Kuklumas – dorybė, bet nuo parodomojo kuklumo, kuris yra aukštesnė puikybės forma, jį skiria plona linija, kurios kartais suvis neįmanoma įžiūrėti.
Ne, naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras L.Kukuraitis į tokį manipuliuotoją nepanašus.
Nors akivaizdu, jog šis „valstietis“ suvokia, kad jis kuria savo teigiamą įvaizdį atviravimais apie tai, kad nuo visiško skurdo jo penkių vaikų šeimą gelbėjo tiktai tėvas verslininkas, nes atžalų jis pats negalėdavo aprūpinti net kai kuriais būtiniausiais daiktais.
Tą įvaizdį sustiprina ir aprūdijęs automobilis, kuriuo politikas atvažiuoja į ministeriją.
Gal ir ne pro šalį valdžioje viena kita asmenybė, savo kailiu patyrusi, ką reiškia skurdas ir socialinė atskirtis. Žinoma, jei to asmens kadencija neapsiribos aprūdijusių ratų vadeliojimu ir viešu prisipažinimu, kaip sunku suprasti tarnybinį išmanųjį telefoną ar kitas socialiniame užribyje nepažintas technologijas.
Nuo L.Kukuraičio, atrodo, nenori atsilikti ir šviežiai keptas „valstiečių“ parlamentaras T.Tomilinas.
Skubėdamas tautai parodyti, kad jis, kaip vienas partijos socialinės programos kūrėjų, yra ne ką turtingesnis, o gal dar skurdesnis už ministrą, didžiosios politikos naujokas išdėstė, kad jis vienas augina keturis vaikus ir gyveno taip vargingai, kad tiktai Seimo nario alga jam padėjo atsitiesti.
Užmetus akį į šio Seimo nario biografiją, matyti, jog vienas „valstiečių“ šviesulių visą gyvenimą nėra dirbęs niekur kitur, tik pas savo partijos parlamentarus padėjėju, o pastaraisiais metais – europarlamentaro B.Ropės biure.
Įdomiai čia viskas klostosi. Pasirodo, nuo skurdo, į kurį stūmė ir bendražygiai, jis atbėgo į valdžią kartu su visa savo partija.
