Du svarbūs magistraliniai nuotekų vamzdžiai Vilniuje, Upės gatvėje, visai šalia kylančio verslo centro „Green Hall 3“ požeminės aikštelės statybvietės, trūko penktadienį.
Padėtis buvo tokia sudėtinga, kad prieš pat didžiąsias šventes avarijos vietoje maždaug 32 valandas turėjo dirbti apie šimtą žmonių.
Palikę savo šeimas namuose ir pamiršę šventinę nuotaiką jie iš atsivėrusios smegduobės siurbė nuotekas, vežė gruntą, tvirtino ir remontavo trūkusius vamzdžius.
Nelaimė buvo likviduota tiktai naktį iš šeštadienio į sekmadienį, iki to laiko iš dalies apvalytos nuotekos buvo leidžiamos į Nerį.
Į upę pateko apie 20 tūkstančių kubinių metrų teršalų.
Šiais vamzdžiais tekėjo nuotekos iš sostinės Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonų.
Tokios avarijos nebuvo matę
Kartu su darbininkais nelaimės vietoje buvo ir penkerius metus „Vilniaus vandenyse“ dirbantis inžinierius Valdemaras Semaško.
„Tokio masto avarijos dar nebuvau matęs.
Sužinojęs, kad trūko abu vamzdžiai, supratau, kad didelė dalis vilniečių pateko į bėdą. O dar švenčių išvakarės, pats miesto centras, galima žala gamtai.
Iš pradžių buvo baimės ir streso. Nori nenori pasidaro nejauku dėl užgulusios atsakomybės“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo specialistas.
Bet Upės gatvėje atsidūręs inžinierius greitai visas mintis metė iš galvos ir kibo į darbus – iš duobės statybvietėje buvo siurbiamos srutos ir vežamos į nuotekų valyklą.
„Avarijos vietoje darbavausi ir penktadienį, ir šeštadienį iki vėlumos. Bet prie Kūčių stalo suspėjau. Džiaugiuosi, kad šeima mane suprato“, – sakė V.Semaško.
Beveik trisdešimtmetį inžinieriumi „Vilniaus vandenų“ Transporto ir technikos skyriuje dirbantis Sergejus Levinas skubiai atsivežė siurblį ir pumpavo nuotekas.
„Buvo sudėtinga, nes teko ieškoti tinkamos vietos siurbliui pastatyti, kilnojome jį kelis kartus. Visus darbus baigėme tik dešimtą valandą vakaro.
Ne vienas dirbau, su komanda – ir mūsų vadovas, ir vairuotojas, ir du šaltkalviai“, – vardijo S.Levinas.
Paklaustas, ką sakė šeima, kad taip vėlai grįžo iš darbo, inžinierius tik šyptelėjo: „Geriau nesakysiu nieko.“
Mokės pagal darbo sutartis
Likviduodami avariją neskaičiuodami valandų dirbo tiek „Vilniaus vandenų“, tiek šios bendrovės subrangovų, tiek „Grindos“ žmonės, taip pat „Green Hall 3“ požeminės aikštelės statytojų atstovai, Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai.
Paklaustas, kaip ir kiek turės sumokėti pasiaukojamai dirbusiems žmonėms, „Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis teigė, kad kiekvienam bus skaičiuojama individualiai: „Yra fiksuotos visos jų darbo valandos ir bus apmokama pagal tai, kaip nustatyta darbo sutartyse – apmokant viršvalandžius.“
Nori nepriklausomų ekspertų
Suskatus ieškoti atsakingų dėl įvykusios nelaimės, „Green Hall 3“ požeminės aikštelės statytojai savo kaltės neįžvelgė ir vylėsi, kad tai patvirtins nepriklausomi ekspertai.
Statybininkai taip pat žadėjo bendradarbiauti su visomis institucijomis ir finansiškai prisidėti prie nelaimės padarinių likvidavimo.
Verslo centrą sostinės Upės gatvėje plėtoja „Urban Inventors“ valdoma įmonė „Upės projektai“.
Pastarajai priklauso ir sklypas, kuriame vykdomi darbai. Tačiau požeminę aikštelę stato „Stiebasta“ ir „Vilniaus rentinys“.
„Urban Inventors“ generalinis direktorius Lionginas Šepetys vakar teigė nenorintis spėlioti dėl avarijos priežasčių, tačiau pabrėžė, kad nelaimė įvyko šalia jų bendrovės sklypo, „Vilniaus vandenų“ magistralinėje trasoje.
Direktorius teigė girdėjęs įvairių kalbų, kodėl galėjo įvykti nelaimė: „Iš tų pačių „Vilniaus vandenų“ pasigirdo įvairių versijų apie hidraulinius smūgius ir kitokius dalykus.“
Paraginęs neužbėgti įvykiams už akių ir palaukti tyrimų išvadų L.Šepetys vakar žadėjo, kad įmonė prisidės prie ekologinių iniciatyvų, kad būtų pagerinta Neries, į kurią dėl avarijos tekėjo nevalytos nuotekos, būklė.
Leidimas buvo suderintas
„Urban Inventors“ tvirtinimu, visi statybų darbai yra vykdomi pagal Vilniaus savivaldybės administracijos išduotą leidimą, jo sąlygas suderino ir patvirtino visos suinteresuotos institucijos.
Leidimą statyti požeminę aikštelę Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė gruodžio 13 dieną, prieš tai šioje vietoje keletą mėnesių buvo vykdomi archeologiniai tyrinėjimai.
Požeminę aikštelę buvo planuojama baigti 2017-ųjų pavasarį, o visą „Green Hall“ pastatą – kitų metų pabaigoje. Tačiau dabar akivaizdu, kad darbai užsitęs.
Jau žvelgiama ir į ateitį
Sostinės meras Remigijus Šimašius vakar pabrėžė, jog svarbu ne tik nustatyti kaltuosius, bet ir išsiaiškinti, ką reikia daryti, kad tokios istorijos nepasikartotų.
Savivaldybė jau kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją prašydama atlikti nepriklausomą tyrimą.
„Tyrimas bus atliekamas kiek įmanoma greičiau, po to bus imamasi veiksmų išieškant nuostolius“, – sakė meras.
R.Šimašiaus manymu, ši situacija buvo išspręsta tinkamai.
Nepaisant to, miesto Ekstremalių situacijų komisija nagrinės, ką reikia keisti, kad atsitikus tokiai nelaimei būtų išvengta nesusipratimų ar net aukų.
Pasak mero, kol kas akivaizdu, kad dėl nuošliaužos buvo nutraukti du vamzdžiai, tačiau kodėl įvyko nuošliauža, neaišku: „Spėlioti galime daug – ar netinkamai vykdyti darbai, ar ne pagal projektą, ar kokios kitos priežastys. Tai įvertins ekspertai.“
Tiesa, sostinės vadovas vakar užsiminė, kad vos įvykus nelaimei buvo aišku, jog atsakingų asmenų teks gerokai paieškoti.
Lauks komisijos žodžio
Nors statybas vykdanti bendrovė dėl įvykusios avarijos pirštu bedė į „Vilniaus vandenis“, pastarųjų atstovai atrodė ramūs – esą kaltuosius nustatys speciali komisija.
„Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovas A.Bubnelis siūlė atkreipti dėmesį į jau žinomas faktines aplinkybes, nes vyko statybos darbai, o vos už poros metrų buvo vamzdynai: „Komisijos nagrinės, ar buvo teisingai išduoti leidimai, ar buvo teisingai kasama.“
Pasak A.Bubnelio, pusė visų į Nerį ištekėjusių teršalų buvo paviršiniai vandenys, kitaip sakant, lietus.
Atkirto parlamentarui
Šeštadienį nelaimės vietoje apsilankęs Seimo narys, buvęs sostinės meras Juozas Imbrasas negailėjo karčių žodžių dėl avarijos ir sakė, jog ją lėmė ir tai, kad buvo išvaikyti „Vilniaus vandenų“ specialistai.
Parlamentaras priminė, kad maždaug mėnesį iki avarijos buvo atleistas inžinerinių tinklų vadovas ir meistras.
R.Šimašius į tokius politiko žodžius sureagavo su šypsena ir pareiškė, kad sovietinė sistema, kai vieną kartą teisingai sujungus laidus galima toje pačioje vietoje dirbti iki pensijos, sostinėje ardoma ir gujama lauk.
Panašiai kalbėjo ir „Vilniaus vandenų“ komunikacijos vadovas A.Bubnelis: „Tokia informacija neturėtų būti žmonių galvose. Įmonėse yra kuriamos specialios sistemos ir remiamasi brėžiniais, o ne žmonių patirtimi ir atmintimi, kuri ne visada tiksli.“
Kodėl neužsuko vandens?
Avarijos padaryti nuostoliai, R.Šimašiaus teigimu, yra dvejopi – tai išlaidos, kurių prireikė kuo greičiau spręsti situaciją, ir žala gamtai. Meras sakė, kad tikslus į upę išsiliejusių teršalų kiekis yra aiškus, tačiau jis didesnis, nei norėta ar būtų galima leisti.
Paklaustas, ar įvykus avarijai sprendimas neužsukti vandens gyventojams buvo teisingas, R.Šimašius aiškino, kad jeigu teršalų tekėjimą būtų buvę galima sustabdyti per porą valandų, vandens tiekimas būtų buvęs sustabdytas, bet situacija buvo kitokia.
„Zonose, kuriose būtų reikėję užsukti vandenį, yra Antakalnio, Santariškių klinikos.
Būtų paliesta daugybė gyvybinių funkcijų. Taigi tai ne vien gyventojų patogumo reikalai“, – kalbėjo meras.
Kaltininkai turi būti nustatyti ir nubausti
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas M.Švaikauskas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ vakar teigė, kad padaryta didelė žala visai Neries upės ekosistemai – nuo augalų iki žuvų.
Aplinkos apsaugos agentūra turi tiksliai įvertinti žalos gamtai mastą. Šią savaitę turėtų paaiškėti iš upės paimtų mėginių rezultatai.
„Tokios didelės avarijos, susijusios ir su į upę patekusiais cheminiais teršalais, pavyzdžiui, skalbimo milteliais ir fekalijomis, Vilniaus mieste nebuvo. Nors žala gamtai padaryta didelė, vis dėlto tai dar nėra katastrofa“, – sakė departamento vadovas.
M.Švaikauskas pabrėžė, kad dedama daug pastangų įžuvinant upę, kontroliuojant neatsakingus žvejus, todėl šiuo atveju būtų neteisinga nenubausti kaltųjų dėl avarijos: „Kaltininką privalome surasti greitai.“
