Balsuodamas dėl šalies vadovės veto Seimas antradienį
apsisprendė gruodžio pradžioje savo priimtas pataisas laikyti
nepriimtomis. Už tai balsavo 87 Seimo nariai, 18 norėjo pataisas
svarstyti iš naujo.
Pagal Seimo statutą, gavus prezidento veto Seimas balsavimu turi
nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti
įstatymą nepriimtu.
Už prezidentės siūlymą laikyti pataisas nepriimtomis
vienbalsiai balsavo konservatoriai ir liberalai, didžioji dalis
„valstiečių“, dalis socialdemokratų, kurių didžioji frakcijos
dalis nedalyvavo balsavime.
Už tai, kad pataisos būtų svarstomos iš naujo, balsavo
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos
frakcija, keli „tvarkiečiai“ ir „valstiečiai“.
„Visuomenės informavimas yra viešasis interesas, todėl
priimti pakeitimai yra neproporcingi ir atveria kelią ne geresnei
žmogaus teisių garbės ir orumo apsaugai, bet platesniam ne tik
žurnalistų, bet ir visų žmonių teisiniam persekiojimui už
kritišką bet kokią forma pareikštą nuomonę“, – sakė veto
Seime pristačiusi prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.
Anot jos, Seimo anksčiau priimtas reguliavimas gali turėti
„stiprų atgrasantį poveikį žiniasklaidai atlikti savo
tiesioginę pareigą, t.y. informuoti visuomenę jai svarbiais
klausimais, o taip pat visų piliečių konstitucinę teisę
kritikuoti valstybės valdžios institucijas, nes sukuria prielaidas
teismine tvarka persekioti visus, kurie išsako kritiką politikų ir
viešų asmenų atžvilgiu“.
Prezidentė D.Grybauskaitė pirmadienį vetavo Civilinio kodekso
pataisas dėl viešų asmenų įžeidimo.
Tokį sprendimą prezidentė priėmė po konsultacijų su
teisininkais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei
žurnalistais.
Seimas pataisas gruodžio 8 dieną priėmė argumentuodamas, kad
įžeidimą išbraukus iš Baudžiamojo kodekso, už jį reikia
numatyti civilinę atsakomybę. Žiniasklaidos atstovams užkliuvo,
kad keičiant įstatymą atsisakyta išlygos, jog atsakomybė
netaikoma, kai informacijos netikslumai atsiranda siekiant
sąžiningai informuoti apie viešo asmens valstybinę ir visuomeninę
veiklą.
Kai kurie politikai teigė, kad nerimas dėl žodžio laisvės yra
nepagrįstas. Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras sakė, kad
nuostata Vyriausybės iniciatyva įtraukta atsižvelgiant į Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktiką, tad ji būtų taikoma bet kokiu
atveju, o ribą tarp kritikos ir įžeidimo visada vertintų teismas.
Jis balsavime dėl prezidentės veto nedalyvavo.
