Balsuodamas dėl šalies vadovės veto Seimas antradienį apsisprendė gruodžio pradžioje savo priimtas pataisas laikyti nepriimtomis. Už tai balsavo 87 Seimo nariai, 18 norėjo pataisas svarstyti iš naujo.
Pagal Seimo statutą, gavus prezidento veto Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.
Už prezidentės siūlymą laikyti pataisas nepriimtomis vienbalsiai balsavo konservatoriai ir liberalai, didžioji dalis „valstiečių“, dalis socialdemokratų, kurių didžioji frakcijos dalis nedalyvavo balsavime.
Už tai, kad pataisos būtų svarstomos iš naujo, balsavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, keli „tvarkiečiai“ ir „valstiečiai“.
„Visuomenės informavimas yra viešasis interesas, todėl priimti pakeitimai yra neproporcingi ir atveria kelią ne geresnei žmogaus teisių garbės ir orumo apsaugai, bet platesniam ne tik žurnalistų, bet ir visų žmonių teisiniam persekiojimui už kritišką bet kokią forma pareikštą nuomonę“, – sakė veto Seime pristačiusi prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.
Anot jos, Seimo anksčiau priimtas reguliavimas gali turėti „stiprų atgrasantį poveikį žiniasklaidai atlikti savo tiesioginę pareigą, t.y. informuoti visuomenę jai svarbiais klausimais, o taip pat visų piliečių konstitucinę teisę kritikuoti valstybės valdžios institucijas, nes sukuria prielaidas teismine tvarka persekioti visus, kurie išsako kritiką politikų ir viešų asmenų atžvilgiu“.
Prezidentė D.Grybauskaitė pirmadienį vetavo Civilinio kodekso pataisas dėl viešų asmenų įžeidimo.
Tokį sprendimą prezidentė priėmė po konsultacijų su teisininkais, žiniasklaidos savivaldos institucijų atstovais bei žurnalistais.
Seimas pataisas gruodžio 8 dieną priėmė argumentuodamas, kad įžeidimą išbraukus iš Baudžiamojo kodekso, už jį reikia numatyti civilinę atsakomybę. Žiniasklaidos atstovams užkliuvo, kad keičiant įstatymą atsisakyta išlygos, jog atsakomybė netaikoma, kai informacijos netikslumai atsiranda siekiant sąžiningai informuoti apie viešo asmens valstybinę ir visuomeninę veiklą.
Kai kurie politikai teigė, kad nerimas dėl žodžio laisvės yra nepagrįstas. Seimo narys konservatorius Stasys Šedbaras sakė, kad nuostata Vyriausybės iniciatyva įtraukta atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tad ji būtų taikoma bet kokiu atveju, o ribą tarp kritikos ir įžeidimo visada vertintų teismas. Jis balsavime dėl prezidentės veto nedalyvavo.
