„Seimo pirmininkas šiuo metu susitinka su teisininkais,
aiškinasi situaciją“, – rašoma Seimo vadovo pranešime.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime
seniūnas Ramūnas Karbauskis sako, dėl minėtų pataisų problemos
nemato, jos nukreiptos prieš patyčias.
„Dauguma Seimo narių tikriausiai žinojo, už ką balsuoja, nes
skaito tekstus. Bet kai kyla vienoks ar kitoks triukšmas iš
žiniasklaidos pusės, tai, matyt po to dingsta toks tikrumas. Jeigu
bus prezidentės veto, tai bus veto. Aš nematau jokių problemų, nes
mes turim pakankamai daug patyčių televizijoje ir laidų, kurios tik
patyčiomis užsiima“, – LNK Žinioms pirmadienį sakė
R.Karbauskis.
Žiniasklaidos atstovai prašo prezidentės vetuoti Seimo
priimtas Civilinio kodekso pataisas, kurios, anot jų, atvertų kelią
viešiems asmenims skųsti teismams dėl išsakomos kritikos
neįtikusius žurnalistus. Pastaroji pareiškė, kad yra „rimtų
požymių“, kad pažeidžiama žodžio laisvė.
„Esame susirūpinę, kad Seimo gruodžio 9 dieną priimtos
Civilinio kodekso pataisos gali suvaržyti žiniasklaidos laisvę
skelbti visuomenei reikšmingą informaciją apie viešus asmenis ir
įtvirtinti politikų privilegijuotą apsaugą nuo kritikos“, –
rašoma keliasdešimties žurnalistų ir redaktorių pasirašytame
laiške.
Didžiausias nerimas išreiškiamas dėl Civilinio kodekso
pataisų, kuriomis, anot kreipimosi autorių, siekiama ištrinti ribą
dėl informacijos skelbimo apie privačius ir viešus asmenis.
Pabrėžiama, jog šiuo metu įstatymas jau numato atsakomybę
žiniasklaidai, jei nustatoma, kad ji veikė turėdama tikslą
pažeminti ar apšmeižti viešą asmenį, taip pat numatoma galimybė
reikalauti paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją.
„Gerbiame įstatymo leidėjo tikslą užtikrinti teisę gintis
nuo garbės ir orumo įžeidimo, įskaitant žiniasklaidos
skleidžiamą informaciją, bet esame įsitikinę, kad dabartinis
reguliavimas numato tinkamą interesų pusiausvyrą tarp teisės
skleisti informaciją ir teisės ginti garbę ir orumą“, – rašo
kreipimosi autoriai.
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, civilinė atsakomybė
netaikoma tik jei žurnalistas veikia siekdamas pranešti apie viešo
asmens valstybinę ar visuomeninę veiklą, jei jis veikia
sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su asmens veikla.
Šias sąlygas turi įrodyti pats žurnalistas. Pagal naujas pataisas
net ir dėl sąžiningai dirbančių žurnalistų ar kitų
informacijos skleidėjų kandžios kritikos vieši asmenys galėtų
teikti skundus teismui, jei tik manytų, kad kritika žemina jo
orumą ir garbę. Tai, anot žiniasklaidos atstovų, gali atgrasyti
skelbti visuomenei reikšmingą informaciją.
„Manome, kad tokia nuostata nepagrįstai sumenkina visuomenės
teisę žinoti informaciją apie viešų asmenų valstybinę ir
visuomeninę veiklą ir neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo
praktikos, kad vieši asmenys turi susitaikyti su griežtesne ar
kandesne kritika“, – rašoma kreipimesi.
Atkreipiamas dėmesys, kad iki šiol buvo numatoma atsakomybė tik
už duomenų paskleidimą, o nauja redakcija apima bet kokią formą:
raštu, žodžiu, veiksmu, t.y. grėstų atsakomybė ir už parodiją,
gestus.
„Panašu, kad labai griežtai sugriežtinama atsakomybė. Šiuo
atveju, kas norėtų persekioti savo kritikus, tie instrumentai
suteikiami“, – sako Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas
Dainius Radzevičius.
Už minėtą sprendimą praėjusią savaitę balsavo 101 Seimo
narys, nė vienas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.
Taip pat už įstatymo pataisas balsavęs Seimo narys
konservatorius Mantas Adomėnas pirmadienį registravo naują
iniciatyvą, kuria siūloma grįžti prie ankstesnės Civilinio
kodekso nuostatos, kad be piktos valios paskleidus tikrovę
neatitinkančius duomenis apie viešus asmenis nebūtų taikoma
civilinė atsakomybė. Jis teisinosi, jog balsavo neįsigilinęs į
projektą.