Kol tėvynės ilgesio kamuojami emigrantai niršta, kad Lietuvos valdžia neskuba spręsti dvigubos pilietybės klausimo, specialistai pripažįsta, kad atsiranda išradingai apeinančių griežtas migracijos taisykles.
Visų šios istorijos herojų vardai ir pavardės redakcijai žinomos, bet tekste nebus skelbiamos siekiant nepakenkti šiuo metu Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pradėtam tyrimui.
Žmoną vedė antrą kartą
„Lietuvis, kuris pagyvenęs JAV gavo šios šalies pilietybę, Amerikoje vedė rusų tautybės moterį ir taip ji legaliai įsikūrė JAV. Jų vestuvės Čikagoje įvyko 2014 metų birželį, o šių metų gegužės pabaigoje pora grįžo į Lietuvą ir liepos mėnesį iškėlė vestuves Lietuvoje. Įdomu tai, kad tuokėsi šis asmuo ne su amerikietišku, bet su lietuvišku pasu“, – mįslingą istoriją pasakojo su naujienų portalo lrytas.lt redakcija susisiekusi moteris.
Įdomi detalė yra tai, kad jaunikis, rengdamas šventę Lietuvoje, tiesiog pasinaudojo turėtu lietuvišku pasu, mat šis, jam gavus JAV pilietybę, nebuvo anuliuotas.
„Kadangi pora augina du vaikus, jiems taip pat gauti lietuviški asmens kodai. Kadangi vaikai yra nepilnamečiai, jie kol kas gali turėti dvigubą pilietybę, o užaugę galės rinktis. Taigi, lyg ir rusės, ir amerikiečio šeimoje gimę vaikai be jokių kliūčių gavo lietuviškus dokumentus“, – painius istorijos vingius dėstė pašnekovė ir pridūrė, kad pasidalys poros vestuvių nuotraukomis.
Jaunikis, anot šaltinio, prieš vestuves sugebėjo susiorganizuoti naują pasą, mat nuvyko į Migracijos tarnybos skyrių ir jo specialistams paaiškino, kad pastaruosius keletą metų paprasčiausiai pamiršo pratęsti savo turimą tapatybės dokumentą, bet kadangi neva niekur nebuvo išvykęs, tai ir rimto reikalo tam nebuvo.
„Vėliau jis daug kam yra pasakojęs, kaip lengvai gavo, ko norėjo. Tai gal dar po metų vyks dar vienos vestuvės, tik šį kartą jau Volgograde?“ – ironizavo ji ir pridūrė, kad į Lietuvą Rusijos pilietybę turinti nuotaka atvyko kaip turistė ir visai netrukus po vestuvių gavo nuolatinį leidimą gyventi mūsų šalyje.
Įdomu tai, kad įgijęs JAV pilietybę minėtas asmuo šiek tiek pakoregavo ir savo vardą, tačiau tiek interneto paieškoje, tiek socialiniuose tinkluose jį galima nesunkiai surasti naudojant abu turimo vardo variantus, o štai socialiniame tinkle „Facebook“ šio straipsnio herojus prie savo paskyros antrąjį – šiek tiek pakeistą ir sutrumpintą – vardą yra įrašęs skliausteliuose, pavardės forma nėra pakeista.
Redakciją apie galimai dvi pilietybes turintį kaunietį informavusi moteris patikino, kad jis ir pats žino, jog pažeidžia įstatymus. Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos“.
Dėl šio atvejo šiuo metu VRM institucijos yra sulaukusios dviejų pranešimų ir pradėtas tyrimas.
Dvigubos pilietybės turėjimą neigia
Po kelių dienų portalui lrytas.lt susisiekus su užsienyje buvusiu skunde minimu kauniečiu, šis teigė, kad visa istorija yra pramanas. „Žinau, kas tuose skunduose rašoma. Skundus rašo žmogus, kuris visais įmanomais būdais bando sukurpti įvairių istorijų. Turiu Lietuvos pilietybę ir turiu teisę ją turėti, nes gimiau, užaugau ir gyvenu Lietuvoje. Gyvenu ir JAV, bet jokios dvigubos pilietybės neturiu“, – vyras tikino, kad apie tai kalbėjo ir su Migracijos departamento specialistais. „Jeigu Migracijos specialistai mano, kad turiu kitą pilietybę, norėčiau tai žinoti, tada atsisakyčiau turimos, bet kol kas to neįvyko“, – ironizavo pašnekovas.
„Gyvenu tarp Lietuvos , Amerikos ir Ispanijos, siuntė man kažkokius dokumentus, bet neturėjau laiko į juos įsigilinti, sakė pašnekovas, paklaustas, ar yra gavęs iš Migracijos departamento kokį nors raštišką patvirtinimą, kad ši institucija jokių pretenzijų jam neturinti.
Paklaustas, ar tiesa, kad dviejuose žemynuose vyko dvejos vestuvės su ta pačia moterimi, pašnekovas sakė: „Tai be abejo, kad vyko. Dar kartą kartoju – kitos valstybės pilietybės neturiu.“
Įtaria, kad skundai – kerštas
Pašnekovas teigė, kad nuolatiniu skundų rašymu Migracijos departamentui jam veikiausiai kerštaujama už vieną spaudoje apsirodžiusią publikaciją, su kuria jis neturintis nieko bendra.
„Žmogus, kuris rašo skundus, – mano brolio buvusi žmona, kuriai iškelta byla dėl vaikų pagrobimo Amerikoje ir turto pasisavinimo. Jie dabar skiriasi ir ką gali, bando įvelti, nuolat kuriamos įvairios istorijos, kad kažką pažeidžiu, darau nelegaliai, nors viso to nėra“, – apie šeimynines peripetijas suskubo kalbėti pašnekovas.
Vyras tikino, kad grįžimas iš JAV į Lietuvą susijęs su jo noru savo vaikus auginti Lietuvoje.
„Žmonės stengiasi išvažiuoti iš Lietuvos, o aš vežu savo vaikus į Lietuvą ir štai susiduriu su tokiais dalykais“, – piktinosi pašnekovas.
Į laiškus neatsako ir bendradarbiauti nenori
Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Jovita Kuzmickienė patvirtino, kad panašių atvejų pasitaiko ir kartais departamentas sulaukia skundų dėl tokių situacijų.
„Skunduose ar pranešimuose nurodytus faktus tikriname ir atliekame tam tikras procedūras, susijusias su pilietybės netekimu. Bandome aiškintis situaciją ir, jei turime kokių nors duomenų apie asmens buvimo vietą, bandome su juo susisiekti. Siunčiame pranešimą, kad per du mėnesius nuo pilietybės pakeitimo asmuo turėjo pranešti apie užsienio pilietybės įgijimą, bet dažniausiai tokį faktą norintys nuslėpti žmonės į laiškus neatsiliepia.
Bandome surasti per ambasadas, taip pat ambasadų teiraujamės, ar jos turi duomenų apie tai, kad konkretus asmuo galimai įgijo kitos valstybės pilietybę“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad tokie tyrimai užtrunka ne vieną mėnesį.
„Jei žmogus jau būna nusiteikęs nuslėpti savo galimai įgytą kitos valstybės pilietybę, jis dažniausiai ir neatsiliepia, o automatiškai pilietybės atimti negalime, mat turime įsitikinti, ar žmogaus situacija atitinka teisės aktuose, kurie numato dvigubos pilietybės turėjimą, numatytas išlygas“, – liūdną tiesą konstatavo pašnekovė.
Anot jos, žmogus, rašydamas pranešimą apie užsienio valstybės pilietybės įgijimą, turi nurodyti, ar jis atitinka bent vieną įstatyme numatytų sąlygų, leidžiančių turėti dvi pilietybes. Tik tuomet, kai įsitikiname, kad asmuo tikrai neatitinka įstatyme numatytų sąlygų dėl galimybės turėti dvigubą pilietybę, teikiame ministrui siūlymą dėl pilietybės netekimo.
Teikdami šį siūlymą turime būti visiškai tikri, kad asmuo neatitinka minėtų sąlygų. Kitaip tariant, šioje situacijoje yra labai svarbus žmogaus geranoriškumas, kai jis pats, įgydamas kitos valstybės pilietybę, nurodo, ar jis atitinka sąlygas.“
„Užmaršumą“ gydo baudomis
Jei vis dėlto paaiškėja, kad asmuo tikslingai slepia informaciją apie dvigubos pilietybės turėjimą, jam taikomas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 202 straipsnis „Nepranešimas apie kitos valstybės pilietybės įgijimą“.
Šiame straipsnyje numatoma, kad „nepranešimas raštu asmens gyvenamosios vietos Lietuvoje migracijos tarnybai arba Migracijos departamentui arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai apie kitos valstybės pilietybės įgijimą užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų“.
Tokiu atveju, kai atliktas tyrimas atskleidžia, kad žmogus neturi teisės į dvigubą pilietybę, tačiau niekam nepranešė apie antrosios įgijimą, atsakingas Migracijos departamento darbuotojas pildo apie tai pranešantį protokolą ir visi dokumentai keliauja į teismą.
Lietuviai žino spragą, kaip pasilikti pasą
Tarptautinio migracijos biuro Vilniuje vadovė Audra Sipavičienė teigė, kad keletas šios istorijos momentų jai kelia klausimų. „Dviguba pilietybė negalima, jei gerai pamenu, nuo 2007-ųjų, tad iki šios datos šeima tikrai galėjo šį klausimą išspręsti kitaip. Jei po minėtų metų vyras gavo Amerikos pilietybę, lietuviškas pasas panaikinamas tada, kai žmogus ateina jo prasitęsti, pavyzdžiui, kurioje nors Lietuvos ambasadų. Tokiu atveju šeima dar turėtų ir mokėti baudą, mat įgiję kitą, Lietuvos pilietybės jie turėjo atsisakyti.“
Anot jos, neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės mėgina kokiu nors būdu apgauti migracijos pareigūnus ir pasilikti antrąjį pasą. „Dar porą metų po to, kai jau buvo priimtas nutarimas dėl dvigubos pilietybės panaikinimo, būta tam tikro blaškymosi“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė atskleidė, kad būna ir tokių atvejų, kai už Atlanto gyvenantys lietuviai, vos sužinoję, kad gaus JAV pilietybę, bet rankose dar nelaikydami naujojo paso, skuba į Lietuvą ir pareiškę, jog turėtas pasas buvo pamestas, gauna naują – galiojantį dar dešimt metų.
„Senas pasas būna „pametamas“, gauna ilgai galiojantį naują dokumentą ir ramiai priimta JAV pilietybę. Tokių atvejų negalime sukontroliuoti, mat yra žmogus, kuris gyvena JAV ir turi lietuvišką pasą“, – apie girdėtus atvejus pasakojo A.Sipavičienė. Kol neateina laikas pakeisti pasibaigusio galiojimo paso, tol faktas apie nuslėptą dvigubą pilietybę ir neišlenda į viešumą.
Kad šios istorijos herojus keisdamas pasus keitė ir vardą, A.Sipavičienės nenustebino, mat dažnai apsigyvenę svetur lietuvaičiai pakeičia ne tik vardą, bet ir pavardę. „Dažnai apsigyvenę JAV, ypač moterys, pakeičia savo pavardes į vyriškosios giminės formą, taip pavardę sutapatindamos su vyro. Taip siekiama kuo greičiau integruotis ir kad pavardžių skirtumas keltų kuo mažiau sumaišties.“
Tiesa, toks vardų ar pavardžių kaitaliojimas neretai sukelia problemų ateityje, mat jei artimojo mirties ar kitu svarbiu atveju tenka grįžti į Lietuvą, priimti palikimą ar tvarkyti kitus reiklaus, toks pavardžių nesutapimas sudaro kliūčių.
Kalbėdama apie tai, kad JAV pilietybę turinti pora sugebėjo be jokių kliūčių susituokti Lietuvoje, pašnekovė sakė: „Gali būti, kad mūsų metrikacijos biurai paprasčiausiai neturi priėjimo prie duomenų, leidžiančių patikrinti, ar asmuo neturi ir kitos valstybės pilietybės. Jei tokių galimybių iš tiesų nėra, tuomet pora turėjo būti sutuokta ir žmonai santuokos pagrindu išduotas leidimas gyventi Lietuvoje.“
