Lauke minusinė temperatūra. Einate gatve ir matote gulintį žmogų. Imate telefoną ir surenkate numerį 112, iškviečiate pagalbą.
Medikai atvyksta, apžiūri nelaimėlį, nugabena jį į ligoninę. Ten paaiškėja, kad medikų pagalbos jam nereikia, užtenka šiltai išsimiegoti ir išsiblaivyti.
Kas tokį „krituolį“ veža į saugios nakvynės namus? Kol kas tie patys medikai. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas Nerijus Mikelionis viliasi, kad netrukus tai darys nauja mieste įkurta socialinė tarnyba.
– Kiek šąlant orams per dieną būna iškvietimų, kai paaiškėja, kad neblaiviam benamiui žmogui reikia ne medikų pagalbos, o sušilti ar nakvynės? – „Laikinoji sostinė“ paklausė N.Mikelionio.
– Iškvietimų pas benamius asmenis gauname vidutiniškai apie 8–10 per parą. Per šiuos metus tokių iškvietimų turėjome apie 2 900. Jau keletą metų šie skaičiai mažai keičiasi.
Kvietimų pas viešose vietose gulinčius asmenis pagausėja šaltuoju metų sezonu, kai aplinkos temperatūra tampa neigiama.
Dažniausiai Greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigadai nuvykus į įvykio vietą paaiškėja, kad pagalbos kvietėsi benamis, kuris tuo metu neturi ūmių sveikatos sutrikimų, o tik ieško laikinos pastogės.
Apie 12 proc. tokių asmenų paliekami vietoje, nes jie atsisako vykti į ligoninę, arba yra perduodami policijos pareigūnams dėl viešosios tvarkos pažeidimų ar agresyvaus elgesio.
Kiti, įvertinus jų būklę ir sveikatos sutrikimą, vežami ištirti į asmens sveikatos priežiūros įstaigos priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Iš viso pas neblaivius asmenis dėl piktnaudžiavimo alkoholiu sukeltų problemų pernai teko vykti 6 271 kartą, tai yra vidutiniškai 17 kvietimų per parą, šiemet jau užregistruota 5 300 iškvietimų pas neblaivius asmenis.
– Ar GMP darbą palengvino saugios nakvynės namai neblaiviems asmenims?
– Saugios nakvynės namai suteikė mūsų darbuotojams aiškumo, kaip reikia elgtis. Anksčiau susidurdavome su klausimu, ką su tokiais pacientais daryti. Dabar algoritmas aiškus.
Naujai atsidarę saugios nakvynės namai palengvina padėtį ir ligoninių priėmimo skyriams, nes pacientai, kuriems nenustatomas ūmus sveikatos sutrikimas, gali būti išvežami bet kuriuo paros metu.
Tačiau akivaizdu, kad dėl to GMP iškvietimų skaičius pas benamius asmenis nesumažėjo. Vis dėlto tai yra laikina pastogė benamiams, o socialinės problemos integruojant juos į visuomenę išlieka.
– Ar Kaunui pakanka 16 vietų saugios nakvynės namų?
– Jie kol kas su krūviu susitvarko, dar nebuvo atvejų, kad nepriimtų žmonių dėl vietų trūkumo. Žinoma, kuo šalčiau, tuo daugiau tokių pacientų bus. Laikas parodys, ar vietos užteks visiems.
Reikia tik džiaugtis, kad tokia veikla vyksta. Pataisas bus galima daryti, kai išgyvensime žiemą.
– Ką miestas ketina daryti, kad nuimtų nuo GMP pečių rūpestį benamiais?
– Praėjusią savaitę buvo organizuotas susitikimas miesto savivaldybėje, benamių problemos aptartos kartu su nakvynės namų ir GMP atstovais. Savivaldos atstovai geranoriškai įsiklausė į problemas ir yra pasirengę jas spręsti.
Būtų racionalu, jei pavyktų atskirti pacientus nuo asocialių nesergančių benamių asmenų, tai yra atskirti sveikatos priežiūros paslaugas nuo socialinių klausimų sprendimo.
– Kaip konkrečiai tai atrodytų?
– Esminis klausimas – kaip pristatyti benamius asmenis į nakvynės namus, nuimant šitą naštą nuo specialiųjų tarnybų. Tai turėtų daryti kažkokia socialinė tarnyba.
– Kiek realu, kad miestas įkurtų tokią socialinę tarnybą?
– Labai realu. Savivaldybė labai aktyviai ėmėsi šio klausimo. Posėdyje kalbėjome ir svarstėme apie tokios tarnybos įkūrimą.
Atsakingieji jau rūpinasi finansinių srautų užtikrinimu, ieško lėšų ir skaičiuoja, kiek toks reikalas kainuotų.
– Kiek tokių brigadų miestui reikėtų? Kokios jos turėtų būti?
– Turėtų būti vienas ekipažas, kuris užsiimtų tokiu socialiniu darbu. Skaičiai rodo, kad to pakaktų.
Ekipaže turėtų dirbti fiziškai tvirti darbuotojai, jie turėtų mokėti teikti pirmąją pagalbą.
Apmokyti pirmosios pagalbos galėtume ir mes. Mielai bendradarbiautume su tarnyba, kuri teiktų mums kolegišką pagalbą.
Pagrindinė šios tarnybos funkcija – asmenis, kuriems nereikia medikų pagalbos, saugiai nugabenti į nakvynės namus.
– Ar galėtų žmonės kviesti benamiams ne medikus, bet socialinę tarnybą?
– Reikia pabrėžti, kad negalima žmogaus palikti be medicinos priežiūros. Niekada nežinai, kas gali nutikti.
Kalbame apie asmenis, kurie nepalankiomis oro sąlygomis guli lauke. Gulinčiam žmogui reikia kviesti medikus. Jis vežamas į skubios pagalbos priėmimo skyrių. Ten gydytojai jį apžiūri.
Kai jie įsitikina, kad jam nereikalinga medicinos pagalba, tuomet pacientą į saugios nakvynės namus turėtų pristatyti socialinė tarnyba. Tokį mechanizmą mes įsivaizduojame.
– Kokią žalą GMP patiria dėl benamių vežiojimo į saugios nakvynės namus?
– Greitajai tenka užsiimti socialinėmis problemomis ir tai neprideda džiaugsmo darbuotojams. Tik sunkina darbą ir kelia jų pyktį.
Kartais pacientai būna ir agresyvūs. Jų higiena ne visada atitinka normas. Kartais higiena tokia, kad po pavežėjimo turime papildomai valyti automobilį. Taip stabdomas darbas.
Problema didelė, bet visos tarnybos supranta, kad tai bendras mūsų rūpestis. Tokių pacientų yra visame pasaulyje.
– Kaip kitose šalyse sprendžiama GMP problema dėl benamių?
– Vienos šalys turi saugios nakvynės namus, kitose nepaeinantys išgėrę pacientai laikomi skubios pagalbos priėmimo skyriuose, o savivalda tai apmoka.
Manau, kad Kaune pasirinktas vienas priimtiniausių variantų. Tokiu būdu sprendžiama ne tik finansinė ar estetinė problema, bet apsaugomi ir kiti pacientai.
