Ar iš tiesų naujasis Seimas sprendžia tas problemas, kurios visuomenėje yra aktualiausios? Žurnalistės Daivos Žeimytės ir V. Pranckiečio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
- Pirmininke, kaip jums sekasi?
– Jaučiuosi gerai, jau praėjo daugiau nei mėnuo. Dėl savęs jaučiuosi neblogai, o kaip aplinka vertina, jų ir reiktų klausti.
- Ar kritikos sulaukiate?
– Aštrios kritikos nebuvo, bet buvo konstruktyvi, pasakydavo, kur koks trūkumas ar kaip politinį žaidimėlį būdavo galima sužaisti kitaip. Tai visiškai priimtina. Aš nelinkę supykti ar susipykti su savimi dėl to, kad kas nors įvyko kitaip, nei tuo metu sugebėjau padaryti.
- Valdžia, kuriai atstovaujate, labai aršiai kritikuojama dėl kiekvieno sprendimo. Ar ta kritika pamatuota?
– Gal mes esame nepriimtini, nes atsiradome iš niekur ir staiga užėmėm tas vietas, kurias turėjo užimti kiti. Mūsų nepatirtis irgi gali būti kritikuojama, bet kai kritikuojama racionaliai, irgi galima ramiausiai priimti. Nereaguoti negalim, jei kritika teisinga, ji priimtina, bet jei kritika arši ir nepagrįsta, žmonės reaguoja. Ir kitiems žmonėms patarinėjau, ir pats tai darau – priimkim kritiką tokią, kokia ji yra ir žinokime, kad tie žmonės dirba savo darbą. Nuo jų darbo kokybės priklausys ir mūsų darbo kokybė. Jei mes norime geriau dirbti, mums gali ir pasisekti.
- Tam tikri sprendimai turbūt ne veltui iššaukia kritiką ir aršias reakcijas. Atrodo, lyg Seimas būtų susikoncentravęs į save, o ne į visuomenei svarbiausias problemas. Tarkim, svarstoma, ar reikia Seimui pirkti fortepijoną.
– Nesvarstoma, žiniasklaidoje yra svarstoma. Kai valdyboje gavom prašymą, jau trečioje kadencijoje buvo teikiamas toks prašymas. Mes labai kultūringai jį pasvarstėme, kadangi Kultūros komitetas jį teikė. Žinomi muzikos atstovai to prašo, bet pakalbėjom, kad tai kainuoja daug, reprezentacija yra retai reikalinga, tiesiog nusprendėme palikti šį klausimą ateičiai, kad reprezentacijai garbingiausioje vietoje būtų garbingi instrumentai. Pasiūliau ir kitokį variantą – jei reikės kartą ar du per metus koncertui, galima išsinuomoti, pasiskolinti. Yra problemų, kad jį reikia perderinti, bet pigiau yra jį suderinti atvežus į kitą vietą, negu pirkti ir žiūrėti į jį vien kaip į eksponatą.
- Tai nebus fortepijono Seime?
– Ne, gal kada. Mes viešai pasakėm, kad gal atsiras koks ambicingas žmogus, kuris nori padovanoti ar liko šeimoje nebenaudojamas, aukštos kokybės fortepijonas, kodėl nepadovanoti. Gal pas ką nors liko istorinis fortepijonas, gal tas galėtų atkeliauti į Seimą su visa savo istorija, pagarba tam, kuris jį atiduotų. Yra visokių pasiūlymų – ir senovinių žemėlapių padovanoti Seimui. Tikrai tai ne pirmadienis klausimas, jo nereiktų sureikšminti. Jis yra trijų savaičių senumo, nežinau, kodėl žiniasklaida atgaivino tik dabar. Valdyboje pasvarstėm ir nurimo aistros.
- Turbūt todėl, kad Kultūros komitete gimsta labai įdomios idėjos – tautiniai drabužiai, fortepijonas. Kai yra didelių problemų, o svarstoma, ar reikia aprengti vaikus tautiniais drabužiais.
– Mes eisime nuosekliai. Dabar turėjome pabaigti sesiją, priimti biudžetą. Šiandien (trečiadienį, – Red.) prezidentė pasirašė biudžetą, tai yra geros žinios žmonėms, bet jų nesigirdi. Pozityvo tiek neviešiname, kiek smulkaus negatyvo ar nepatinkančio visuomenei. Toliau pereisime ruoštis kitai sesijai, ruošime programinius dalykus ir keliausime prie programos įgyvendinimo. Turėjome tą bėdą, gal tai mūsų naujų žmonių bėda, kad pirma pasakome, o tada klausiame žmonių, kaip sureaguos. Reiktų pirma pasiklausti, kokia galėtų būti reakcija, išviešinti idėją, bet jos neteigti, kaip idėjos iš Seimo ar jau priimto sprendimo. Jūsų minėti dalykai irgi nėra sprendimai, tai privačios iniciatyvos, kurios papuolė į viešumą.
- Vienas iš pirmųjų sprendimų buvo panaikinti privilegijas Seimo nariams nuomotis automobilius iš parlamentinių lėšų. Jūs už tokią idėją?
– Žinoma. Ne automobiliai, o privilegijos. Žmonės mato privilegijas ir visur, kur jas įžvelgia, juos tai pykdo. Kam jų reikia? Jos net nėra reikalingos tiems žmonėms, kuriems reikia vykdyti funkcijas. Pavaduotojai nevažinėdavo su tomis mašinomis, jos tiesiog stovėdavo. Tų privilegijų yra daugiau, kurias būtų galima žiūrėti per laiką.
- Kur dar galima apmažinti privilegijas? Ar parlamentinių pinigų Seimo nariui užtenka, kad jis galėtų tautos išrinktojo funkciją vykdyti kokybiškai?
– Mes ir pažiūrėsime. Praeitoje kadencijoje 29 proc. pinigų būdavo sunaudojama automobilių nuomai. Kai trečdalio lėšų nenaudos tam, pamatysime, jam užtenka, ar neužtenka. Jei lieka, jos grįžta į biudžetą.
- Jis gali važinėti taksi, lėšų nesutaupote dėl to, kad atsisakote nuomos. Juk nesumažinote parlamentinių lėšų.
– Patikėkit, nesugebės išnaudoti. Jie turi arba pagrįsti lėšas, arba nepagrįsti. Jei nepagrįs, turės grąžinti. Šiandien aiškinausi dėl savo lėšų, kaip jas grąžinsiu, kai man pervedinės. Sako, kad kai pasibaigs laikas, tada ir grąžinsite lėšas, tačiau galite pasakyti, kad jūs dar turite pakankamai ir nepervedinėkite jų daugiau. Tada matysime tikrą poreikį. Vyresnieji, labiau patyrę Seimo nariai sako, kad parlamentinei veiklai tos lėšos yra reikalingos, mes negalime atimti. Konstitucija įpareigoja aprūpinti Seimo narius parlamentinei veiklai, tai yra aprūpinimo būdas. Dydis dabar yra sulygintas su indeksuojamu dydžiu ir toks yra skiriamas.
- Ar čia ne apgaulė? Negalima nuomotis automobilių, lyg bus sutaupyta kažkiek pinigų. Reiktų suprasti, kad jeigu negalima, galbūt, tą dalį, iš kurių buvo nuomojami automobiliai, nurėžti nuo parlamentinių lėšų? Jei paliekamas toks pats kiekis, Seimo narys gali važinėti taksi, prisipirkti porceliano.
– Taksi negali važinėti, bet jei skaičiuotume tikrus kilometrus, taksi kitą kart atrodytų pigiau važiuoti, nei naudoti tas lėšas. Už kiekvieną veiksmą turi pateikti kvitukus – atvirutės, knygos, dar kas. Jei jis turi pateikti kvitukus, gi nepateiks kvitukų už pinigus. Su automobiliu labai lengva – nuomą sumokėjai po 300 eurų per mėnesį ir jau nebereikia apie tai galvoti. Buvo atvejų, kai nusiperka 18 padangų per metus ar nuomoja prabangius automobilius, būdavo Seimo narių, kurie tik nuomai skirdavo tuos pinigus. Suprantu, kai vienmandatininkas yra ir Skuodo rajone, jam tikrai reikia toli važiuoti, bet kai turime daugiamandatininką kur nors arti, pas kokius rinkėjus jam reikia važinėti? Bet Konstitucinis Teismas pasakė, kad visi turi būti aprūpinti vienodai. Negalime niekaip kitaip surūšiuoti, nebent kalbėdami apie Seimo dydį, vienmandačių didinimą ar palikimą tokį pat, bet daugiamandatininkų sumažėjimą. Čia būtų realūs skaičiai, kurie sumažintų ateities išlaidas.
- Konstitucinis Teismas 2004 m. pasakė, kad Seimo nariai turėtų turėti atostogas. Kokie jūsų pasiūlymai? Tautos išrinktasis lyg turėtų dirbti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, bet kaip darbuotojui, tai turbūt nėra normali situacija.
– Neįmanoma. Jau paprašėme frakcijų, kad pasiūlytų žmones, kurie ateitų į grupę, kuri ruoš tą įstatymą. Įstatymo projektas jau yra 12 metų, jį reikia pritaikyti prie šių dienų, bet reikia ne tik įstatymą paruošti, bet ir pritaikyti statutą. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą mes turėtume tai atlikti. Buvo trys bandymai padaryti atostogas, bet Seimas vis atmesdavo. Dabar, turėdami gana didelę jėgą Seime, gal pajėgsime priimti tą įstatymą.
- Kiek jų galėtų būti? Kaip ir visų dirbančiųjų?
– Kurie tie visi? Aš, anksčiau dirbdamas, turėjau gal 48 dienas atostogų. Turėtume žiūrėti, kokias funkcijas atlieka, kiek atostogų galėtų būti, gal atostogomis įvardinti tai, kada tikrai nedirba. Tai irgi būtų vienos iš privilegijų panaikinimas – neatostogaujant atostogauti.
- Čia labiau prevencija prieš atostogaujančius darbo metu. Buvo atvejų, kai Seimo narys dirbo, o iš tiesų ilsėjosi Tailande po palmėmis ir dar balsavo Seime.
– Buvo vienas pagarsėjęs atvejis, bet po to gal nebebuvo tokių Seimo narių. Dabar žiūriu, kad tvarkingai – išsitraukia korteles, išeidami nepalieka, kad kas nepaspaustų mygtuko.
- Dar viena pasirodžiusi naujovė – Seimo viešbučio nebesaugos apsauga. Jūsų manymu, teisinga ir saugu Seimo nariams gyventi visiškai be apsaugos?
– Bandžiau aiškintis, ką tai reiškia. Valstybės apsaugos departamentas perima apsaugą, jis neliks nesaugomas, tik iš civilinės apsaugos perima tarnyba. Negalime gilintis į apsaugos reikalus, nes tai yra atskiras įstatymas, kuris reguliuoja jų darbą. Jei turėsime iniciatyvą ir norą peržiūrėti tą įstatymą, taip pat galėsime pažiūrėti, kiek reikia ir nereikia saugoti. Visų Seimo narių dieną, naktį niekas nesaugo.
- Jūs pats gyvenate Seimo viešbutyje.
– Taip ir mane saugo, turiu tą prievolę. Visi bandydavo sakyti, kad tai privilegija, bet, patikėkit, su ta privilegija nė vienas žmogus negali visiškai natūraliai elgtis ir gyventi, kai jis nuolat prižiūrimas. Man atrodo, kad nebūtina tiek mane saugoti, bet mane tikina ir Vokietijos pavyzdžiais, sako, kad jūs dabar esate kaltas už visas Lietuvos bėdas ir galite tapti kokio nors pikto asmens taikiniu. Sako, kad reikia saugoti, o aš turiu paklusti įstatymams.
- Kokius sau uždavinius keliate šiame poste?
– Man visada rūpėdavo reputacija tos įstaigos, kurioje dirbu. Kiek man pavyktų tą reputaciją virš 7, 5 ar 3 proc. pakelti aukštyn, galvočiau, kad kiek nors padariau. Per darbą su žmonėmis tokie veiksmai pavyksta. Šiandien (trečiadienį, – Red.) išdaviau pavyzdį, kad būdavo, kai Seimo narys atsiliepia telefonu, sako „nu“. Man paskui žmonės pasakė „nu“, tai susiradau tą žmogų ir pasakiau, kad turėtume savo kultūrą demonstruoti ne tokiu būdu. Tai buvo paprastas pavyzdėlis, bet kai kalbiesi su žmonėmis, jie į tai atliepia ir keičiasi mūsų tarpusavio bendravimas, bendravimas su žiniasklaida ir kitais. Kokius mus mato, taip ir vertins. Aišku, yra veiklos tikslingumas, tai, kas žmonėms patinka ir nepatinka, jūsų minėtos privilegijos, Seimo dydį, įstatymą su atostogomis turime svarstyti.
- Ir kadencijos trumpinimas. Jūs už tai?
– Taip. Netgi galėčiau pasakyti, kad duokime pasvarstyti, bet žiniasklaida tuoj pat sakytų, kad užsimanė jie ilgesnės kadencijos. Mes siūlome sutrumpinti tam, kad laiku galėtume pateikti biudžetą. Tam pritaria ir prezidentė, ir Vyriausybė. Kai yra ne rinkimų metai, biudžetą tvarko pati Vyriausybė, o dabar labai greitai atsirado ministrai ir turėjo iš karto vertinti biudžetą ir į priimti, neturėjo pusės vasaros pasiruošti. Jei nuo balandžio mėnesio pradėtų sutverinėti kitų metų biudžetą, tik pusę metų reiktų gyventi pagal ankstesnės Vyriausybės sudarytą biudžetą.
- O kaip dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo?
– Irgi už. Pavasarį rašiau straipsnį, kad mažinčiau, bet norėčiau atsiklausti žmonių. Seimas turi funkcijas ir jas turėtų atlikti, kad nebūtų taip, kad nebus kam komitetuose dirbti. Yra du skaičiai, vienas pateiktas iki 121, tas variantas nebaigtas svarstyti, kitas – mūsų programoje įrašytas 101. Galbūt diskutuojant turėtumėme surasti normalų skaičių. Taisyklė „kubinė šaknis iš gyventojų skaičiaus“ sako, kad pas mus turėtų būti 141 Seimo narys pagal tuos gyventojus, kurie dabar yra. Gyventojų sumažėjo, bet rinkėjų skaičius išliko, kadangi vyresni žmonės irgi balsuoja, dirbančiųjų sumažėjo. Politologai sako, kad jis geras ir toks, pasiūlymas yra 121, o programoje 101, bet funkcijas, kurios priskirtos Seimui, privalome atlikti, galbūt, su mažesniu Seimo narių skaičiumi.
- Atėjote dirbti į instituciją, kuri visuomenėje vertinama viena prasčiausiai.
– Tai kodėl ten visi veržiasi?
- Nežinau, jūs lygiai taip pat. Reiktų ir jūsų paklausti?
– Mane vedė ambicijos, tikrai taip. Į tai ėjau žinodamas, kad tai nebus lengvas darbas, nes mačiau ir kitus Seimo narius, man anksčiau tekdavo dalyvauti komitetų darbuose ir tikrai turėdavau daug rūpesčių su įstatymdavyste. Tiesiog nepažinau to darbo iš vidaus, dabar man jį tenka pažinti ir jis yra nevisiškai toks patrauklus, bet garbingas, atstovaujantis žmones. Kai važiuoji susitikti su rinkėjais, jie bent jau sako, kad džiaugiasi. Gal nesidžiaugia, nežinau, bet sako, kad smagu, jog ten esate, net pirmininku tapote. Aš tikrai netaikiau į tą postą, norėjau būti eiliniu Seimo nariu, tiesiogiai dirbti darbą, kuris man priklauso, bet yra taip, kaip yra.
- Labai aiškiai matosi, kad galios centrą norima iš Vyriausybės perkelti į Seimą, jūsų partijos lyderis daro labai daug žingsnių. Jūs turite tam tikrą nuomonę tam tikrais klausimais, pavyzdžiui, esate prieš smarkų minimalios algos didinimą, mokesčių didinimą, nepritariate abortų uždraudimui. Kaip bus, kai šie klausimai bus svarstomi Seime?
– Tos nuomonės nebūtinai turi sutapti. Buvo tokių nuomonių, kurias reikėjo diskutuojant pakeisti ir jos pasikeitė. Kai kalbam apie savarankiškumą ar nesavarankiškumą, visi ten esantys žmonės turi klausą ir girdi. O kai girdi, rezultatas būna toks, kokį išgirsta ir iš daugelio nuomonių susidaro kitą nuomonę. Ateina su savo nuomone, išeina su tarybos nuomone.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 18 val. 40 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
