Ko bijo mokytojai, nešantys „padėkutes“ direktoriams?

Ne paslaptis, kad kartais ir mokytojams sunku būna rasti bendrą kalbą ne tik su mokiniu, o ir su jo tėvais.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 20, 2016, 4:30 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 9:34 PM

Pasirodo, taip skambiai yra įvertinta ugdymo įstaiga, kurioje mokytojai direktorei D.Klimkevičienei galimai rinko ir nešė „padėkutes“. Buvusi mokytoja Vilniaus savivaldybei paliudijo, kad nuolatinė darbo vieta pedagogams kainavo (o gal tebekainuoja?) apie 200 litų (58 eurus). Pedagogė buvo priversta emigruoti, todėl ir nebebijo kalbėti.

Dovanas direktorei esą teikdavo ir mokiniai – susimetę po litą priverstinai sveikindavo ją Kalėdų, Mokytojos dienos proga.

Tai ta pati švietimo įstaiga, kurios trylikametis moksleivis pernai pavasarį pasitraukė iš gyvenimo. Jo mama veltui įrodinėjo, kad tai susiję su problemomis mokykloje. Taip manyti ją vertė faktas, kad paauglys mirė vilkėdamas uniformą.

Sūnaus netekusi motina ryžosi garsiai kalbėti apie tai, kaip jis kasdien į mokyklą ėjo tarsi į karą, kaip buvo verčiamas dalyvauti „garbės“ muštynėse. Tada direktorė atšovė, kad savižudybės priežasčių reikėtų ieškoti ne jos vadovaujamoje mokykloje, o moksleivio šeimoje.

Be abejo, šeima vaiko gyvenime vaidina svarbiausią vaidmenį, ugdo jo socialinius įgūdžius, vertybes, siekius.

Ne paslaptis, kad kartais ir mokytojams sunku būna rasti bendrą kalbą ne tik su mokiniu, o ir su jo tėvais.

Tačiau mokyklose, kurių vadovybė skaudžias problemas bando sušluoti po kilimėliu, anksčiau ar vėliau pūlinys pratrūksta ir įsiplieskia naujas skandalas. Tik kol tai įvyksta, mokyklą palieka ne vienas geras, su diktatorišku valdymu nesitaikstantis mokytojas.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai po mokinio savižudybės neįžvelgė problemos – jie paragino motiną nebeaštrinti situacijos, nes tai kenkia mokyklos darbui. Moksleivių tėvai skilo į dvi stovyklas – vieni palaikė motiną, kiti – solidaus amžiaus direktorę, vadovaujančią ugdymo įstaigai 10 metų.

Prieš buvusios mokytojos liudijimą apie galimai neštas „padėkutes“ direktorei neseniai buvo dar vienas signalas. Šį rudenį buvusių moksleivių tėvai kreipėsi į savivaldybę ir išvardijo aibę problemų progimnazijoje, taip pat – ir priverstines dovanas.

Kodėl tokie skandalai tyliai numarinami? Ar neturėtų žodį tarti ir teisėsaugos institucijos? Tačiau sostinės savivaldybės švietimo skyriaus atstovai kol kas nesikreipė į prokurorus dėl galimo reketo mokykloje.

Socialiniuose tinkluose tėvai ir mokytojai dabar aktyviai svarsto, kodėl tokie skandalai numarinami. Esą „padėkučių“ tradicija gali būti išpuoselėta iki savivaldybių švietimo skyrių – mokytojai ir mokiniai neša direktoriams, o šie – aukščiau. Nepagautas – ne vagis, tačiau jeigu apie problemą kalbama masiškai, ji nėra iš piršto laužta.

„Provincijoje ilgamečiai direktoriai jaučiasi karaliais, nuolat žemina mokytojus. Mes bijome skųstis, nes bus susidorota. Gyvename baimėje ir svarstome, ką vėl iš mūsų atleis. Ne vienas geras mokytojas jau emigravo“, – man pasakojo pažįstama pedagogė iš Aukštaitijos.

Gimnazijai, kurioje ji dirba, naujovių bijanti direktorė vadovauja daugiau kaip 20 metų. Ji nusiteikusi toje kėdėje sėdėti turbūt iki gyvos galvos, nes mokyklose vadovų rotacijos nėra.

Taip pat ilgam šiltai įsitaisiusios – kai kurių valstybinių darželių direktorės. Jų nepasotinamą apetitą pažaboti bandoma sukūrus elektroninę vaikų priėmimo į darželius sistemą. Bet ir ją direktorės įsigudrina apeiti.

Viena mama man pernai pasakojo, kaip jos sūnus dvejus metus buvo antras toje elektroninėje eilėje, bet vis tiek nepateko. Kai mama pasibeldė pas darželio direktorę pasiteirauti, ar pagaliau vaikas lankys ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ši nevyniodama žodžių į vatą atšovė, kad vieta laikoma buvusio aukšto sovietinio šulo anūkui.

„Kodėl ta direktorė darželyje tvarkosi kaip nuosavoje karalystėje?“ – klausė motina, dabar vedanti sūnų į privačią ugdymo įstaigą.

Kai kurie ilgus dešimtmečius mokykloms ir darželiams vadovaujantys direktoriai taip apkerpėja, kad, kaip pasakytų buvęs politikas V.Uspaskichas, tampa „senais perdylomis“. Jie bijo naujovių ir koja į koja su laiku žengiančių mokytojų, kurie jiems – kaip gyvas priekaištas.

Pasipriešinti tokių „perdylų“ diktatorių viešpatavimui nebijo tik drąsi, laisvės dvasia auginama karta. Tokia, kaip tie 200 gimnazistų iš Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos, užbarikadavusių mokyklą ir gynusių savo mokytoją M.Janulevičių nuo direktorės V.Šumskienės savivalės.

Įdomu, kaip „Laisvės“ gimnaziją įvertins Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Gruodžio pradžioje vykusio tyrimo išvados turėtų būti paskelbtos jau netrukus. Ar jos bus objektyvios? Tuo abejoti verčia tai, kad minėtoji agentūra, kuri yra išlaikoma iš valstybės biudžeto, prieš paskelbdama įvertinimą jį dar derina su pačia mokykla.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ko reikia lengvesniam nekompensuojamų medikamentų gavimui?