Liberalų žaizda vėl atsivėrė

Laikinai sustabdyta narystė partijoje ir paliktas postas Seime. Tačiau ar tai jau pakankama politiko atgaila nuslėpus savo problemas su teisėsauga nuo rinkėjų? Toks klausimas kirba po vieno iškilių liberalų Gintaro Steponavičiaus manevrų.

E.Gentvilas (kairėje), iš pradžių gynęs G.Steponavičių, vėliau prakalbo jau kitaip.
E.Gentvilas (kairėje), iš pradžių gynęs G.Steponavičių, vėliau prakalbo jau kitaip.
Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Bruveris („Lietuvos rytas“)

Dec 6, 2016, 8:17 AM, atnaujinta Feb 10, 2018, 12:28 AM

Vienas Liberalų sąjūdžio kūrėjų G.Steponavičius pirmadienį pareiškė laikinai sustabdantis narystę partijoje ir pažadėjo palikti Seimo frakcijos seniūno pavaduotojo postą.

Tai politikas padarė po to, kai „Lietuvos rytas“ pranešė, jog partiją sukrėtusioje buvusio vedlio Eligijaus Masiulio galimos korupcijos byloje jis yra nebe paprastas, o specialusis liudytojas.

Pavojus partijai neišnyko?

Gegužę savo namuose su ketvirčiu milijono eurų neaiškios kilmės grynaisiais buvo pričiuptas E.Masiulis, o teisėsauga pateikė jam įtarimus ėmus kyšį iš koncerno „MG Baltic“.

Liberalų sąjūdis nėrėsi iš kailio prisiekinėdamas, kad su šiuo reikalu nieko bendra neturi, nors prokurorai bei Specialiųjų tyrimų tarnyba, regis, manė ir tebemano priešingai.

Teisėsauga greičiausiai vis dar mėgina narplioti versiją, jog į galimus nešvarius finansinius reikalus galėjo būti įsivėlę ir daugiau liberalų vadovybės atstovų, o partijoje galėjo egzistuoti juodoji kasa.

Tyrėjai kratė G.Steponavičiaus fondą, apklausė patį politiką dėl ryšių su „MG Baltic“.

Apklausa įvyko dar rugpjūtį. Po jos vienas pagrindinių partijos veikėjų viešai aiškino, kad jis, kaip paprastas liudytojas, entuziastingai padeda teisėsaugai, norėdamas, kad ji kuo greičiau išsklaidytų bet kokius šešėlius.

Prasidėjus Seimo rinkimų kampanijai, liberalų pastangos atsiriboti nuo skandalingos bylos dar labiau sustiprėjo.

Šios politinės jėgos vadovai ne kartą demonstratyviai džiaugėsi, jog teisėsauga nebeturi ir jau greičiausiai nebeturės jokių priekaištų nei jiems, nei partijai.

Per rinkimus Liberalų sąjūdis ne tik išlaikė galvą vandens paviršiuje, bet net kiek pagerino rezultatus, palyginti su 2012 metų Seimo rinkimais.

Bet štai dabar paaiškėjo, kad G.Steponavičius jau seniai nebe paprastas, o specialusis liudytojas – per žingsnį nuo įtariamojo statuso. Kitaip sakant, prokurorai turi duomenų apie jo galbūt padarytą nusikalstamą veiką, tačiau jų ne visai pakanka norint pareikšti įtarimus.

Apklausti ir frakcijos nariai

Paaiškėjo, jog maždaug prieš mėnesį teisėsauga kreipėsi į Seimo vadovybę, prašydama G.Steponavičiaus elektroninio susirašinėjimo duomenų. Tačiau į porinkiminius rūpesčius įsitraukę parlamento valdininkai iki šiol jų nepateikė.

Lapkričio viduryje buvo apklaustas ir partijos rinkimų sąrašo vedlys, Seimo liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Pasak jo paties – kaip liudytojas.

Teisėsaugos tyrime dėl politinės korupcijos, kaip pirmadienį pranešė naujienų agentūra BNS, buvo apklausti ir kiti praėjusios kadencijos Seimo liberalų frakcijos nariai.

Gynyba – pernelyg skylėta

Pats G.Steponavičius pirmadienį atkakliai vis kartojo tą patį, kaip ir prieš kelias dienas – esą jis nesuprato ir nežinojo, kad tapo specialiuoju liudytoju. Anot politiko, jis į apklausą atėjo kaip liudytojas ir, jo supratimu, toks pat ir išėjo.

Tiesa, G.Steponavičius iš pradžių miglotai aiškino, jog per apklausą esą buvo paaiškinta, kad kai kurių klausimų jam negalima pateikti kaip paprastam liudytojui, tačiau jis esą taip ir nesuprato, ką tai iš tikrųjų reiškia.

Tokie teisininko išsilavinimą turinčio parlamentaro išvedžiojimai daugeliui teisės ekspertų pasirodė visiškai neįtikinami.

Anot teisės ekspertų, neįmanoma, kad žmogus nesuprastų, jog tapo specialiuoju liudytoju. Įstatymai įpareigoja teisėsaugą aiškiai tai pasakyti asmeniui, be to, jis turi sutikti, kad jam būtų pateikiami tokie klausimai, ir patvirtinti tai net pasirašydamas.

Seniūno tonas pasikeitė

Tai, kad G.Steponavičius, taip gindamasis, dar labiau klimpsta, atrodo, ėmė suvokti ir jo bendražygiai.

Pavyzdžiui, E.Gentvilas pirmadienį iš pradžių dėstė su pačiu G.Steponavičiumi greičiausiai suderintą versiją, jog specialiuoju liudytoju jis tapo tik kažkada vėliau po apklausos, tačiau to nežinojo, nes teisėsauga jo esą apie tai neinformavo.

Bet kiek vėliau E.Gentvilas, matyt, suprato, kad tokia versija pernelyg skylėta, ir pakeitė toną. Seimo frakcijos seniūnas pranešė tai supratęs, kai labiau įsigilino į įstatymus bei procedūras, ir net ėmė svaidytis užuominomis, jog bendražygis gali sąmoningai meluoti.

E.Gentvilas netgi neatmetė galimybės, kad G.Steponavičiui reikėtų atsisakyti ir rinkėjų, kurie nežinojo apie jo statusą galimos korupcijos byloje, suteikto mandato. Bet pastarasis politikas iš Seimo išeiti kol kas neketina.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius tik išsakė viltį, kad ši istorija kuo greičiau baigsis. Beje, jis rugsėjį irgi dalyvavo apklausoje.

Kodėl tylėjo prokurorai?

Geriausiai visas šias miglas išsklaidytų patys prokurorai, kurie apskritai galėjo neleisti joms pasklisti. Logiškai atrodytų, jei tyrėjai apie specialiojo liudytojo statuso suteikimą parlamentarui G.Steponavičiui visuomenei būtų pranešę iš karto, kai tai buvo padaryta.

Juk kai kuriais atvejais teisėsaugininkai netgi iš anksto ištrimituodavo, kad vienas ar kitas politikas bus apklausiamas kaip specialusis liudytojas.

Bet Generalinės prokuratūros atstovai tylėjo iki šiol ir šykščiai prabilo tik po to, kai apie liberalo specialiojo liudytojo statusą jų tiesiai paklausė „Lietuvos rytas“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.