Antradienio rytą spaudos konferenciją surengė darbus vykdžiusios bendrovės, o netrukus žurnalistus sukvietė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
„Noriu informuoti, kad po keliolikos minučių šaukiamas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Noriu priminti, jog situacija ekstremali kol kas išlieka ne dėl to, kad kam nors realiai būtų pavojinga, bet šiuo atveju dėl biurokratinių priežasčių. Turi būti iki galo sutvarkyti visi dokumentai, suskaičiuoti visi nuostoliai ir išlaidos. Ekstremali situacija bus nutraukta po dienos kitos, kai bus atliktos visos šios procedūros“, – sakė sostinės meras.
Antradienio popietę meras paskelbė, kad ekstremali situacija bus nutraukta trečiadienį.
R.Šimašius pabrėžė, kad dabar svarbu išsiaiškinti du dalykus – kas kaltas dėl šios avarijos ir ką daryti, kad ateityje tokie dalykai nepasikartotų.
„Be abejo, reikia išsiaiškinti, kas padengs nuostolius. Iš karto noriu pasakyti, jog mes paprašėme Statybos inspekcijos, kad ji atliktų nepriklausomą tyrimą dėl to, kodėl įvyko ši avarija. Įstatyme yra tam tikra dviprasmybė, kas tai turėtų atlikti, bet manau, kad Statybos inspekcija galėtų iš tikro nešališkai ir objektyviai tai padaryti“, – sakė meras.
Sostinės meras sakė, kad tyrimas bus atliktas kiek įmanoma greičiau, o po jo bus imtasi veiksmų dėl nuostolių išieškojimo.
„Dėl ateities irgi akivaizdu, kad nors situacija buvo suvaldyta gerai, tikrai yra ko pasimokyti ir ką patobulinti. Ekstremalių situacijų komisijoje dar kartą rinksimės aptarti šių pamokų ir ką reikia pakeisti, jeigu atsitiktų tokia pat ar panaši nelaimė, kad būtų išvengta nesusipratimų ir gal net aukų“, – žurnalistams sakė R.Šimašius.
Jis pabrėžė, kad nuostoliai, atsiradę po nelaimės, yra dvejopi: „Viena dalis – išlaidos, atsiradusios dėl to, kad reikėjo greitai tvarkyti situaciją. Dėkoju savivaldybės ir visoms kitoms įmonėms, kurios labai greitai parūpino visą reikalingą techniką ir darbuotojus, tai yra su tuo susijusios išlaidos.
Antra dalis – žala, padaryta gamtai. Spėju, kad tai – didesnė dalis. Aišku, reikia, kad Aplinkos apsaugos agentūra įvertintų, kokia tiksliai žala padaryta.“
R.Šimašius sakė, kad į upę išsipylusių teršalų kiekis yra aiškus – 20 tūkst. kubinių metrų. Bet kokiu atveju jis yra didesnis, nei buvo galima tikėtis. Išlaidų, skirtų remontui, meras kol kas komentuoti negalėjo, nes Kūčių išvakarėse ir kitą dieną buvo sunkiai dirbama, kad būtų sujungti vamzdžiai, užlopyta duobė ir jais galėtų tekėti nuotekos.
„Aš labai dėkingas, kad tuo metu niekas nežiūrėjo nei kiek ten darbuotojų, nei kiek technikos buvo naudojama, tiesiog visi darė tai, kas turėjo būti daroma. Visi sugrįžo į darbus ir manau, kad rytoj (trečiadienį. – aut.) turėtų būti skaičiavimai, kiek kokia įmonė panaudojo resursų avarijai likviduoti“, – kalbėjo sostinės meras.
Kodėl įvyko avarija, vienareikšmiškai sakyti, pasak mero, dar per anksti, nes turi būti sudaryta tyrimo komisija, ją sudarys Statybos inspekcija ir tada viskas paaiškės.
„Kol kas aišku tik tiek, ką visi matėme: abu vamzdžiai – ir pagrindinis, ir kitas – buvo nutraukti dėl įvykusios nuošliaužos statybų aikštelėje. O kokios yra nuošliaužos priežastys, galime daug spekuliuoti – ar netinkamai buvo darbai vykdomi, ar ne pagal projektą, ar dar kokios kitos priežastys. Tai atsakys ekspertai ir bus galutinai aišku“, – sakė R.Šimašius.
Paklaustas, ar sprendimas neužsukti vandens buvo teisingas, R.Šimašius sakė, kad jei vandenį būtų tekę užsukti porai valandų, gyventojai būtų pakentėję, tačiau situacija buvo kitokia.
„Jeigu teršalus būtų reikėję leisti porą valandų, galbūt žmonės būtų pakentėję be vandens ir būtų galima tai išgyventi, bet dabar reikia atkreipti dėmesį į labai aiškius dalykus. Zonos, kuriose būtų reikėję užsukti vandenį, tai ne tik pusė Vilniaus, tai ir Antakalnio, Santariškių klinikos. Taigi būtų buvę paliesta daugybė gyvybinių funkcijų.
Pagal tą informaciją, kurią turėjau tuo metu, būtų kilusi grėsmė net ir žmonių gyvybei, jau nekalbu apie sveikatą. Deja, mūsų klinikoms tai yra esminis dalykas, jas būtų tekę uždaryti, nutraukti visus procesus. Aišku, kad tai būtų turėję nežmoniškas pasekmes. Tai ne tik patogumo klausimas, tai gyvybiškai svarbūs dalykai“, – sakė meras.
Parlamentaro žodžiai prajuokino
Šeštadienį nelaimės vietoje apsilankęs Seimo narys ir buvęs Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas negailėjo kritikos ir sakė, kad dėl nelaimės kaltas „specialistų išvaikymas“, nes, pasak jo, šiek tiek daugiau nei mėnuo prieš nelaimę buvo atleisti inžinerinių tinklų vadovas ir meistras, kurie neva puikiai išmanė šią sistemą.
Tokie parlamentaro žodžiai sostinės merui pasirodė juokingi: „Jeigu kažkas nori gyventi sovietinėje sistemoje, tokioje rentos užsitikrinimo sistemoje, kad aš čia sujungiau šituos laidus ir niekam dokumentacijos nerodau ir aš gyvensiu iki gyvenimo galo ir manęs niekas negali atleisti, nes aš vienas tik žinau, nes būdamas 20-ies sujungiau laidus ir iki pensijos dabar turėsiu būti, tai akivaizdu, kad tokios sistemos Vilniuje nebus ir siekiame ją išardyti.
O jeigu kažkas kažką netinkamai padarė ir jeigu tai būtų priežastis, tai būtų tų žmonių atsakomybės klausimas.“
Statybų bendrovė atsakomybės purtosi
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje už statybas atsakingos UAB „Urban Inventors purtėsi atsakomybės ir sakė, kad nelaimė pirmiausią įvyko „Vilniaus vandenų“ magistralinėje trasoje šalia jų sklypo ir vykdomų statybos darbų.
R.Šimašius apgailestavo, kad nuo pat tada kai įvyko avarija buvo aišku, kad bus ilgas aiškinimasis dėl to, kas kaltas.
„Aš šiuo atveju nedrįstu sakyti vienareikšmės ir galutinės išvados, dėl to kas kaltas, tai turėtų nepriklausomų tyrimų komisija padaryti tai ir visos pusės kartu turėtų turėti galimybę sėdėti komisijoje ir pateikti savo duomenis.
Šiandien, kas yra visiškai aišku, tai kad per du metrus nuo statybvietės buvo vamzdžiai, bet nuošliauža įvyko statybvietėje ir tą visi matėme. Dabar reikia išsiaiškinti ar buvo statoma pagal projektą, ar buvo gauti visi leidimai, ar nebuvo pažeisti kažkokie reikalavimai ir kaip visa tai atrodė, tai tyrimų grupė turės kuo greičiau pateikti“, – sakė meras.
Meras pabrėžė, kad nors atsakomybės klausimas yra labai svarbus, svarbiausia yra tai, kad per 21 valandą nuo įvykio situacija buvo išspręsta ir avarija buvo likviduota.
Jis taip pat sakė, kad turėtų būti peržiūrėta ekstremalios situacijos skelbimo tvarka ir kad ją galėtų paskelbti ir vienas žmogus, nes kartais sulaukti kol susirinks visa komisija užtrunka per daug ilgai.
Paaiškino, kaip tekėjo nuotekos
„Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis sakė, kad kaip ir buvo skelbta, tuo metu kai buvo likviduojama avarija, į Nerį kas valandą pateko po 1 tūkst. kubinių metrų nuotekų.
„Keletą valandų tie teršalai galėjo kauptis rezervuare, kurie yra siurblinėje, esančioje keletu šimtų metru nuo avarijos vietos. Deja, po kelių valandų teko tas nuotekas leisti, jos niekur kitur negali pasidėti. Per visą avarijos likvidavimo laiką, skaičiuojame, kad į upę pateko apie 20 tūkst. kubinių metrų teršalų“, – sakė A.Bubnelis.
Jis sakė, kad dar vienas svarbus klausimas yra kiek tos nuotekos išvalomos: „Nuotekoms tekant pakeliui per miestą, iki nuotekų valyklos, kuri yra viena parindinė prie Gariūnų, nuotekos teka per tam tikras specialias grotas, vyksta fizinis filtravimas, grotose pagaunami stambieji nešmenys.
Maždaug pusę tų nuotekų, kurios tekėjo tuo laikotarpiu, sudarė paviršiniai vandenys, tai yra lietus. Gerai, kad rajonuose, per kurios tekėjo nuotekos, nėra stambios pramonės.“
Kaltuosius nustatys komisijos
Paklaustas, apie tai, kad statybų bendrovė pirštais rodo į „Vilniaus vandenis“, A.Bubnelis sakė, kad kaltuosius nustatys sudarytos specialios komisijos:
„Šiandien turbūt galima konstatuoti tokias faktines aplinkybes, kad vyko statybos ir šalia vos už poros metrų buvo vamzdynai. Tai tam yra tos komisijos, kurios dabar nagrinės tas sąlygas, ar buvo teisingai išduoti leidimai, kokiomis sąlygomis buvo kasama, ar teisingai buvo kasama, ar teisingai viskas buvo vykdoma ir tos komisijos į tą klausimą ir atsakys.“
