Net ir šaltą gruodžio dieną generalinį urėdą Rimantą Prūsaitį išpylė prakaitas, kai jis atsivertė konkursą eiti Veisiejų urėdo pareigas laimėjusio 55 metų Raimondo Ribačiausko asmens bylą.
Pirmiausia į akis krito Veisiejų miškų urėdijos kolektyvo prašymas neskirti R.Ribačiausko jų viršininku. Tai net ne prašymas, o veikiau pagalbos šauksmas.
„Mums žinoma jo ankstesnė veikla: seksualiniai priekabiavimai, tyčiojimasis iš urėdijos darbuotojų, intrigos... Taip pat žinoma, kad Vilniaus miškų urėdijoje neaiškiais būdais buvo remiami kai kurie asmenys piniginėmis pašalpomis, išlaidų apmokėjimu, tai buvo daroma iš miškų urėdijos finansų“, – rašoma pareiškime.
„Pirmą kartą susidūriau su tokiu kebliu atveju skiriant urėdą. Krūva medžiagos, skundų. Kaltinimai seksualiniu priekabiavimu, nors ir iki galo neįrodyti. Tai iš tiesų išskirtinis atvejis“, – neslėpė nerimo R.Prūsaitis.
Nuotykis komandiruotėje
Vienpusės aistros ir abipusės nuoskaudos drama, vykusi tarp tuomečio Vilniaus miškų urėdijos vadovo R.Ribačiausko ir jo vadovaujamos įstaigos sekretorės-referentės Vilmos Labulienės 2008–2009 metais, buvo nuskambėjusi plačiai.
Nieko nuostabaus, kai aistrų kyla miško tankmėje, bet tąkart jos liepsnojo Vilniaus miškų urėdijos kabinete.
Urėdijos viršininkui R.Ribačiauskui, kuriam tada buvo 49 metai, į akį krito išvaizdi, išsiskyrusi, mažametę dukterį auginanti 33 metų V.Labulienė.
Tada sunkią psichologinę traumą patyrusi moteris tąkart šaukėsi ir žiniasklaidos, ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) pagalbos.
Jos tvirtinimu, aistra užsiliepsnojęs viršininkas nesivargino flirtuoti – griebė jautį už ragų.
V.Labulienė 2008 metais „Lietuvos ryto“ žurnalistams pasakojo, kaip būnant komandiruotėje Ukrainoje R.Ribačiauskas primygtinai reikalavo nakvoti viename kambaryje.
Iš moters nesulaukęs teigiamo atsako Vilniaus urėdas esą atakavo ją SMS žinutėmis, rašė elektroninius laiškus.
Kai kuriuos jų kaip seksualinio priekabiavimo įrodymus V.Labulienė pateikė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
Meilė virto neapykanta
Nesulaukęs pavaldinės palankumo R.Ribačiauskas pakeitė toną iš meilaus į grėsmingą.
V.Labulienei širdis nutirpo iš baimės, kai ji 2008 metų rugsėjo 22 dieną perskaitė iš viršininko kompiuterio atsiųstą laišką: „Žinai, kartais sutinki žmogų, kurio, atrodo, laukei visą gyvenimą (...). Tą žmogų norisi matyti, liesti, dovanoti gėles (...). Lieka tik peržengti kažkokią mažą ribą, gaila, kad nieko to padaryti nepavyko. Gaila, tačiau tapau dar vienu nevykėliu... Tik negalvok, kad inkščiu kaip suspardytas šunytis, niekados gyvenime to nedariau ir nedarysiu (...). Esant tokiai situacijai, jeigu nors truputį gerbi mane, tu turi mane palikti. Tikiuosi, ši savaitė bus paskutinė... Esi fantastinė moteris, turi nuostabią dukrą – saugok ją. Sąžiningai ir nuoširdžiai norėjau jus gyvenime kilstelėti. Gero jums kelio.“
Kas tai – paslėptas grasinimas, pabrėžtinai paminėjus dukrą?
V.Labulienė greitai patyrė, kad tai – ne pabaiga. Ji raštu kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą tikėdamasi greitai sutramdyti priekabiaujantį viršininką – pateikė jo rašytas dviprasmiškas žinutes ir elektroninį „atsisveikinimo“ laišką.
Pasirodė, kad net turint tokių įkalčių įrodyti seksualinio priekabiavimo faktą labai sunku.
R.Ribačiauskas LGKT pareiškė, jog pavaldinė pati parašė laišką sau iš jo kompiuterio.
Dviprasmiško turinio žinučių jis nesiuntęs, esą V.Labulienė pati jas suredagavusi savo telefone.
Paskirta ekspertizė nustatė, jog tokiame telefone, kokį turėjo moteris, redaguoti atsiųstų žinučių techniškai neįmanoma.
Buvo įtarta šnipinėjimu
Užvirusi košė su seksualiniu prieskoniu tiško į visas puses.
R.Ribačiauskas guodėsi, kad V.Labulienė siuntinėjo šmeižikiškus laiškus jo žmonai ir tėvams, tokiu būdu sukeldama įtampą senyvo amžiaus žmonėms.
Neapykanta pavirtusios aistros vulkanas išsiveržė saulėtą 2009 metų gegužės dieną.
Vilniaus urėdijos darbuotojai užtiko V.Labulienę sklaidančią savo viršininko R.Ribačiausko darbo užrašus.
Vėliau ji tikino, kad tuos raštus radusi tarsi tyčia kažkieno padėtus ant stalo.
Atėjus urėdijos darbuotojams moteris, atrodė, ketino iššokti pro langą, buvo iškviesta policija, V.Labulienė nugabenta į areštinę.
Kitą dieną ją ištiko panikos priepuolis, sustreikavo širdis. Buvo iškilęs pavojus net gyvybei.
Vėliau V.Labulienė teigė, kad jos viršininko dokumentų rankraščių sąsiuvinyje mirgėjo jį kompromituojantys užrašai.
„Ieva padavė skundą. Nėščia kalė... Nuvažiavau pasveikinti generalinio. Net nepavaišino manęs kava. Gyvulys“, – tokie įrašai esą buvę R.Ribačiausko sąsiuvinyje.
Toliau buvo rašoma apie galbūt duotus kyšius reikalingiems žmonėms: malkos – mokesčių revizoriui, kažkam – kėdės ir mašinos padangos.
Keista kontrolierių išvada
Išėjusi iš ligoninės V.Labulienė buvo tučtuojau atleista iš darbo.
Greitai jo neteko ir pats R.Ribačiauskas.
Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Andrius Vancevičius tada aptakiai paaiškino, kad dėl R.Ribačiausko buvo gautos jam nepalankios Valstybės kontrolės ir Etikos komisijos išvados.
Tačiau viena atleidimo priežasčių buvo galbūt R.Ribačiausko ranka rašytas žurnalas, kuriame buvo surašytos sumos, skirtos įvairiems asmenims ir įmonėms iš urėdijos lėšų.
O lygių galimybių kontrolierių išvados dėl seksualinio priekabiavimo buvo nei šiokios, nei tokios. Generalinė urėdija iš LGKT gavo mįslingą pažymą, kurioje surašyti sprendimai ir nurodymas: įspėti.
Ką konkrečiai – neparašyta. Nustebęs Generalinės miškų urėdijos viršininko pavaduotojas A.Vancevičius paskambino į LGKT, ir seksualinių priekabiautojų tramdytojai žodžiu paaiškino, jog įspėti reikia R.Ribačiauską.
Bet toks žodinis paaiškinimas nėra pagrindas žmogui teisiškai prisegti seksualinio priekabiautojo, nedoro gašlūno etiketę.
Jaučiasi tapęs šmeižto auka
Su skandalo šleifu išėjęs iš darbo Vilniuje R.Ribačiauskas apie pusantrų metų dirbo Druskininkų miškų urėdijoje.
Bet čia nesusiklostė santykiai su urėdu Zenonu Naujoku.
Dabar R.Ribačiauskas – medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas. Bet tai – visuomeninės pareigos.
„Lietuvos rytui“ jis sakė laukiantis, kada pradės eiti kokurso būdu laimėtas Veisiejų urėdo pareigas, galės atskleisti per ilgus metus miškininkystės srityje sukauptą patirtį.
Miškininkas tvirtino nemanąs, kad praeities istorija dėl seksualinio priekabiavimo pakenks jo karjerai.
„Jokio priekabiavimo nebuvo – tai išsigalvojimai. V.Labulienę ketinau atleisti iš darbo, nes ji pasirodė esanti nekompetentinga. Tada ir ėmė mane viešai šmeižti, o aš kreipiausi į teismą.
V.Labulienė rašinėjo šmeižikiškus laiškus mano žmonai, tėvams.
Daug nervų man ir mano artimiesiems sugadino“, – teigė R.Ribačiauskas.
Jis neigė švaistęs Vilniaus ir Druskininkų urėdijų lėšas – esą jokių jo ranka rašytų juodosios buhalterijos ataskaitų negali būti, o jei tokie raštai yra, tai – klastotė.
Atsirado ir STT pažyma
Vis dėlto R.Ribačiauskas pripažino, kad jo veikla urėdijose ne visi buvo patenkinti.
Esą jį persekiojo tuometis generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas.
„Gal nepatiko mano principinė nuostata dėl gaisrų prevencijai skirtų stebėjimo kamerų, kurios kainavo 33 mln. litų (beveik 10 mln. eurų), miškuose.
Tai buvo našta urėdijoms. O mano pasiekti ekonominiai rodikliai pardavinėjant medieną buvo aukšti“, – gyrėsi R.Ribačiauskas.
Vyriškis teigė negirdėjęs, kad Veisiejų miškininkai kreipėsi į Generalinę miškų urėdiją reikalaudami apsvarstyti jo kandidatūrą vietinėje etikos komisijoje.
„Galbūt kai kam labai reikia tos vietos, tai ir rezgamos intrigos. Urėdas nėra pareigūnas, valstybės tarnautojas – tokioms pareigoms neturėtų būti keliami išskirtiniai reikalavimai“, – tikino R.Ribačiauskas.
Bet generalinis urėdas R.Prūsaitis mano kiek kitaip.
„Iš tiesų urėdas nėra valstybės tarnautojas, tačiau dirba vadovaujamą darbą, todėl jam taikome tokius pat reikalavimus kaip ir valstybės tarnautojams.
R.Ribačiausko atvejis – išskirtinis.
Gavome labai daug įvairių duomenų, kuriuos reikės ištirti. Dar atsiųsta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pažyma... Kol kas negaliu jos komentuoti.
Kviesime Generalinės urėdijos etikos komisiją, reikės labai atsakingai išnagrinėti R.Ribačiausko bylą“, – „Lietuvos rytui“ teigė generalinis urėdas R.Prūsaitis.
Seksualinį priekabiavimą įrodyti sunku
Laima Vengalė-Dits
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė
„Skundų dėl seksualinio priekabiavimo mūsų tarnyba gauna retai. Šiais metais – tik du. Tačiau tai ne todėl, kad seksualinis priekabiavimas – retas reiškinys.
Jis gana dažnas, tačiau ištirti tokius skundus labai sudėtinga, įrodyti seksualinio priekabiavimo faktą – dar sunkiau.
Teismams tokios bylos – beveik beviltiškos. Priekabiaujama dažniausiai uždaroje aplinkoje, niekam nematant.
Jei priekabiauja aukštesnes pareigas einantis asmuo, darbdavys, pavaldiniai bijo prarasti darbą, todėl atsisako liudyti. Net jeigu ir yra liudininkų, sunku nustatyti, ar buvo priekabiavimo faktas, ar tai šmeižtas, bandymas suvesti sąskaitas.
Net ir esant garso įrašų, o juolab tik SMS žinučių, teismai nenoriai priima juos kaip seksualinio priekabiavimo įrodymus.“
