Specialistai perspėja: kaip elgtis, kad fejerverkų grožis nebūtų aplaistytas krauju

Fejerverkai gali ne tik žavėti, bet ir suteikti skausmą bei randus visam gyvenimui. Didžiųjų metų švenčių išvakarėse įsibėgėjo prekyba pirotechnika, o medikams jau tenka gelbėti nukentėjusius nuo ugnies ir sprogimų.

Fejerverkai – gražūs danguje, pavojingi ant žemės.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Fejerverkai – gražūs danguje, pavojingi ant žemės.<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Sandra Kindiuk

Dec 22, 2016, 7:09 AM, atnaujinta Feb 9, 2018, 9:20 PM

Sekmadienį nukentėjo 46 metų Kaišiadorių rajono gyventojas: petarda sprogo prilipusi prie vyro rankos, jis neteko rankos pirštų. Tą pačią dieną Vilkaviškio rajone sprogdindamas petardas pirštus susižalojo 13 metų berniukas.

Ką reikia žinoti apie pirotechniką, kad nelaimių būtų išvengta?

Kaip tinkamai naudotis pirotechnikos gaminiais?

Aurimas Gudžiauskas, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Prevencijos organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, patartų visiškai nesinaudoti pirotechnikos priemonėmis ir tai paliktų srities specialistams. Tačiau suprasdamas, kad to išvengti nepavyks, dalijasi patarimais kaip ja naudotis atsakingai ir tinkamai.

Įsigyjant fejerverkus pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į pakuotę – ji turi būti be pažeidimų ar deformacijų. Pirotechnikos gaminys turi būti paženklintas matomu ir lengvai įskaitomu ženklu CE, tai parodo, kad gaminys yra saugus naudoti. Taip pat būtina vadovautis naudojimo instrukcija, o svarbiausia – laikytis nurodyto saugaus atstumo.

„Reikia suprasti, kad pirotechnikos priemonės – ne žaislai. Nors yra tokia kategorija, kurią galima parduoti ir 14-mečiams, tačiau tai yra nesuvokiamas ir labai pavojingas dalykas. Nepilnamečiams rekomenduotume pirotechniką įsigyti tik su suaugusiųjų priežiūra“, – teigia A. Gudžiauskas.

Kaip pasirinkti tinkamą vietą leidžiant ir stebint fejerverkus?

Prieš naudojant fejerverkus svarbu tinkamai parinkti vietą jų paleidimui. Jie turi būti statomi ant lygaus ir kieto pagrindo, kad nenuvirstų ar kažkur nenukryptų bei tokiu būdu nesužalotų žmonių ar neišdaužtų langų. Taip pat jokiu būdu negalima pirotechnikos gaminio naudoti po medžiais ar kitais objektais.

Patartina pirotechnika nesinaudoti arti pastatų ar mašinų, kad sprogmuo neatsitrenktų ir, kad nesukeltų gaisro. Jeigu fejerverkas nesuveikė, jokiu būdu nemėginti jo uždegti pakartotinai. Prie nesuveikusio fejerverko nesiartinti bent 15 minučių, pasirūpinti, kad nuo jo nesusižalotų praeiviai.

„Daugiausia nelaimių įvyksta tuomet, kai pirotechnika naudojasi neblaivūs žmonės. Tuomet jie kelia pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai. Kai žmogus apsvaigęs, jam nerūpi nei instrukcijos, nei saugus atstumas, nei aplink esantys žmonės“, – sako A. Gudžiauskas.

Norintiems tiesiog pasigrožėti fejerverkais A. Gudžiauskas pataria juos stebėti iš tolo, nes didžioji dalis sužalojimų patiriami minioje. Tada labai sunku nuspėti kitų žmonių elgesį ar, esant reikalui, pasitraukti toliau.

Kaip apsaugoti namus ir ką daryti užsiliepsnojus žmogui?

Fejerverkai gali tapti gaisro priežastimi, ypač pataikę į balkonus, kuriuose neretai laikomi seni baldai ir kitos lengvai užsidegančios medžiagos.

Stebintiems šventimą iš balkonų fejerverkai irgi gali kelti pavojų. O nuo ugnies namuose tikimybės galima apsisaugoti gerai uždarius langus.

Apsaugoti langus nuo dūžio po itin galingų pirotechnikos priemonių pataikymo gali tik jas leidžiančiųjų sąžinė – privalu paisyti saugaus atstumo nuo pastatų.

Jei fejerverkas pataiko į žmogų, dažniausiai sužalojama galvos sritis: akys, ausys, apdega veido oda. Taip pat dažnai nukenčia rankų pirštai.

„Yra tokia įdomi statistika: nuo pirotechnikos gaminių sužalojimus patiria 74 procentai vyrų ir 26 procentai moterų, tačiau vyrai dažniausiai susižaloja patys leisdami fejerverkus, o moterys stebėdamos“, – pasakoja A. Gudžiauskas.

Jeigu nelaimės atveju žmogus užsidegė, būtina užsidengti veidą, griūti ant žemės ir voliotis, jei yra sniego – voliotis jame. Raičiojantis ant žemės turėtų užgesti ir užsiliepsnoję rūbai, tačiau jeigu medžiaga labai degi ir tokiu būdu ugnies numalšinti nepavyksta, reikia drabužius kuo greičiau nusivilkti. Jeigu yra galimybė – gesinti šaltu vandeniu.

Savadarbių pirotechnikos priemonių rizika

Ypač skaudžios nelaimės įvyksta naudojantis savadarbėmis pirotechnikos priemonėmis. Internete pilna visiems prieinamos informacijos įvairiomis kalbomis apie tai, kaip tokias savižudiškas petardas pasigaminti.

„Savadarbė pirotechnika yra griežtai draudžiama. Tokios priemonės labai pavojingos sveikatai ir net gyvybei. Tokie gaminiai nebūna niekaip išbandyti ir visiškai neaišku, kaip jie suveiks. Dauguma savadarbę pirotechniką bandžiusių žmonių patyrė įvairių sužalojimų“, – teigia A. Gudžiauskas.

Per  2015 metus dėl pirotechnikos priemonių naudojimo kilo 11 gaisrų, kurių dauguma užfiksuoti būtent Naujųjų metų naktį. 2014 metais pirotechnika tapo net 19 gaisrų priežastimi.

Dažniausiai užsiliepsnoja daugiabučiai namai, jų balkonai, o kaimuose – ūkiniai pastatai. Taip pat pasitaiko ir užsiliepsnojusių automobilių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.