Vyriausybės programoje – ir stipraus alkoholio pardavimas asmenims nuo 20 metų

Vyriausybė savo siekiu įvardija darnos, kaip pamatinio tikslo, kūrimą. „Darną tiek individualiame – žmogiškajame lygmenyje, tiek visuomenės, valstybės ar atskiros ūkinės veiklos srityje mes matome kaip tikslą, kurį turime pasiekti.

Darnią Lietuvą kurti mes siūlome penkiais lygmenimis – darnus žmogus, darni visuomenė, darnus švietimas ir kultūra, darni ekonomika bei darnus valstybės valdymas. Esame įsitikinę, kad Lietuva, tapusi darnia šalimi, įlies darnos ir į permainų reikalaujančią Europos tautų bendriją“, – sakoma Vyriausybės programos projekte.

Jame pažymima, kad per 26 metus Lietuva pasiekė įspūdingų laimėjimų: atkūrėme valstybės Nepriklausomybę; įtvirtinome gyvybiškai svarbią Lietuvos narystę NATO bei Europos Sąjungoje ir Lietuvos, kaip Vakarų demokratinio pasaulio dalies, statusą; įveikėme pereinamojo laikotarpio, o vėliau – netvarios ūkio plėtros ir globalios ekonomikos svyravimų sukeltus išbandymus.

„Vis dėlto daug Lietuvos gyventojų savo šalyje nesijaučia laimingi. Tai liudija ir savižudybių, priklausomybių, smurto bei skurdo mastas, žemas pilietinės galios indeksas. Grėsmingiausia nepasitenkinimo gyvenimu Lietuvoje išraiška – nedidelis gimstamumas bei masinė emigracija“, – sakoma dokumente.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicijos sudarytos Vyriausybės tikslas – „pasiekti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi, kai įsisenėję skauduliai nebealina Lietuvos žmonių, mūsų valstybės Nepriklausomybę stiprina ne tik narystė transatlantinėse organizacijose, bet ir visų Lietuvos piliečių meilė Tėvynei, noras dėl jos dirbti, kurti ir aukotis“.

Koalicija yra tvirtai įsitikinusi, kad žmogus jaustųsi laimingas ir orus, o valstybė būtų stipri, bendro gyvenimo rūmas turi būti renčiamas įtvirtinant pamatinius gėrius – saugant žmogaus gyvybę ir sveikatą, užtikrinant sambūvį su gamta, puoselėjant darnią šeimą ir bendruomenę, kuriant darnią ekonominę ir politinę aplinką.

„Šie pamatiniai gėriai neatsiranda savaime, jų nekuria nei nematoma rinkos ranka, nei viską kontroliuojanti valstybė. Juos kuria asmenų ir bendruomenių sąmoningi veiksmai, kylantys iš bendrų vertybių bei valios pastangų.

Valstybės vaidmuo – leisti asmenims ir bendruomenėms spręsti savo ir aplinkos problemas, teisiniu reguliavimu skatinti rinktis tokį elgesį, kuris kurtų pamatinius gėrius ir vengtų destrukcijos. Valstybės raidos vizija ir siūlomi sprendimai paremti penkių darnų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos bei darnaus valstybės valdymo – principu“, – akcentuojama S.Skvernelio Vyriausybės programoje.

Stipraus alkoholio pardavimas vyresniems nei 20 metų asmenims, svaigalų žymėjimas dėl jų daromos žalos, uždrausta alkoholio ir tabako reklama, specializuotos parduotuvės – šios ir kitos kovos su alkoholizmu ir rūkymu priemonės numatytos būsimosios Vyriausybės programoje.

„Alkoholinių gėrimų ir tabako vartojimas yra du iš keturių pagrindinių sveikatos rizikos veiksnių, prisidedančių prie didelės dalies lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimo. Todėl šių rizikos veiksnių kontrolei bet kuri atsakinga Vyriausybė turi skirti ypatingą dėmesį“, – rašoma pirmadienį paskelbtoje septynioliktosios Vyriausybės programoje.

Joje numatyta mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą. Dėl to alkoholiniais gėrimais bus leidžiama prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. Jų skaičius bus nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių.

„Šiai priemonei nedavus pakankamo rezultato, svarstysime galimybę alkoholio prekybą perkelti į valstybinį alkoholio prekybos monopolio tinklą“, – rašoma dokumente.

Taip pat žada siekti legalaus stipraus alkoholio įsigijimo ir vartojimo amžiaus didinimo iki 20 metų, naktinės prekybos alkoholiu apribojimo, pardavimo vietų skaičiaus mažinimo.

Dabar galiojantys teisės aktai alkoholinius gėrimus leidžia įsigyti ir vartoti nuo 18 metų.

„Didinsime atsakomybę už alkoholio prekybos tvarkos nesilaikymą, esant pakartotiniam pažeidimui dėl alkoholinių gėrimų pardavimo išsinešti viešojo maitinimo įmonėse, bus naikinama licencija“, – rašoma programoje.

Mažinant svaigalų patrauklumą, planuojama įvesti privalomą alkoholio produktų žymėjimą, nurodant informaciją apie jo žalą.

Taip pat žadama visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų ir tabako reklamą.

„Stiprinsime vairavimo apsvaigus prevenciją. Išanalizuosime galimybes iki nulio mažinti leistiną alkoholio promilių kraujyje ribą visiems vairuotojams, skatinsime modernių automatinių apsvaigimo fakto nustatymo sistemų su veido atpažinimu diegimą, įpareigojimą gydytis pažeidus taisykles ir kitą“, – teigiama dokumente.

Programoje įrašytas ir alkoholio, tabako akcizų didinimas.

Vyriausybė pasiryžusi įteisinti teismų tarėjų institutą, įtvirtinti ypatingojo prokuroro pareigybę, sudaryti galimybę visiems piliečiams kreiptis į Konstitucinį Teismą, įteisinti dvigubą pilietybę. 

„Skatinsime visuomenės įsitraukimą į teisingumo vykdymą, įteisindami visuomeninio teismų tarėjo institutą. Teismų tarėjų – nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovų – dalyvavimas bylų nagrinėjime prisidės prie teisminės sistemos atvirumo, skaidrumo stiprinimo“, – rašoma pirmadienį paskelbtoje Vyriausybės programoje. 

Antradienį paskirtasis premjeras S.Skvernelis ją pristatys Seimo nariams. 

Teismų tarėjų instituto koncepcijai šių metų spalį jau yra pritaręs Seimas. 

Programoje taip pat teigiama, kad bus įtvirtinta kiekvieno Lietuvos piliečio teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Dabar tokią galimybę turi tik parlamentas arba grupė parlamentarų, Vyriausybė, prezidentas, teismai. 

Politinės ir teisėjų korupcijos byloms tirti norima įtvirtinti ypatingojo prokuroro statusą. 

„Manome, kad tokias funkcijas gali vykdyti reformuotas Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentas“, – rašoma programoje. 

Taip pat akcentuojama, jog bausmių politika bus subalansuota, o Baudžiamasis kodeksas tobulinamas taip, kad laisvės atėmimo bausmė būtų taikoma tik už sunkius nusikaltimus visuomenei pavojingiems asmenims. 

Planuojama įvesti bendrą teisės kvalifikacijos egzaminą asmenims, pretenduojantiems tapti teisėjais, prokurorais ir advokatais. Taip tikimasi panaikinti korporacinės sistemos uždarumą, teisės sistemą padaryti skaidresne, atviresne. 

Ketinama įvesti privalomas teisės pagrindų dalyko pamokas pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose bei teisės mokslų įvado studijas visų specialybių studentams universitetuose. 

Kad geriau būtų ginamos žmogau teisės, numatyta steigti Žmogaus teisių gynimo agentūrą. 

Taip pat žadama siekti įteisinti dvigubą pilietybę, kad būtų išlaikytas ryšys su išvykusiais tautiečiais. Tačiau programoje nenurodoma, kaip konkrečiai tai bus daroma. 

 Už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims bent dešimt metų turėtų būti draudžiama eiti bet kokias viešai renkamas pareigas, teigiama septynioliktosios Vyriausybės programoje. 

Joje deklaruotas siekis įtvirtinti atitinkamą teisės normą. 

„Sieksime įtvirtinti teisinę normą, kad už korupcinius nusikaltimus nuteistiems asmenims bent dešimt metų būtų draudžiama eiti bet kokias viešai renkamas pareigas, o už korupcinius nusikaltimus nuteisti asmenys būtų įtraukiami į viešai skelbiamą tokių asmenų sąrašą iki teistumo išnykimo termino“, – rašoma pirmadienį paskelbtoje Vyriausybės programoje. 

Joje pabrėžiama, kad korupcija negali būti toleruojama valstybės politinėje ir administracinėje sistemoje. 

Programoje žadama didinti pinigines bausmes už korupcinio pobūdžio nusikaltimus. 

„Korupcija turi tapti nepelninga. Sieksime, kad finansinės sankcijos būtų bent tris kartus didesnės už viešąjį gėrį, į kurį kėsintasi, ir taip priverstų tris kartus pagalvoti prieš imant kyšį“, – rašoma dokumente. 

Taip pat ketinama sukurti efektyvu civilinio nepagrįstai įgyto turto konfiskavimo institutą. 

Anot programos, ši teisinė norma ir jos įgyvendinimo mechanizmas būtų taikomi ir tais atvejais, kai nėra nustatoma, kad turtas įgytas iš nusikalstamos veikos, tačiau turto savininkas negalėtų pagrįsti neproporcingai didelės vertės turto įsigijimo. 

„Dėsime visas pastangas užtikrinti, kad į viešumą iškilę korupcijos atvejai nebūtų slepiami nuo visuomenės. Sieksime, kad tokie atvejai būtų kuo sparčiau ir skaidriau tiriami, kartu sudarant didžiausias įmanomas galimybes žiniasklaidai susipažinti su proceso rezultatais“, – tvirtinama Vyriausybės programoje. 

Planuojama užtikrinti apie korupcinius nusikaltimus pranešusių asmenų ir jų šeimos narių apsaugą, skatinti valstybės tarnautojus ir jiems prilygintus asmenis, atsisakiusius siūlomo kyšio ir apie jį siūliusį asmenį pranešusius tokius nusikaltimus tiriančiai įstaigai. 

„Šiuo klausimu siūlome įtvirtinti nuostatą, jog valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui kiekvieną kartą sumokės dvigubai tiek, kiek valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui bus siūloma kyšio, jei valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo praneš, o kyšį siūlęs asmuo bus pripažintas kaltu“, – rašoma dokumente. 

Žadama tobulinti ir teisėjų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo tyrėjų, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos pareigūnų veiklos kontrolę, įgyvendinant „keturių akių“ principą. 

„(...) kai šiuo metu teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo tyrėjas, kriminalinės žvalgybos pareigūnas turi teisę priimti tyrimo sprendimus vienas, įdiegsime principą, kad tokie sprendimai būtų motyvuotai suderinami su dar vienu kompetentingu subjektu“, – teigiama Vyriausybės programoje. 

Mokinio krepšelio metodikos bus atsisakyta, įdiegta etatinio apmokėjimo pedagogams tvarka, o užsienyje studijuojantys geriausi Lietuvos protai galės tikėtis studijų kaštų kompensavimo, nurodoma septynioliktosios Vyriausybės programoje.

Programoje nurodyta, kad bus pertvarkoma mokyklų finansavimo metodika, paremta mokinio krepšelio principu, nes jis esą didina ugdymo sąlygų netolygumus.

„Siekiant mažinti regioninius mokymosi kokybės netolygumus, sieksime efektyvaus lėšų paskirstymo, diegsime „klasių komplektų“ modelį“, – rašoma dokumente.

Tai susiję ir su pedagogų darbo apmokėjimu – bus diegiama etatinio apmokėjimo tvarka. Tai reiškia, kad mokytojo uždarbis nepriklausys nuo mokinių skaičiaus.

„Darbo užmokestį diferencijuosime, atsižvelgdami į darbuotojų atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams ir skirtingas darbo sąlygas. Siekdami užtikrinti tinkamas socialines garantijas, parengsime pedagogų pensijų skyrimo tvarką ir išankstinės pensijos sąlygas“, – rašoma Vyriausybės programoje.

Joje taip pat žadama sukurti „jungtinių mokyklų tinklą, siejantį pradines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas“. Tokiu būdu tikimasi sujungti žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius, optimaliai naudoti valdymo lėšas.

„Atsižvelgdami į emigracijos mastą, ypatingai tarp gabiausių Lietuvos studentų („protų nutekėjimą“), sieksime sukurti finansavimo modelį, skirtą į geriausius užsienio universitetus įstojusių studentų studijavimo kaštams padengti, su įsipareigojimu apibrėžtą laiko tarpą grįžti į Lietuvą ir pritaikyti užsienyje įgytas kompetencijas“, – tvirtinama dokumente.

Apie mokyklų tinklo optimizavimą programoje nekalbama.

Mokslo skyriuje užsimenama apie doktorantūros studijų modernizavimą. Planuojama steigti profesinę doktorantūrą.

Programoje taip pat žadama, kad švietimo ir kultūros darbuotojų atlyginimai bus tokio pat dydžio.

„Tinkamai didinsime kultūros darbuotojų atlyginimus, jų finansavimo sistemą susiedami su švietimo, kuris yra neatskiriama kultūros dalis, struktūra. Sieksime, kad kultūros darbuotojų atlyginimai būtų analogiško dydžio kaip švietimo darbuotojų atlyginimai“, – rašoma programoje.

Siekia atviro dialogo su Lenkija

Naujosios Vyriausybės programoje žadama stiprinti santykius su kaimynine Lenkija bei bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, deklaruojama parama Rytų partnerystės valstybėms Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai. 

Programos užsienio politikos dalyje pabrėžiami saugumo klausimai, teigiama, kad saugumo stiprinimas Rytų ir Vidurio Europos regione negalimas be gerų santykių su Baltijos valstybėmis, Skandinavijos šalimis, Lenkija ir kitomis Vidurio Europos valstybėmis. 

„Bendrų saugumo bei ekonominių interesų  ir abipusės pagarbos pagrindu sieksime atviro dvišalio dialogo ir bendradarbiavimo su Lenkija sprendžiant esamas problemas“, – rašoma dokumente. 

Paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis jau prisistatydamas Seime lapkritį Lenkiją įvardijo strategine partnere ir sakė dėsiąs visas pastangas, kad šiuo metu ne per geriausi santykiai su Varšuva būtų perkrauti. 

„Aš manau, kad tie santykiai, kurie yra pastaraisiais metais susiklostę, nepasakyčiau, kad labai blogi, bet jie nekaimyniški, jie turi būti pakeisti. Aš dėsiu visas pastangas, kiek tai mano kompetencijoje, kad santykiai su šia valstybe įgautų kitą pagreitį ir būtų perkrauti“, – apie Lenkiją sakė S.Skvernelis. 

Lietuvos ir Lenkijos santykius pastaraisiais metais temdo nesutarimai dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties. 

Santykiams su JAV Vyriausybės programoje įrašytas atskiras skirsnis, jame teigiama, kad „būtina pasiekti nuolatinių JAV ir kitų NATO narių karinių pajėgų buvimą Lietuvoje ir kitose Vidurio Europos valstybėse“. 

Užsienio politikoje naujoji valdžia taip pat sako stiprinsianti bendradarbiavimą su didžiausiomis ir įtakingiausiomis Europos Sąjungos (ES) narėmis – Vokietija, Prancūzija, taip pat už išstojimą iš Bendrijos referendume pasisakiusia Didžiąja Britanija. 

Naujoji Vyriausybė žada skatinti Ukrainos, Gruzijos, Moldovos euroatlantinės integracijos siekius, paramą jų šalyse vykdomoms reformoms. 

„Principingai ir aktyviai ginsime Ukrainos ir Gruzijos teritorijos dalių okupacijos nepripažinimą“, – skelbiama dokumente. 

Apie Rusiją sakoma, kad Lietuvos politikos pagrindinis tikslas jos atžvilgiu yra „skatinti šią svarbią Lietuvos kaimynę atsisakyti jėgos naudojimo, karinės agresijos ir kitų neteisėtų veiksmų tarptautinėje politikoje, grįžti prie pagarbos tarptautinės teisės normoms ir principams bei atitaisyti padarytą žalą tarptautinei saugumo architektūrai ir kaimyninių šalių suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“. 

„Kiek tai yra suderinama su šiuo pagrindiniu politikos Rusijos atžvilgiu tikslu, bus tęsiami pragmatiniai ryšiai su Rusija ir jos atskirais regionais ekonomikos, prekybos, investicijų, prekių tranzito, turizmo, žmogiškųjų kontaktų ir kitose srityse“, – rašoma programoje.