Paskirtasis ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius atsakė į karštus klausimus

Mindaugas Sinkevičius darbo turės per akis. Paskirtasis ūkio ministras privalės ne tik dar kartą įrodyti visuomenei, kad yra savarankiškas nuo tėvo. Įtakingo socialdemokrato Rimanto Sinkevičiaus sūnus turės susitvarkyti ir su Lietuvos ūkiu.

M.Sinkevičius neslėpė, kad ministerijoje dirbti bus gerokai sunkiau nei Jonavoje.<br>T.Bauro nuotr.
M.Sinkevičius neslėpė, kad ministerijoje dirbti bus gerokai sunkiau nei Jonavoje.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė („Lietuvos ryto“ televizija)

Dec 7, 2016, 6:57 PM, atnaujinta Feb 10, 2018, 12:00 AM

Neskaidrūs viešieji pirkimai, neefektyvios, jokios grąžos neduodančios valstybės valdomos įmonės – tik keli iš laukiančių uždavinių.

Žurnalistės Daivos Žeimytės ir M.Sinkevičiaus pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.

- Ar jau susigyvenote su mintimi, kad būsite naujuoju ūkio ministru?

– Stengiuosi susigyventi, nes suprantu, kad su kiekviena diena tai tampa neišvengiama.

- Esate Jonavos meras nuo 2011 m., gana mylimas jonaviečių. 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose laimėjote surinkęs virš 70 proc. balsų. Ar jums pavyks būti tokiu pačiu populiariu ministru?

– Čia daug sudėtingesnė užduotis. Jonavoje yra daug mažesnė bendruomenė. Pagal dydį tai – 9 miestas. Nepalyginsi Lietuvos ir vieno miesto. Pelnyti simpatijas, pagarbas – reikės laiko. Ar žmonės dažnu atveju demonstruoja meilę ar simpatijas politikams? Greičiausiai, ne. Reikės daug dirbti man pačiam, Vyriausybei ir dar kart įrodinėti, kad sugebu ir esu tam tinkamas.

- Politikos koridoriuose kalbama, kad jūsų karjera nebūtų buvusi tokia, jei ne jūsų įtakingas tėtis, socialdemokratas Rimantas Sinkevičius.

– Visą laiką pusiau juokaudamas atsakau – kodėl niekas nekalba apie mamą? Abu tėvai, greičiausiai, vienodai prisidėjo, nes nuo jų meilės ir darbo aš atsiradau šiame pasaulyje. Tai vienas didžiausių jų indėlių į mane. Vėliau mokslai, auklėjimas, pasaulėžiūros formavimas. Mano tėtis yra politikas, kaip ir kiekvienam sūnui, tėvas yra autoritetas, jo žingsniais galima sekti, galima atmesti. Aš, matyt, kažkiek sekiau.

Lietuvos rinkėjui neparduosi vien pavardės, gražaus veido, tą galim patvirtinti kitais pavyzdžiais. Autoritetą, kažkokią pagarbą Jonavoje išsikovojau pats. Pradžioje, gal avansu, kažkokį pasitikėjimą dėl pavardės gal ir gavau, nereikia to slėpti, bet galvoju, kad jau esu suaugęs, savarankiškas ir tėvas ar šeima į mano gyvenimą mažai kišasi, linki tik sėkmės ir palaiko.

- Jūs negalite savęs atsieti nuo tėvo. Pats esate sakęs: „ Aš tėvui sakiau – jei kažką padarysi ne taip, šleifas kris ir ant manęs. Jei „prisidirbsiu“ aš, klius ir tau.“ Tas šleifas jus lydės visada, turbūt visada bus nuomonė, kad karjeros laiptais, galbūt, palypėjote dėl to, kad esate įtakingo tėčio sūnus. Ar bandysite nusikratyti šio šešėlio?

– Su laiku tai praeis. Gi neišstosiu ir nesakysiu, kad išsižadu savo šeimos, tėčio, dabar esu vienas ir keičiu pavardę. Diskusijos šiek tiek bereikalingos. Gyvenimas, darbai parodys. Tėvas manęs už rankos nevedžioja, už mane sprendimų nepriima, visais klausimais nekonsultuoja ir nekonsultuos. Mano sėkmės ar nesėkmė, bent jau dabartiniame etape – ministro pareigose, priklausys tik nuo manęs paties. Perdėm akcentuoti, kad aš atsiriboju, nereikia. To ir nedarysiu.

- Kaip vertinate prieš kelias dienas viešoje erdvėje pasirodžiusias žinias, kad neva yra susipynę Lietuvos geležinkelių ir socialdemokratų keliai ir pinigai? Lietuvos geležinkelių finansiniai srautai buvo nukreipti į Jonavą, kur per rinkimus kandidatavo jūsų tėtis R. Sinkevičius.

– Nei Lietuvos geležinkeliuose dirbu, nei Susisiekimo ministerijai vadovavau, dėl to man sudėtinga vertinti, kas priėmė sprendimus ir kodėl pasirinko vienas ar kitas savivaldybes, organizacijas. Manau, kad nutylima, nebandoma prisiminti viso vaizdo. Kiek man žinoma, tikrai nėra vien Mažeikiai, Vilkaviškis ar Jonava, yra daug įvairių miestų,organizacijų ir religinių, ir nereliginių. Mažai kas akcentuoja, kad tai apskritai buvo daroma, valstybės įmonės remdavo ir prie A. Kubiliaus, ir prie A. Butkevičiaus Vyriausybės. Kyla klausimas, ar ši Vyriausybė keis poziciją, o manau, kad keis. Nėra priimtina ir visuomenei, ir man, kaip politikui, būsimam ūkio ministrui, kad valstybės įmonių uždirbtas pelnas išdalijamas, galbūt, nesilaikant skaidrumo, viešumo, nepaaiškinama, kokiais kriterijais reikėjo remti ar ne. Nesakau, kad nereikėjo remti, gal dalis sprendimų buvo visai teisingi, suprantami ir paaiškinami, bet visuomenei reiktų suprantamos argumentacijos, kodėl valstybė remia vieną ar kitą iniciatyvą, projektą ar organizaciją.

- Jūs ateinate vadovauti ministerijai, kuri atsakinga už labai daug jautrių, su dideliais finansais susijusių sričių, kaip, pavyzdžiui, viešieji pirkimai. Ateinate su partija, kuri murkdėsi ausinių įrankių pirkimų skandale. Ką jūs esate numatęs, kad ateityje nebūtų tokių auksinių šaukštų ir šakučių skandalų?

– Nebus lengva. Reikia atsiprašyti visuomenės, tie skandalai padarė žalą ir visuomenei, ir pakirto pasitikėjimą partija. Man dėl to gaila, nors kai kurie teisiniai dalykai, įrodinėjimai, turbūt tęsis ne vienus metus. Per visą Nepriklausomybės laikotarpį būdavo vienokių ar kitokių su pirkimais ar Viešųjų pirkimų įstatymu susijusių skandalų.

- Dėl to, kad tai aukso kasyklos.

– Turbūt galima su tuo sutikti, bet aukso kasyklas reikia užverti ir naudoti visuomenės sukurtą turtą, viešuosius finansus skaidriai ir efektyviai. Yra keli dalykai, kurie yra degantys. Jau Seime yra pateikta nemažai nueinančios Vyriausybės, Ūkio ministerijos teisės projektų, kurie leidžia ir perkelia viešųjų pirkimų direktyvą iš Europos Sąjungos teisės į nacionalinę teisę. Taip pat norėčiau susėsti su keliomis institucijomis – Viešųjų pirkimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir jų atstovais, kaip turinčiais daugiausia kompetencijų. Vieni žino iš įstatymų pusės, kiti iš landų, atvirų durų į kasyklas, pusės ir pasišnekėti, ką mes galim padaryti, kad tų atvejų būtų mažiau. Viena iš sričių, kur reikia pokyčių, yra vidaus sandoriai, kai viena kampanija tiesiogiai perka iš dukterinės, tai neskelbdama. Bus galima pašnekėt, kaip tai likviduojam ar kokius apribojimus sukuriam, kad tai nebūtų galimybė nepelnytai lobti visuomenės sąskaita.

- Kai išlenda machinacijos apie valstybės lėšų švaistymą, visa tai paslepiama po fraze „neracionalus lėšų naudojimas“, vienas pareigūnas nubaudžiamas, bet dažniausiai vis tiek išlieka darbo vietoje. Ar čia nėra didžiausia problema, kad nėra atsakomybės?

– Ypatingai prezidentė pasako konkrečiai, kad vagia. Visuomenė ir aš, kaip politikas, norėčiau, kad jei išsiaiškinam teisiniu keliu, kas tie vagys ar tie, kas pažeidė įstatymus, sulauktų deramos valstybės reakcijos – teismų, prokuratūros, kad būtų baudžiamumas, nes jis sukurs kažkokias baimes, pagalvojimą, ar verta veltis į neskaidrius dalykus. Ties tuo reikia dirbti bendrai Vyriausybės pastangomis, sulauksim teisingumo ministro, ką jis mano apie tai ir bandysim, sutelkę jėgas, keisti situaciją. Tai nebus labai lengva.

- Viešuosiuose pirkimuose yra labai daug politikos, ypatingai, kai įmonės, kurios dalyvauja konkursuose, yra susijusios su partijomis. Kai Liberalų sąjūdis buvo valdžioje 2008–2012 m., per viešuosius pirkimus su valstybinėmis įstaigomis ir įmonėmis, liberalus remiančios įmonės ar įmonių grupės sudarė sutarčių maždaug už 2 mlrd. litų. Kodėl turėtume tikėti, kad kai jūs ateisite, kažkas pasikeis? Net Žydrūnas Plytnikas, buvęs Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas, yra pasakęs, kad 15 metų niekas šioje sistemoje nesikeitė.

– Tikėti, kad po dvidešimt kelių Nepriklausomybės metų staiga Sinkevičius vienas per pusmetį ims ir padarys – ne. Ar tam yra politinė valia, kalbantis su paskirtuoju premjeru? Manau, kad taip. Stebuklai iš karto neįvyksta, galime tikėti Kalėdų stebuklu, bet turės praeiti laiko, kol šis stebuklas įvyktų. Tačiau pokyčių bus. Visi suprantam, kad kuo skaidresnis viešųjų lėšų panaudojimas, tuo mums tai yra papildomas gėris – nesišvaistom, išleidžiam racionaliai, protingai. Tuo turėtų būti suinteresuoti ne tik politikai, bet ir visa visuomenė. Tikiu, kad žingsnis po žingsnio, metai iš metų gerinsim savo indeksus korupcijos vertinimo prasme. Ties tuo bus dirbama ir noriu tikėti, kad tie pokyčiai įvyks. Pažadėti staigaus radikalaus pagerėjimo – sunku ir pačiam tuo būtų kliautis.

- Būsite atsakingas už valstybės valdomas įmones. 39 valstybės valdomos įmonės į biudžetą nesumoka nė euro dividendų. Turit kažkokią viziją? Kai ūkio ministras buvo Dainius Kreivys buvo minčių kurti holdingą „Visuomis“, kuris kontroliuotų visas valstybės įmones.

– Greičiausiai prie tos idėjos tikrai sugrįšim. Dalies įmonių kapitalo grąža – 4 proc., kas manęs asmeniškai netenkina, nors valstybės įmonių nevaldau, tik kaip potencialus ūkio ministras formuoju šią politiką. Politiką teks keisti, turėsim pažiūrėt visas įmones, o jų yra per 100, pažiūrėti jų teisinį statusą, ar jos tikrai atlieka tai, kas reikalinga valstybei, ar galim dalies jų atsisakyti privatizuojant. Neabejotinai turėsim grįžti prie galimybės, kaip valstybės įmonių koordinavimo centro rėmuose ar išplečiant, galvoti ar apie „Visuomį“, ar atskirus holdingus, grupuojant valstybės įmones. Tai bus daroma apgalvotai.

- Ar įsivaizduojat, kokias įmones reiktų privatizuoti? Tai, ką šnekat, šiek tiek kertasi su tuo, ką savo programoje deklaravo valstiečiai-žalieji, kurie labiau kalbėjo apie nacionalizavimą.

– Nuomonė išsigrynins, veikiančios šalys yra Seimas, Ekonomikos komitetas, Vyriausybė bendrai, ūkio ministras. Mes konstatuojam, kad veikiančios valstybės įmonės veikia neefektyviai, neduoda dividendų, grąžos į biudžetą ar ta grąža yra minimali. Klausimas, ar jos, jų vadovai veikia efektyviai, ar jos visos reikalingos. Jei tuos klausimus suprantam vienodai, o panašu, kad bent identifikuojam problemą vienodai, tai, matyt, rasim tinkamiausią kelią jai išspręsti. Dabar nepasakysiu, kokias reikia grupuot, apjungt ar atsisakyt.

- Ar reiktų naujų valstybinių įmonių? Buvo kalba apie alkoholio monopolį, valstybines vaistines.

– Kaip socialdemokratas galėčiau sakyti, kad esu už didesnį valstybės reguliavimą, kišimąsi, bet manau, kad pirmiausia reiktų susitvarkyti su dabartiniu savo ūkiu. Kai susitvarkysim ir viskas eis sklandžiai, tada galėsim pagalvoti, ar mums reikia kažko papildomai prie to, kas jau yra. Darbo yra daugiau nei 4 metams susitvarkyti su esamu ūkiu. Dėl monopolių ar vaistinių, tai nežinau, ar tos idėjos išlieka, nes jos tampa neapibrėžtos. Kalbam apie vaistų kainas, per didelį alkoholio vartojimą ir kaip tai spręsti. Gal tai labai radikalios idėjos, kažin, ar norint išspręsti vaistų piginimą ar alkoholio sumažinimą, mums reikia prikurti kažkokių įmonių. Yra kiti būdai – akcizai, prieinamumo mažinimas, prevencija.

- Ar jūs būsite savarankiškas ir principingas ministras? Pasibels įtakingi socialdemokratai į ministeriją su kokiais nors prašymais ar koalicijos partneriai nepritars jūsų siūlymams – ką jūs darysit?

– Veiksim kaip komanda. Į mano duris gali pasibelsti visi, visos politinės organizacijos, ne tik socialdemokratai, kas tik nori. Bendrausiu su politinėmis partijomis, jų atstovais, daug dėmesio skirsiu darbui su komitetu, kuris kuruos šios ministerijos veiklą. Jei nebūsiu principingas, labai greitai paslysiu ir tada nebeaišku, ar grįšiu į Jonavą, ar kažkur reiks emigruot. Kito kelio nėra. Suprantu, kad man suteiktas didžiulis pasitikėjimas, atsakomybė, gal net avansu. Jei klysiu, padarysiu blogus žingsnius dėl to, kad norėjau būti visiems geras, matyt, politinė karjera bus labai trumpa.

- Ar save matote Socialdemokratų partijos pirmininku ateityje?

– Tokią galimybę svarstau. Tas klausimas šiek tiek ankstyvas, gegužės mėnesį tik turėsim suvažiavimą. Nežinau, ką mūsų skyriai galvoja apie mano, kitų galimybes. Jei pasitikėjimas bus, būsiu keliamas kaip galimas kandidatas, tikrai rimtai pagalvosiu apie savo politinę programą – ką siūlau, ką noriu keisti tiek politinėje komunikacijoje, tiek politinės partijos grįžimui prie savo ideologinių šaknų, tiek valdymo ir darbo organizavimo prasme. Kai kas sako, kad pametėm politinę kryptį, bet aš manau, kad kartais pametėm ne tik kryptį, bet ir vadybą, sugebėjimą komunikuoti, paaiškinti, tinkamai save pristatyti ar atstovauti. Daug dalykų yra tobulintinų. Jei bus galimybė, norėčiau su komanda dirbti tai tobulinant. Tik faktas, kad tikrai nebandysiu eiti priešprieša, teigdamas, kad viskas, kas buvo praeityje, per 120 metų partijos istorijos, buvo blogai, nomenklatūra. Tai yra istorijos dalis. Dabar vyksta natūralus procesas, matyt, jis pagreitėjo nes pralaimėjom ar nelaimėjom rinkimų. Jei palaikymo nesulauksiu, palaikysiu tą, kuris siūlys pokyčius, kurie yra būtini.

- Suprantu, kad pokyčiai turėtų vykti ne su dabartiniais lyderiais?

– Neatmetu ir dabartinių lyderių. To, kuris visiškai visuomenėje neatpažįstamas, matyt, rinkti negalėtume. 20 tūkst. partijos narių vadovas turi būti atpažįstamas. Dalis lyderių, kurie dar nepasakė, kad kandidatuos, tikrai kandidatuos, yra ir Seimo narių tarpe galimų kandidatų, ir Europos Parlamento narių. Kandidatų turėsim ne vieną ir ne du, gal net 5-8. Turėsim visiškai naują partijos pirmininko rinkimų sistemą – visuotinį partijos pirmininko rinkimą. Jau prasideda diskusijos, tikiuosi, kad turėsiu laiko jose dalyvauti, galbūt, ne tik kaip stebėtojas, bet ir kaip dalyvis.

Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18 val. 35 min. per „Lietuvos ryto“ TV.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.