Pasirodo, taip skambiai yra įvertinta ugdymo įstaiga, kurioje mokytojai
direktorei D.Klimkevičienei galimai rinko ir nešė „padėkutes“. Buvusi
mokytoja Vilniaus savivaldybei paliudijo, kad nuolatinė darbo vieta
pedagogams kainavo (o gal tebekainuoja?) apie 200 litų (58 eurus).
Pedagogė buvo priversta emigruoti, todėl ir nebebijo kalbėti.
Dovanas direktorei esą teikdavo ir mokiniai – susimetę po litą
priverstinai sveikindavo ją Kalėdų, Mokytojos dienos proga.
Tai ta pati švietimo įstaiga, kurios trylikametis moksleivis pernai
pavasarį pasitraukė iš gyvenimo. Jo mama veltui įrodinėjo, kad tai
susiję su problemomis mokykloje. Taip manyti ją vertė faktas, kad
paauglys mirė vilkėdamas uniformą.
Sūnaus netekusi motina ryžosi garsiai kalbėti apie tai, kaip jis kasdien
į mokyklą ėjo tarsi į karą, kaip buvo verčiamas dalyvauti „garbės“
muštynėse. Tada direktorė atšovė, kad savižudybės priežasčių reikėtų
ieškoti ne jos vadovaujamoje mokykloje, o moksleivio šeimoje.
Be abejo, šeima vaiko gyvenime vaidina svarbiausią vaidmenį, ugdo jo
socialinius įgūdžius, vertybes, siekius.
Ne paslaptis, kad kartais ir mokytojams sunku būna rasti bendrą kalbą ne tik su mokiniu, o ir su jo tėvais.
Tačiau mokyklose, kurių vadovybė skaudžias problemas bando sušluoti po
kilimėliu, anksčiau ar vėliau pūlinys pratrūksta ir įsiplieskia naujas
skandalas. Tik kol tai įvyksta, mokyklą palieka ne vienas geras, su
diktatorišku valdymu nesitaikstantis mokytojas.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovai po mokinio savižudybės neįžvelgė
problemos – jie paragino motiną nebeaštrinti situacijos, nes tai kenkia
mokyklos darbui. Moksleivių tėvai skilo į dvi stovyklas – vieni palaikė
motiną, kiti – solidaus amžiaus direktorę, vadovaujančią ugdymo įstaigai
10 metų.
Prieš buvusios mokytojos liudijimą apie galimai neštas „padėkutes“
direktorei neseniai buvo dar vienas signalas. Šį rudenį buvusių
moksleivių tėvai kreipėsi į savivaldybę ir išvardijo aibę problemų
progimnazijoje, taip pat – ir priverstines dovanas.
Kodėl tokie skandalai tyliai numarinami? Ar neturėtų žodį tarti ir
teisėsaugos institucijos? Tačiau sostinės savivaldybės švietimo
skyriaus atstovai kol kas nesikreipė į prokurorus dėl galimo reketo
mokykloje.
Socialiniuose tinkluose tėvai ir mokytojai dabar aktyviai svarsto, kodėl
tokie skandalai numarinami. Esą „padėkučių“ tradicija gali būti
išpuoselėta iki savivaldybių švietimo skyrių – mokytojai ir mokiniai
neša direktoriams, o šie – aukščiau. Nepagautas – ne vagis, tačiau
jeigu apie problemą kalbama masiškai, ji nėra iš piršto laužta.
„Provincijoje ilgamečiai direktoriai jaučiasi karaliais, nuolat žemina
mokytojus. Mes bijome skųstis, nes bus susidorota. Gyvename baimėje ir
svarstome, ką vėl iš mūsų atleis. Ne vienas geras mokytojas jau
emigravo“, – man pasakojo pažįstama pedagogė iš Aukštaitijos.
Gimnazijai, kurioje ji dirba, naujovių bijanti direktorė vadovauja
daugiau kaip 20 metų. Ji nusiteikusi toje kėdėje sėdėti turbūt iki
gyvos galvos, nes mokyklose vadovų rotacijos nėra.
Taip pat ilgam šiltai įsitaisiusios – kai kurių valstybinių darželių
direktorės. Jų nepasotinamą apetitą pažaboti bandoma sukūrus
elektroninę vaikų priėmimo į darželius sistemą. Bet ir ją direktorės
įsigudrina apeiti.
Viena mama man pernai pasakojo, kaip jos sūnus dvejus metus buvo antras
toje elektroninėje eilėje, bet vis tiek nepateko. Kai mama pasibeldė
pas darželio direktorę pasiteirauti, ar pagaliau vaikas lankys
ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ši nevyniodama žodžių į vatą atšovė, kad
vieta laikoma buvusio aukšto sovietinio šulo anūkui.
„Kodėl ta direktorė darželyje tvarkosi kaip nuosavoje karalystėje?“ –
klausė motina, dabar vedanti sūnų į privačią ugdymo įstaigą.
Kai kurie ilgus dešimtmečius mokykloms ir darželiams vadovaujantys
direktoriai taip apkerpėja, kad, kaip pasakytų buvęs politikas
V.Uspaskichas, tampa „senais perdylomis“. Jie bijo naujovių ir koja į
koja su laiku žengiančių mokytojų, kurie jiems – kaip gyvas priekaištas.
Pasipriešinti tokių „perdylų“ diktatorių viešpatavimui nebijo tik drąsi,
laisvės dvasia auginama karta. Tokia, kaip tie 200 gimnazistų iš
Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos, užbarikadavusių mokyklą ir gynusių savo
mokytoją M.Janulevičių nuo direktorės V.Šumskienės savivalės.
Įdomu, kaip „Laisvės“ gimnaziją įvertins Nacionalinė mokyklų vertinimo
agentūra. Gruodžio pradžioje vykusio tyrimo išvados turėtų būti
paskelbtos jau netrukus. Ar jos bus objektyvios? Tuo abejoti verčia
tai, kad minėtoji agentūra, kuri yra išlaikoma iš valstybės biudžeto,
prieš paskelbdama įvertinimą jį dar derina su pačia mokykla.
