„Čia žmonės jaučia nuolatinę baimę ir stresą. Netoli mano namų tris vaikus turinti šeima. Ji neįsivaizduoja, ką reikėtų daryti. Čia šeimos su mažais vaikais griebiasi už šiaudo“, – teigė Užukenės kaime vienas pats gyvenantis Tadas.
Šeimos gali likti be namų?
Vyras susirūpinęs, kad valstybei visiškai neįdomūs Užukenės gyventojai – niekas nesupažindina su galimomis grėsmėmis, nedalija jokių lankstinukų ir nevaikšto po namus demonstruodami radiacinius skaitiklius ir pasakodami apie leistiną dozę. Jam pikta, kad knygas ir lankstinukus gauna kitų Lietuvos miestų gyventojai, kuriems grėsmė net nėra tokia didelė.
„Niekam neįdomu apšviesti prie atominės elektrinės gyvenančių žmonių. Jei paleis debesį ir tas debesis nusės, niekam nerūpi, kad 20 ar 30 šeimų liks be namų. Niekas tokiam atvejui nerengia, o aplink daugybė žmonių, kurie net nemoka lietuvių kalbos ir kalba lenkiškai“, – teigė Tadas.
Pasak jo, nuo 2018 metų prasidės AE bandymai, padidės tokio nuotėkio ar incidento tikimybė.
Būstas neteko vertės
Aplink Užukenės kaimą pristatyta daugybė namų, bet jų statybos liko neužbaigtos. Šalia stūkso ir 200 kvadratinių metrų Tado namas, apgaubtas gražaus slėnio, miško, o šalia teka upelis.
Prieš aštuoniolika metų, kai kalbų apie Baltarusijos elektrinę dar nebuvo, jis nusipirko čia 4 hektarus žemės ir pradėjo statybas.
„Statydamas namą išgirdau pašnekesius apie atominę elektrinę. Vis sulaukdavau atvykėlių, siūlančių jį parduoti. Nepardaviau, nes norėjau čia gyventi. Tai turbūt buvo didžiausia mano gyvenimo klaida, kokią esu padaręs“, – pripažino pašnekovas.
Vyras sukišo daug pinigų, svajojo užveisti avietyną ir senatvėje pardavinėti avietes. Iš viso su žeme jis investavo apie 150 tūkst. eurų. Jis jau senokai nusiteikęs viską mesti ir parduoti, bet niekas nebenori pirkti arba pasiūlo juokingą kainą – daugiausia iki 30 tūkst. eurų. Pasak vyriškio, jo valdos vertos bent tris kartus daugiau.
„Niekas nenori ten investuoti. Jau krito reaktoriai ir niekas nežino, kas bus vėliau. Jei kada įvyks incidentas, vienintelė galimybė automobilyje turėti sukrautus daiktus ir turėti skaitiklį, kuris paleidžia aliarmą, jei padidėja radiacinis fonas“, – sakė Užukenės kaimo gyventojas.
Tadas pripažino, kad nemažai laiko praleidžia užsienyje, tačiau grįžęs į Lietuvą dienas leidžia Užukenės kaime. Vyras tikino, kad galėtų bet kurią dieną nebegrįžti į tėvynę, bet jam mielas šis kraštas, todėl negali be jo gyventi ir nerimauja dėl kaimynų.
Turi būti avarinės parengties planas
Prieš porą mėnesių portalui lrytas.lt situaciją komentavo Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) viršininkas Michailas Demčenka
„Remiantis Europos radiacinės ir branduolinės saugos reguliuojančių institucijų asociacijų (HERCA-WENRA) rekomendacijomis, valstybė, naudojanti branduolinę elektrinę, ir kaimyninės šalys turi turėti avarinės parengties planus ir būti pasiruošusios taikyti apsaugos priemones, nesvarbu, kokia branduolinės avarijos tikimybė.
Avarinės parengties planuose turi būti numatytos šios priemonės gyventojams: įvykus avarijai, kai gresia didelis išmetamų radioaktyviųjų medžiagų kiekis, nelygu vėjo kryptis, iki 20 km atstumu nuo branduolinės elektrinės – jodo profilaktika, slėpimasis ir evakavimas, iki 100 kilometrų – jodo profilaktika, slėpimasis, maisto produktų iš šio regiono vartojimo ribojimas.
Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aktuali radioaktyviųjų medžiagų išmetimo ir meteorologinė informacija, kuri gali nulemti tokių zonų mažinimą arba išplėtimą. Pavyzdžiui, susidarius nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, avarijos metu išmestas didelis radioaktyviųjų medžiagų kiekis gali pasiekti Lietuvos teritoriją ar netgi Vilniaus miestą, todėl reikėtų išplėsti gyventojų evakavimo zoną.
VATESI yra parengusi ir pateikusi Baltarusijos branduolinę saugą reguliuojančiai institucijai, Ekstremalių situacijų ministerijai susitarimo projektą, kurio vienas svarbiausių tikslų – sutarti dėl operatyvaus keitimosi informacija įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai.“
