Ketvirtadienį Seimas ketina priimti 2017 metų biudžetą ir skubos tvarka svarsto Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto pataisas. Profsąjungų atstovai tam priešinasi, nes neva naujai išrinkta valdžia skuba priimti sprendimus neatsižvelgdama į pedagogus.
Apie penkiolika švietimo atstovų pikete reikalavo naujosios valdžios nepriiminėti skubių sprendimų ir teisingai paskirstyti mokytojų atlyginimus.
Naujoji valdžia nusisuko?
Su plakatais prie Seimo šąlantis Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius teigė, kad pagrindinis priekaištas naujajai valdžiai, jog skubiai priimamas sprendimas, paslapčiomis ir be jokios konsultacijos. Jis absoliučiai skirtingas, nei buvo deklaruota anksčiau.
Ankstesnė valdžia įsipareigojo mokytojams panaikinti darbo apmokėjimo sistemos vadinamąsias koeficientų žirkles ir pakelti atlyginimus. Premjeras Saulius Skvernelis ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė iš pradžių kalbėjo, kad reikia atsižvelgti į buvusius ankstesnius susitarimus ir ieškoti būdų. Ketvirtadienį Seime svarstomas įstatymo projektas, kuriame ne tik nepanaikintos „žirklės“, kaip žadėta, bet ir išplėstos.
„Ankstesnės „žirklės“ leido 20–30 eurų skirtumą tarp mokytojų atlyginimų. Dabar šis skirtumas siekia nuo 200 iki 400 eurų. Tai reiškia, kad mažose mokyklose atlyginimai iš esmės liks tokie patys, nes jie padidinti iki 10 eurų. O didesnėse mokyklose, kur ir taip mokytojų atlyginimai už tą patį darbą buvo didesni, dabar bus trigubai didesni“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas A.Jurgelevičius.
Mokytojų darbo apmokėjimo tvarką Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarsto net nesikonsultavęs su Švietimo ir mokslo komiteto nariais. Net komiteto posėdžio dieną viešai neskelbiamas svarstomo teisės akto projektas. Švietimo ir mokslo ministrė ragina Švietimo komiteto narius pritarti teisės aktui, kurio jie nėra regėję.
Ta pati švietimo ir mokslo ministrė, pritariant ministerijos klerkams, siūlo pusmečiui „pataupyti“ darbo užmokesčiui kelti skirtus 17 mln. Eur, kuriuos per kraują kelių sąžiningų politikų palaikomos profesinės sąjungos išsireikalavo ateinančių metų biudžete. „Ir tai vyksta ne stalininiais metodais valdomoje Šiaurės Korėjoje, o Europos Sąjungai priklausančioje, vakarietiškos demokratijos vertybes deklaruojančioje valstybėje“, – teigė profsąjungų atstovai.
„Šis įstatymas atsirado iš niekur. Mes sekėme komiteto darbotvarkę, ten buvo pateikti visiškai kiti įstatymai, komitetas svarsto visiškai nematytą variantą, o dabar registruotas dar kitas – trečias variantas. Mes neturėjome galimybės jo pamatyti.
Mūsų subjektyvia nuomone, Lietuvos Vyriausybė nori parodyti, kad daro struktūrines reformas, darbo apmokėjimo, kad būtų galima susitvarkyti su biudžeto deficitu atsiskaitant prieš Europos Komisiją. Mūsų toks samprotavimas“, – teigė profesinės sąjungos pirmininkas.
Mokyklas krečia skandalas po skandalo
Vilniaus universiteto profesinės sąjungos atstovė Jelena Tamulienė taip pat buvo tarp piketuotojų. Moteris teigė, kad mokytojus reikia palaikyti, nes šiuo metu labai mažos mokytojų algos ir žmonės nesirenka pedagogo profesijos, nėra gerų studentų, kurie orientuotųsi į šią profesiją.
„Darbo užmokestis privalo būti pakeltas, kad ateitų asmenybės tikrąja ta žodžio prasme. Tuomet jaustume švietimo pagerėjimą“, – sakė pedagogė.
Moteris ragino atsisukti į Skandinavijos šalis, kur mokytojų atlyginimai kelis kartus didesni nei Lietuvoje. „Ten mokytojas – viena geriausiai apmokamų profesijų. Nuo mokytojų prasideda viskas – valdininkas, verslininkas, mokslininkas ir kiti. Jeigu neišmokai dirbti vaikystėje, vėliau labiau sunkiai adaptuojiesi darbo rinkoje“, – sakė ji.
Pasak pedagogės, miesto mokyklose situacija kur kas geresnė, nes mokytojai lengvai gali susirinkti darbo krūvį ir gauti vidutinio lygio atlyginimą. Kaimo ar miestelio mokytojams tenka važinėti per kelias mokyklas, o vėliau ir tų nelieka, nes nebėra mokinių. Jie lieka be krūvio ir darbo užmokesčio.
„Pas mus mokyklose dabar skandalas po skandalo. Labai daug negatyvo ateina iš tėvų, iš valdininkų ir mokytojas realiai negali apsiginti. Mokytojas turi tik pareigas, o teisių nebeturi. Iš klasės mokinio išvyti negali, nubausti negali ir nieko padaryti negali. Taip išeina, kad blogas mokytojas būna tas, kuris reikalauja, kad mokinys išmoktų“, – kalbėjo pašnekovė.
Mokytojams kitąmet numatyta 41 mln. eurų
Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad mokytojų atlyginimams kelti kitų metų biudžete numatyta skirti 41 mln. eurų. Premjeras pabrėžė ir struktūrinių pertvarkų švietimo srityje būtinybę.
„Vyriausybė, iš esmės neturėdama rezervų, surado dar papildomai 17 mln. eurų ir, labai pabrėžiu, 2017 metais vien mokytojų atlyginimams kelti papildomai skiriama 41 mln. eurų.
Tai reikia truputį turėti realybės ir suvokimo, ko dar papildomai reikalaujama. (...) Tai suma, kuri neatsimenu kada tokia skirta mokytojų atlyginimams kelti“, – Žinių radijui kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Pasak S.Skvernelio, buvusios socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus vadovautos Vyriausybės parengtame biudžeto projekte mokytojų atlyginimams kelti buvo numatyta „nulis eurų“, todėl naujai Vyriausybei teko užduotis ieškoti lėšų pernai prisiimtiems įsipareigojimams įgyvendinti.
Vyriausybės vadovas sako susitikimuose su įvairių švietimo profsąjungų atstovais girdintis vienintelį reikalavimą – pinigų atlyginimams ir tik pavieniai iš jų užsimena apie struktūrinių reformų būtinybę.
