Pirma. Policijos departamentas paviešino asmens administracinio teisės pažeidimo protokolo dalį. Gal, Policijos departamento nuomone, administracinio pažeidimo protokolai yra vieši ir su jais gali susipažinti bet kuris asmuo? Gal tuomet būtų galima išplatinti visų (ar pasirinktinai, tik kai kurių) naujojo Seimo narių padarytų administracinių teisės pažeidimų protokolus? Matyt, kad ne – tokia viešinimo praktika būtų labai abejotina ir galimai neteisėta.
Visų pirma, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra tik vienas iš administracinės bylos įrodymų ir gali būti vertinamas tik kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Ar galima susipažinti su protokolu ne bylos šalims? Taip galima, tačiau reikia kreiptis į teismą ir teisėjui leidus, galima susipažinti su visa bylos medžiaga, taip pat ir su protokolu. Antra, valstybės institucijų surinkti duomenys ir dokumentai gali būti naudojami tik taip ir tik tada, kai toks naudojimas atitinka tikslus dėl kurių jie buvo renkami.
Administracinio protokolo surašymo tikslas – užfiksuoti pažeidimą, kurį, kartu su kitais įrodymais, vertintų teismas, nagrinėdamas bylą. Tad ar turi teisę valstybės institucija naudoti bylos įrodymus kitais tikslais niekaip nesusijusiais su administracinio nusižengimo fiksavimu?
Antra. Sužinojome, kiek kartų asmeniui taikyta administracinė atsakomybė. Šiuo atveju, pateikti duomenys siekia 2011 metus, kitais atvejais pasitaiko ir duomenų už dar ankstesnius laikotarpius – 10 ir net 15 metų. Ar tokios informacijos saugojimas ir teikimas yra teisėtas?
Ar teisinėje valstybėje galima nusižengusiam asmeniui nuolat priminti jo padarytus nusižengimus? Jeigu teisingumas įvykdytas, asmuo atliko bausmę, per tam tikrą laikotarpį nepadarė naujų nusižengimų, ar nereikėtų atleisti ir užmiršti? Ką tada reiškia Administracinių teisės pažeidimo kodekso 36 straipsnis, kuris numato, kad asmuo yra laikomas nebaustu, jei nuo baudos įvykdymo praėjo vieneri metai?
Trečia. Administracinio teisės pažeidimo protokole reikalaujama nurodyti darbo vietą ir pareigas, taip pat mokymosi įstaigą ir pan. Sovietmečiu, surašant pažeidimo protokolą, darbo vietos nurodymas turėjo tam tikrą, nors ir iškreiptą, prasmę – niekur nedirbantis asmuo savaime būdavo laikomas nusikaltėliu, o nuolatinio darbo nebuvimas būdavo sunkinanti aplinkybė.
Kodėl šiandien reikia nurodyti darbo vietą ir pareigas, darosi neaišku, kaip nėra aišku ir tai, kam renkama ir kaupiama informacija apie asmens mokymosi įstaigą, deklaruotą gyvenimo vietą, jei nurodoma gyvenamoji ir pan. Ar tai nėra pertekliniai duomenys ir kišimasis į asmens privatumą? Juk baudos dydis nepriklauso nei nuo pažeidėjo darbo vietos, nei nuo mokymosi įstaigos, nei nuo asmens pareigų ar deklaruotos gyvenamosios vietos.
Ketvirta. Asmuo apkaltintas melu, kai pateikė savo gynybos versiją. Asmens teisė į teisingą teismą yra viena iš fundamentalių žmogaus teisių. Jos sudėtinės dalys yra teisė į gynybą ir proceso rungtyniškumas. Kaltintojai pateikia savo įvykių versiją, gynyba savo.
Teismas priima sprendimą. Piktintis, kad asmuo, teisminio proceso metu, pateikia vienokią ar kitokią gynybos versiją, reiškia nesuvokti asmens teisės į gynybą. Ir nesvarbu, kad, pašaliečio nuomone, gynybos versija yra neįtikinama, ar kad teismas ją vėliau paneigia savo sprendime. Be dviejų versijų – kaltinimo ir gynybos – neįmanoma užtikrinti rungtyniškumo, o tuo pačiu – teisingo teismo.
Penkta. Problema, susijusi su alkotesterių matavimais. Šią problemą tyrimais patvirtino Vokietijos teismo ekspertai, o Lietuvoje pastebėjo ir aprašė profesorius emeritas hab. dr. Rimvydas Povilas Žilinskas. Alkotesteriu matuojama alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, o atsakomybė nustatyta už alkoholio kiekį kraujyje. Alkotesterio išmatuoto rezultato neapibrėžtis dėl perskaičiavimo koeficiento sklaidos yra –25,1 proc. ir +14 proc.
Taigi, alkotesterio rezultatas gali įrodyti asmens kaltę tik kai jis yra aukščiau neapibrėžties, visais kitais atvejais kraujo tyrimas tampa vienintele patikima priemone. Šios problemos sprendimas reikalauja ir gali pareikalauti ne tik teisės aktų , bet ir teismų sprendimų peržiūros.
Kovoti su girtais vairuotojais galima tik teisėtomis priemonėmis – toks neginčijamas teisinės valstybės veikimo principas.
Gintautas Barktus, teisės ekspertas, advokatas, buvęs teisingumo ministras.
