Savivaldybės tarnautojai net nepažiūrėję į kalendorių gali pasakyti, kad jau prasidėjo mėnulio pilnatis, mat tuo metu smarkiai padidėja srautas skundų iš psichikos sutrikimų turinčių žmonių.
Mesti jų į šiukšlių dėžę ar nekreipti dėmesio darbuotojai neturi teisės.
„Visi gauti fizinių ir juridinių asmenų prašymai ar skundai registruojami, o tuomet nukreipiami administracijos struktūrinių padalinių specialistams nagrinėti ir spręsti. Apie nagrinėjimo rezultatus pranešama pareiškėjui“, – aiškino Kauno savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriaus vedėja Rasa Palevičienė.
Nesiseka sumažinti srauto
Iki lapkričio pabaigos Kauno savivaldybė gavo 15 tūkst. 532 įvairius skundus. Dauguma jų adresuota merui, administracijos direktoriui bei jų pavaduotojams.
Šiemet skundų srautas nesumažėjo ir gali net viršyti praėjusių metų skaičius – 2015-aisiais gauta 16 tūkst. 790 gyventojų prašymų.
„Daugiausia jų – turto valdymo, miesto tvarkymo, transporto, aplinkos apsaugos, būsto valdymo, socialiniais ir žemės nuomos mokesčio klausimais“, – pasakojo R.Palevičienė. Didžiausias krūvis tenka tiems miesto vadovams bei specialistams, kurie yra atsakingi už šias sritis.
Nenagrinėti skundų galima tik vienu atveju: jeigu gyventojas kreipiasi ne pirmą kartą ir nepateikia jokių naujų aplinkybių.
Gerai pažįsta rekordininką
Nepralenkiamas skundų rašytojas Kaune – buvęs miesto tarybos narys, visuomeninio judėjimo „Kaunas – kitokia Lietuva“ įkūrėjas Kęstutis Pūkas. Šiemet rudenį jis buvo išrinktas į Seimą.
„Per mėnesį jis pateikdavo apie 50 prašymų, todėl vieno savivaldybės darbuotojo reikėjo tik tam, kad atsakinėtų į šio kauniečio paklausimus“, – pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas.
Kai K.Pūkas buvo išrinktas į Seimą, lengviau atsikvėpė ir jis, ir kiti savivaldybės darbuotojai.
„Aš skundų nerašau, tik pareiškimus dėl informacijos. Jeigu matau, kad žmonės mulkinami, prašau paaiškinimų, o miesto valdžiai turbūt labai patiktų, kad tylėčiau“, – kalbėjo K.Pūkas ir tikino visada viešinantis dalykus, susijusius su korupcija.
Dirbdamas savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininku jis gavo apie 500 skundų. Maždaug pusę jų savivaldybė buvo pajėgi išspręsti.
Daugybę klausimų miesto administracijai visada turi buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas ir jo žmona Jurgita Kupčinskienė, kuri taip pat yra tarybos narė. Vis dėlto sutuoktiniai nė iš tolo neprilygsta K.Pūkui.
Popierius atrodo patikimiau
„Dalis žmonių nepaliauja nešti skundų, nors jau žino atsakymą, ir jų problemos įstatymiškai yra neišsprendžiamos“, – kalbėjo G.Petrauskas.
Kartais kauniečių skundai išties būna naudingi sprendžiant kilusias problemas. Pasak administracijos direktoriaus, savivaldybės tarnautojams ar seniūnijų darbuotojams neįmanoma apžiūrėti kiekvienos kertės, todėl žmonių pastebėjimai būna naudingi.
„Savivaldybės darbuotojai taip pat padaro klaidų, todėl gavus signalą jos taisomos“, – tikino G.Petrauskas.
Kauniečiai turi galimybę negeroves paviešinti socialiniuose tinkluose, tačiau tokia forma nėra patraukli. Dauguma žmonių renkasi seniai išbandytą būdą skundą rašyti ant popieriaus.
Skundžiasi dėl kaimynų
Kauno policijos pareigūnai daugiausia skundų gauna dėl kaimynų, asmeninių nesutarimų ar keliamo triukšmo – pernelyg garsiai klausomos muzikos ar pokalbių, stumdomų baldų, tačiau gyventojai į pareigūnus kreipiasi ir dėl skleidžiamų kvapų ar spindulių.
„Apie 10 procentų skundų nepasitvirtina“, – sakė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė.
Vis dėlto Kauno apskrities policijos pareigūnai dėkoja gyventojams už pilietiškumą, aktyvumą ir už tai, kad nelieka abejingi daromiems pažeidimams – dauguma jų pranešimų pasitvirtina.
Pradėjus dirbti bendruomenės pareigūnams, nuolat bendraujantiems su gyventojais ir sprendžiantiems jiems rūpimas problemas, bei atsiradus Veiklos skyriams, kurių pareigūnai didžiąją laiko dalį praleidžia teritorijose dirbdami su gyventojais, skundų ir pranešimų mažėja.
Santakos policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje dažniausiai pareigūnai skundų sulaukia iš Raudondvario plento, Baltų prospekto ir Baltijos gatvėje gyvenančių asmenų, Žaliakalnio teritorijoje – iš Partizanų, Kalniečių, P.Plechavičiaus, Geležinio Vilko ir S.Žukausko gatvių, taip pat Sukilėlių prospekto gyventojų.
Dainavos teritorijoje daugiausia skundų atskrieja iš Partizanų bei Kovo 11-osios gatvių, Taikos ir Pramonės prospektų, Panemunės teritorijoje – iš K.Veverskio ir M.Gimbutienės gatvių, Centro teritorijoje – iš senamiesčio.
Pakaunėje išsiskiria Užliedžiai
Edmundas Mališauskas
Kauno rajono mero patarėjas
„Pakaunės gyventojai daugiausia prašymų pateikia dėl vandentvarkos, šiukšlinimo, gatvių ir kelių priežiūros. Pastaroji problema kelia daugiausia rūpesčių, ir šioje srityje išsiskiria Užliedžiai.
Gyvenvietė sparčiai plečiasi, daugėja naujakurių, kurie kartais neįvertina visų infrastruktūros trūkumų ir tuomet prašo savivaldybės pagalbos. Gyventojai prašo papildomų įvažų, tačiau kiti žmonės skundžiasi dėl automobilių keliamo triukšmo.
Neseniai savivaldybė Užliedžiuose atidarė vaikų darželį.
Tai sužinojusios jaunos šeimos plūstelėjo į miestelį norėdamos jame deklaruoti gyvenamąją vietą, ir vietų darželyje vėl ima trūkti.
Kulautuvos gyventojai skundėsi dideliu greičiu miestelio gatvėmis lakstančiais automobiliais. Savivaldybė pasirūpino įrengti vadinamuosius kalnelius, tačiau tuomet gavo piktų skundų, kad dėl jų nebeįmanoma važinėti gatvėmis.
Įvykdyti visus prašymus ir patenkinti lūkesčius tikrai nėra galimybių, todėl norėtume iš esmės keisti skundų ir prašymų pateikimo tvarką. Pirmiausia jie turėtų keliauti į seniūniją, kurios darbuotojai geriausiai žino padėtį ir gali pasiūlyti geriausius problemos sprendimo būdus.“
