Naujametę naktį dėl grėsmės Gedimino kalnui Vilnius gali likti be fejerverkų?

Pasitikdami Naujuosius metus po daugybės metų vilniečiai ir sostinės svečiai gali nebeišvysti šventinių fejerverkų, pakylančių iš Senamiesčio zonos. Vilniaus meras Remigijus Šimašius trečiadienį pareiškė, kad nebus leidžiami fejerverkai iš Sereikiškių parko, nes vibracija gali pakenkti Gedimino kalnui. Jis siūlė vietą fejerverkams pasirinkti ant Trijų Kryžių kalno.

Gedimino kalnui dar gresia nuošliaužos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Gedimino kalnui dar gresia nuošliaužos.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 7, 2016, 3:57 PM, atnaujinta Feb 10, 2018, 12:03 AM

Tačiau tam pasipriešino Pilių rezervato direktorė Audronė Kasperavičienė. Ji tikino, kad Trijų Kryžių kalnui irgi gresia nuošliaužos.

Galutinio žodžio, kurioje Senamiesčio vietoje prapliups fejerverkų lietus, jei jis apskritai lis sostinės centre, Vilniaus valdžia dar netarė. Dėl fejerverkų vietos ketvirtadienį ketinama tartis su Vyriausybe.

Trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas pripažino, jog, nepaisant laikinų sutvirtinimų, Gedimino kalnui nuošliaužos dar gresia.

Jis ir Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė paneigė viešojoje erdvėje paplitusią nuomonę, jog Gedimino kalne nuošliaužos šių metų vasarį ir spalį atsirado dėl to, kad 2013 metais buvo iškirsti medžiai. Esą šaknys prilaikė gruntą.

„Kalnas kaip tik stabilizavosi iškirtus medžius. Medžiai buvo seni, sunkūs. Jiems siūbuojant šaknys kaip tik išjudindavo gruntą“, – teigė J.Satkūnas.

Nacionalinio muziejaus direktorė B.Kulnytė tvirtino, jo kaltė dėl nuošliaužų tenka 2000-aisiais be projektinių derinimų įrengtiems betoniniams takams.

„Statant gynybinę sieną, grindžiant aikštelę, ant kalno buvo labai daug sukrauta. Tiesiog nepaskaičiuotos apkrovos, ir, matyt, inžinieriai, pamatę klaidą, pradėjo įrengti betonines juostas aplink gynybinę sieną, kad ją suveržtų. Ta nuošliauža buvo užprogramuota anksčiau ar vėliau. Kalnas dabar tiesiog išspjauna betoną“, – sakė ji.

B.Kulnytė portalui lrytas.lt sakė, jog pagaliau baigtos viešųjų pirkimų procedūros ir kitais metais bus pradėtas kapitalinis remontas, kai tik leis klimato sąlygos.

Iš tiesų kalnu turėtų daugiau rūpintis Pilių rezervato direkcija. Bet muziejus – tarsi trečias brolis Jonas, viską už visus turi padaryti“, – šmaikštavo B.Kulnytė.

Per artimiausius dvejus–penkerius metus planuojama nuardyti neautentišką mūrą, stiprinti pilies liekanų pamatus poliais, įrengti drenažo tinklus, pakloti tašyto granito trinkeles, įrengti granitinius laiptus, kur reikia, įrengti stogelius.

Taip pat pakeisti kai kur esančias medines stogo konstrukcijas skardinėmis. Numatyta išardyti pietiniame šlaite esantį šaltinėlį supančius statinius: atramines sieneles su laiptais, grindinį, įrengti betoninius šulinius, kurie reguliuotų vandens lygį, įgręžti polius šlaite, nuardyta dabartinio tako dalis bus užpilama gruntu. Šlaite planuojama iš grunto suformuoti savotiškus laiptus, gruntas būtų maišomas su žvyru, įrengiamos pinutės, klojamas geotinklas, formuojamos velėnos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.