„Kamikadzė“ – mąstė ne vienas Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas, kai paskaitose lietuvių kalba išvydo netikėtą svečią iš Kaukazo. Nors gruzinas pripažįsta, kad studijų pradžia lietuvių kalba buvo nelengva, visi vargai – jau praeitis.
Kad gruzinas įsimylėjęs Lietuvą, atskleidžia ne tik tai, jog su pietiečiams būdingu užsidegimu gali sudainuoti net keliolika lietuvių liaudies dainų mūsų kalba, bet ir faktas, kad prieš atvykdamas į Lietuvą studijuoti lietuvių kalbos pramoko gimtinėje. Likti Lietuvoje gruzinas neplanuoja ir paklaustas apie ateities planus kukliai šypteli: „Mokausi čia, bet dirbti norėčiau savo šaliai.“ O ir į lietuves merginas nesidairo, mat tam yra rimta priežastis.
– Kaip nutiko, kad nusprendėte studijuoti vykti į Lietuvą?
– Studijuodamas Gruzijos technikos universitete išgirdau apie lietuvių kalbos kursus. Juos organizavo Lietuvių kalbos ir kultūros centras, kursai buvo nemokami, tad nusprendžiau užsirašyti. Vėliau kurį laiką į kursus nevaikščiojau, bet paskui nusprendžiau grįžti. Tuomet man pasakė, kad mano balsas labai tinkamas lietuviškoms dainoms, tad išmokau jų net keliolika.
– Kada pirmą kartą apsilankėte Lietuvoje?
– Jūsų šalį pažinojau iš knygų ir interneto, o pradėjęs aktyviai dalyvauti Lietuvių kalbos ir kultūros centro veikloje turėjau galimybę trumpam atvykti į Lietuvą ir su ja susipažinti. Kartą Gruzijoje vyko studijų paroda ir mano dėstytojai paprašė padirbėti prie VGTU stendo. Tuomet dar nežinojau, kad vėliau atvyksiu mokytis būtent į šį universitetą. Labai apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad specialybės studijas turiu galimybę tęsti Lietuvoje.
– Kaip jūsų šeima reagavo į žinią, kad norite išvykti studijuoti į Lietuvą?
– Jie labai nudžiugo, bet tikrai neslėpė nuostabos, kad pasirinkta Lietuva. Gruzijoje vertinamas Europoje įgytas išsilavinimas ir jo suteikiamos perspektyvos. Jau turėjau lietuvių kalbos pradmenis.
– Kokia buvo dėstytojų reakcija, kai suprato, kad tarp lietuvių sėdi gruzinas?
– Iš pradžių tie, kurie nežinojo, kad atvykau iš Gruzijos, mane kalbino lietuviškai ir labai nustebdavo supratę, kokia yra situacija. Žinoma, dalis dėstytojų žinojo, iš jų sulaukiau labai daug pagalbos.
– Kaip vertinate studijų kokybę Lietuvoje?
– Lietuvoje jos labiau struktūruotos nei gimtinėje, bet ir ten, ir čia reikia sunkiai dirbti, jei nori ko nors pasiekti. Dėstytojai – profesionalūs, o jei man kyla kokių nors klausimų ar sunkumų, tuoj pat sulaukiu pagalbos rusų ar anglų kalba. Pradžia buvo tikrai sunki, nes paskaitos vyko lietuvių kalba ir nelengva buvo suvokti kai kuriuos profesinės kalbos terminus. Kartais manydavau, kad galva skils nuo informacijos srauto, bet po poros savaičių reikalai pasitaisė.
Šiuo metu puikiai suprantu, apie ką kalba aplinkiniai žmonės, ir galiu lietuviškai palaikyti pokalbį. Labai daug padėjo mano studijų draugai. Kai atvykau studijuoti, Lietuva man jau buvo pažįstama, tad sunkios adaptacijos tikrai nebuvo. Lietuviai labai draugiški ir geranoriški žmonės. Jau spėjau pajusti, kad čia gruzinai labai mylimi. Nors teko girdėti stereotipų, kad lietuviai šalti, pačiam su tuo susidurti niekuomet neteko. Jūsų šalis labai kultūringa, graži, man labai patinka lietuviška žaluma. Mano šeima niekuomet nesilankė Lietuvoje, teta yra buvusi ir dažnai kartoja, kad jūsų šalis jai labai patiko.
– Kokių stereotipų Lietuvoje išgirdote apie Gruziją?
– Teko ne kartą girdėti, jog manoma, kad gruzinai nuolat vėluoja. Tai netiesa, yra gruzinų, kurie tikrai tikrai nevėluoja, pavyzdžiui, aš.
– Lietuvoje nesijaučiate vienišas?
– Tikrai ne, daug draugų. Lietuvoje apsigyvenau studentų bendrabutyje, vos atvykęs pačią pirmą dieną, kai norėjau įsikurti, susipažinau su kitu į Lietuvą studijuoti atvykusiu gruzinu. Sakyčiau, tai labai įdomus atsitiktinumas, nes vos radęs savo kambarį pamačiau, kad netinka raktas, o sugrįžęs į administratoriaus kabinetą sutikau labai liūdną ir pavargusį studentą, kuris angliškai teiravosi, kaip užsiregistruoti. Jam buvo atsakyta, kad to padaryti tą dieną nepavyks, bet išsiaiškinome, kad jis taip pat atvyko iš Gruzijos, ir jo apsigyvenimo klausimą greitai pavyko išspręsti. Dabar esame kambario draugai.
Nors man labai patinka lietuviška virtuvė, ypač cepelinai ir šaltibarščiai, čia ruošiu ir gruziniškus patiekalus. Kai labai pasiilgstu gruziniško maisto, susikviečiu draugus gruzinus, ukrainiečius ir kartu ruošiame chinkalius ar kitus patiekalus.
– Kaip jūsų šeima Gruzijoje reaguotų, jei po studijų Lietuvoje į gimtinę parsivežtumėte ir nuotaką iš Lietuvos?
– Tiesą sakant, tai sunkiai įsivaizduojamas dalykas, nes Gruzijoje turiu merginą ir šiuos santykius vertinu labai rimtai, tad į merginas Lietuvoje nesidairau. Žinoma, ji šie tiek nerimauja, kad aš čia, o ji ten, bet tai laikina.
Už aktyvią lietuvių kultūros sklaidą Gruzijoje ir lietuvių kalbos populiarinimą A.Lomtadzė yra sulaukęs Švietimo ir mokslo ministerijos padėkos. Šiuo metu gruzinas dažnai koncertuoja Lietuvoje su gruzinų ansambliu „Sakartvelo“. Siūlome jums pasiklausyti jo atliekamos lietuvių liaudies dainos.
