Seimas antradienį apsisprendė dar pusmečiui palikti galioti PVM lengvatą, bet per patį šildymo sezoną darbotvarkėje atsiradęs opus klausimas sukėlė sumaištį ir „valstiečių“ gretose.
Didžiausia valdančioji frakcija per balsavimą pakriko: dalis jos atstovų rankas kėlė žvalgydamiesi į kelis kartus nuomonę keitusį partijos vedlį Ramūną Karbauskį, kiti – į Vyriausybei diriguojantį Saulių Skvernelį.
Premjeras ragino lengvatą naikinti. Iš pradžių tokiems užmojams pritarė ir R.Karbauskis, tačiau balsavimo išvakarėse persigalvojo. Gali būti, kad įtakos tam turėjo ir prezidentės Dalios Grybauskaitės kritika, jog lengvata atšaukiama ne laiku ir ne vietoje.
Pats „valstiečių“ vedlys aiškino, kad atsitraukti privertė savivaldybės, pagrasinusios sužlugdyti valdžios užmojus. R.Karbauskis tikino, kad S.Skvernelio siūlymas panaikinti lengvatą yra teisingas, tik jam pritarti neužtenka valdančiųjų balsų.
Premjeras ramybės nežadėjo
Per balsavimą R.Karbauskis atsidūrė tarp 13 susilaikiusiųjų. Tokių „valstiečių“ buvo devyni. 32 iš jų balsavo už tai, kad lengvata liktų.
Už lengvatos panaikinimą vakar balsavęs S.Skvernelis frakcijoje neturėjo daug šalininkų. Jį parėmė tik devyni „valstiečiai“, taip pat du liberalai ir vienas socialdemokratas. Tačiau šie balsai paskendo 96 balsavusiųjų už lengvatos pratęsimą jūroje.
„Lietuvos žmonės nuraminti“, – lengviau atsiduso posėdžiui pirmininkavusi Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė.
Bet S.Skvernelis iškart nusodino bendražygę: „Čia jokios ramybės nėra. Ramybė bus tada, kai biudžete tam surasime finansavimo šaltinį.“
Pratęsus lengvatą iki liepos Vyriausybei papildomai teks sukrapštyti maždaug 32 mln. eurų.
Šias lėšas planuojama nurėžti nuo kelių tvarkymo programos. Be to, Seimas planuoja padidinti ratą asmenų, kurie galėtų pretenduoti į kompensacijas už šildymą. Tai papildomai gali atsieiti dar apie 22 mln. eurų.
Opozicija gynė lengvatą
Bet už lengvatos pratęsimą entuziastingai balsavę opozicijos atstovai nesuko galvos dėl galimų biudžeto skylių. Kai kurie jų kritikavo ir valdžios siūlymus tobulinti kompensavimo už šildymą tvarką.
Antai liberalų frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo manymu, valdantieji turėtų svarstyti galimybę apskritai mažinti bendrą PVM tarifą.
Buvusi konservatorių finansų ministrė Ingrida Šimonytė pripažino, kad lengvata turi trūkumų, bet esą centrinio šildymo paslaugų vartotojai yra savotiški situacijos įkaitai ir neturi kito pasirinkimo.
O konservatorių vedlys Gabrielius Landsbergis stebėjosi, kad valdantieji ėmėsi strimgalviais spręsti pernelyg sudėtingų jiems klausimų: „Aš siūlyčiau šunis sukarti ant socialdemokratų.“
Kairieji sėdėjo po šluota
Prieš rinkimus į Seimą dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos viešai pliekęsi ir dėl to rinkėjų balsų nemažai praradę socialdemokratai vakar į diskusijas beveik nesivėlė.
Tik prieš PVM lengvatą balsavęs Algirdas Sysas pareiškė, kad ji yra socialiai neteisinga: „Lietuva nėra labai turtinga šalis, kad taikytų lengvatas visiems.“
Šis socialdemokratas, skirtingai nei kai kurie kiti jo partijos bičiuliai, tvirtino, jog socialinė atskirtis didėja būtent todėl, kad paramą gauna net tie, kurie patys gali susimokėti.
Panaikinti PVM lengvatą šildymui buvo užsimojusi ir buvusi socialdemokratų Vyriausybė, tačiau už tokį sumanymą tuometė finansų ministrė Rasa Budbergytė bendražygių buvo prikalta prie kryžiaus.
Prieš rinkimus kairieji buvo pažadėję lengvatą palikti, tačiau pastaruoju metu irgi ėmė blaškytis. Nuomonę kelis kartus keitė ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius.
Lyderiai pasidalijo vaidmenis?
Tarp „valstiečių“ lyderių R.Karbauskio ir S.Skvernelio dėl PVM lengvatos atsiradusi takoskyra yra ženklas, kad jie ir dažniau gali sukti skirtingais keliais. Tokias įžvalgas po balsavimo vakar dėstė kai kurie politologai.
Tačiau „valstiečių“ frakcijai priklausantis nepartinis Povilas Urbšys įsitikinęs, kad skilimo grėsmės nėra: „Nuomonių skirtumas yra natūralus. Normalu ir tai, kad atsižvelgta į visuomenės nuotaikas.“
O gal S.Skvernelis ir R.Karbauskis yra pasidaliję gerojo ir blogojo policininkų vaidmenis ir šiuo atveju premjeras vaidino pastarąjį?
„Nėra nei gero, nei blogo policininko. Jei socialdemokratai nebūtų atsitraukę ir būtų užtekę balsų lengvatai panaikinti, nuomonių skirtumo nebūtų. Bet tas nuomonių skirtumas nėra principinis“, – „Lietuvos rytui“ dėstė P.Urbšys.
Pripažino populizmą
– Seimas pratęsė PVM lengvatą šildymui iki kitų metų vasaros.
Kaip dabar atrodote jūs nepritardamas šiam siūlymui? – vakar premjero S.Skvernelio paklausė žurnalistė Daiva Žeimytė „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Mes atrodome dar kartą užlipę ant to paties grėblio pratęsdami šią socialiai neteisingą lengvatą. Pasielgėme populistiškai. Lengvata yra ydinga, remia ne tuos, kuriuos reikia remti.
– Jūsų partijos lyderis R.Karbauskis kalbėjo, kad geriausias variantas yra šią lengvatą pratęsti.
Ar įmanoma konstruktyviai dirbti, kai taip išsiskiria dviejų labai svarbių asmenų nuomonė?
– Ir Ramūno, ir mano nuomonė šiuo klausimu atitinka valstybės pozicijas, tiesiog būdas buvo pasirinktas atsižvelgiant į realybę.
Tikrai negaliu keisti savo pozicijos ir ją gyniau.
Jei kas nors bando įžvelgti mūsų nuomonių išsiskyrimą ar kibirkštis, galiu nuvilti, kad to nėra. Tokia realybė, kuri susiklosčiusi dėl jėgų išsidėstymo Seime.
Nėra jokio nuomonių išsiskyrimo. Priėmėme sprendimą balsuoti, nes žinojome, kad ir be mūsų balsų ši PVM lengvata būtų pratęsta.
– Ar jums neapmaudu, kad jūsų nuomonės nepaisoma?
– Politikoje tai neišvengiama, yra nuomonių įvairovė, Seime ji visą laiką bus.
Tik vienas niuansas – kokią turime daugumą. Turint aiškią, stabilią, susitelkusią daugumą tokių dalykų nebūtų.
Tikrai nesakau, kad aš teisus, o kiti neteisūs. Esu ministras pirmininkas, net neabejoju, kad Vyriausybė būtų pareiškusi tokią poziciją, kokią šiandien formuluoju aš.
– Jūsų net niekas neklausė?
– Nebuvo nuspręsta klausti Vyriausybės išvados. Ji būtų kitokia.
– Jūs garsėjate principingumu. Ar sugebėsite dirbti su šia Seimo dauguma, turint galvoje jūsų asmenines savybes?
– Yra argumentų kalba. Jei argumentai tokie, kad nuomonę reikėtų pakeisti, aš ją ir pakeičiu. Nesu užsispyręs, kad mano nuomonė galutinė.
Šiuo atveju argumentai yra valstybė, žmonės, viešieji finansai. Reikia elgtis atsakingai. Norisi, kad sprendimai būtų pasverti.
Ankstesnės valdžios užmojai buvo koreguojami
* Seimas vakar priėmė įstatymo pataisas, kurios numato pirma laiko – iki 2017 m. kovo – baigti per krizę sumažintų pensijų kompensavimą dirbusiems pensininkams. Tam kitąmet papildomai reikės apie 41,6 mln. eurų. Už pataisas balsavo 123 Seimo nariai.
* „Sodros“ įmokų „lubų“ artimiausiu metu nebus, o terminuotosioms darbo sutartims nuo kitų metų liepos nedarbo draudimo įmokos tarifas didinamas du kartus. Už tokias pataisas vakar balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 13, o susilaikė 34.
* Seimas taip pat nustatė, kad nuo 2017 metų liepos socialinio draudimo įmokos tarifas pagrindinei pensijos daliai finansuoti mažinamas 1 procentiniu punktu, o dėl to sumažėjusios „Sodros“ pajamos iš įmokų bus kompensuojamos iš valstybės biudžeto.
* Seimas vakar nutarė, kad ūkininkų mokamų „Sodros“ įmokų tvarka nuo 2017-ųjų pradžios nesikeis – jas ir toliau privalės mokėti asmenys, valdantys ne mažesnius kaip 4 ekonominių dydžių ūkius (dirbantys maždaug 25–33 hektarus žemės arba turintys apie 20 galvijų bei iš savo ūkio gaunantys apie 4 tūkst. eurų pajamų per metus).
* Ankstesnės kadencijos Seimas buvo nusprendęs, kad „Sodros“ įmokas turės mokėti tik didesni kaip 8 ekonominių dydžių ūkiai.
* Vakar Seimas nutarė, kad naujasis Darbo kodeksas, kuris yra naujojo socialinio modelio dalis, įsigalios nuo kitų metų liepos. Už tai balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 14, o susilaikė 30. (BNS)
