ir prokuratūros ataskaitos tvirtinimo Seime klausimas užkliudė tam tikras prezidentės politines ambicijas. „Kai S.Skvernelis kalba apie J.Sabatauską, kaip nepakankamai jauną, apskritai skamba kaip diskriminacija ir tokie pareiškimai daro gėdą premjerui“, – kalbėjo VDU profesorius.
Pažeidžiami ministrai – taip pat naudingi
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas dr. Vincentas Vobolevičius teigė, kad situacija, kai Prezidentūros patikras perėjęs kandidatas priverstas trauktis, šiek tiek glumina.
„Sunku patikėti, kad Prezidentūra, kuri praėjusios kadencijos metu itin kruopščiai tikrino kandidatų į ministrus biografijas, dabar tokio kruopštumo pristigo. Tad galimi du variantai: arba kažkas labai gudriai apgaudinėjo ir nepateikė duomenų, arba tai ketinimas paskirti tokį ministrą, kurį esant reikalui galima kritikuoti. Jei Vyriausybei nesiseka dirbti, tada galima ištraukti kokį nors faktą... Ši Vyriausybė tebėra klaustukas“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot pašnekovo, jei Vyriausybėje yra tam tikra prasme pažeidžiamų ministrų, kuriuos esant reikalui galima kritikuoti, tai tam tikras būdas išlaikyti atstumą nuo nesėkmingai dirbančios Vyriausybės. „Žinoma, tokia interpretacija turi klaustukų, mat prezidentė yra pasakiusi, kad imasi atsakomybės už šią Vyriausybę. Tad jei Vyriausybė turi ministrą, kuris turi bėdų su teisėsauga, tuomet ir dėme krinta ant Prezidentūros. Kaip Prezidentūra aiškina faktą, kad jos palaimintas ministras turi bėdų su teisėsauga?“ – svarstė V.Vobolevičius.
Kalbėdamas apie tolesnę J.Pagojaus karjerą pašnekovas sakė: „Galimas dalykas, kas kitose mažiau matomose srityse šis žmogus padarys puikią karjerą. Juk žmonės pasitaiso, tad visiems laikams užkirsti kelią daryti karjerą kažin ar būtų teisinga. Žinoma, kartą taip viešai pagautas, kažin ar jis galės pretenduoti į labai aukštus postus, nes iš karto bus prisiminti šie įvykiai. Juk nebūtinai turi būti ministru, gyvenime yra kitų galimybių ir jos J.Pagojui bus prieinamos“, – kalbėjo jis.
