Internete lyg virusas išplito gruodžio 26 dieną Ignalinoje vykusio koncerto vaizdai, kuriuose – raudonus kaklaraiščius ryšintys „pionieriai“ ir su jokiu kitu istoriniu laikmečiu nesupainiojamas užrašas „Menas priklauso liaudžiai“. Šios renginio akimirkos taip papiktino dalį visuomenės, kad net pasigirdo raginimų, jog renginio turiniu turėtų pasidomėti tam tikros teisėsaugos institucijos, bet renginio organizatoriai teigia, kad jokia draudžiama simbolika nebuvo demonstruojama, o pasipiktinimą keliančios nuotraukos ištrauktos iš konteksto.
Žinutė iš 1976 metų laikraščio
Renginio režisierė Jolanta Narbutaitienė teigė, kad kilusias diskusijas dėl neva renginyje buvusios sovietmečio propagandos galinti vertinti tik su šypsena: „Matyt, piktavaliai komentatoriai ir nuotraukos buvo ištrauktos iš konteksto. Sumanymas buvo paminėti kultūros centro 40-metį.“
Pašnekovė teigė, kad renginio siužetas buvo šmaikštus: vyras ir žmona, ruošdamiesi į kalėdinį koncertą, sename tualete rado 1976 metų laikraštį. „Tai būtent tie metai, kai buvo atidaryti mūsų kultūros namai. Kaip tik tuo metu pro šalį ėjo Kalėdų Senelis, o moteris kaip tik atsiduso „O kaip norėčiau nors viena akimi žvilgtelėti į tą pirmąjį koncertą, kaip jis atrodė...“ Ir Kalėdų Seneliui trenkus lazda tris kartus visi perkeliami į būtent tą pirmąjį koncertą... Ten kabo plakatas, kad menas priklauso liaudžiai, nes tai kultūros centro atidarymas. Taip kvailiodamas, juokdamasis iš visos tos pompastikos, žygiavimo, skandavimo ir pseudokultūros kiekvienas kolektyvas rado ką parodyti.“
Raudona spalva neuždrausta
J.Narbutaitienės teigimu, vėliau publika grąžinta į mūsų laikus ir su ironiškais komentarais, kad „nei mėsytės, nei dešrytės, tik raudonos vėliavytės“, džiaugiamasi, kad gyvenama dabartyje.
„Juk šokis ir daina buvo ir bus tai, kas visuomet karaliavo ir karaliaus kultūros namuose. Žinodami visus komentatorių cituojamus kodeksus nenaudojome nieko, tik raudoną spalvą, kuri tikrai nėra uždrausta“, – šypsojosi renginio režisierė ir pridūrė, kad buvo šokami lietuvių liaudies šokiai, tokie kaip „Kepurinė“, „Mano tėvelis buvo kalvelis“.
„Jei kam nors atrodo, kad šiais laikais lengva susirasti sovietmečio uniformų, siūlau pabandyti tai padaryti, bus labai smagu pažiūrėti. Mums buvo įdomu, kaip kultūros namuose galėjo atrodyti pirmasis renginys 1976 metais“, – kalbėjo J.Narbutaitienė. Anot jos, jokios politikos čia nėra ir nebuvo: „Žmonės jau, matyt, bijo, savo šešėlio. Publika mus puikiai suprato, juokėsi, plojo, o mūsų herojai, vyras ir moteris, paskui labai norėjo namo.“
Pašnekovė teigė, kad prieš renginį tikrai domėjosi ir tuo, kaip šį laikotarpį savo renginiuose atspindėjo kiti miestai: kaip buvo organizuojamas Šiaulių miesto gimtadienis bei Jurbarko 70-metis, kai taip pat renginių scenarijuose buvo numatyta tokia kelionė į praeitį.
Kultūros centro vadovas: „Jaunimas nesuprato“
Apie renginį kalbintas Ignalinos kultūros ir sporto centro vadovas Darginas Mikėnas teigė, kad ir pats dalyvavo kalėdiniame koncerte. Apie tai, kad gal dėl kelionės į sovietmetį buvo perlenkta lazda, pašnekovas sakė: „Vyresni žiūrovai puikiai viską suprato, gal jaunimas, kuris tuo metu negyveno, nesuprato. Nieko ten tokio nebuvo, tik kelios minutės, kupinos kritikos.“
Kultūros centro vadovo teigimu, sovietmečio motyvai buvo panaudoti tik renginio pradžioje, o paskui visas veiksmas vyko mūsų dienomis. „Po renginio sulaukėme tik padėkų, apie kritiką girdžiu pirmą kartą“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad renginį režisavo profesionalė, savo suaugusiųjų teatrą subūrusi pedagogė.
