Penktadienio rytą pilnas autobusas pabėgėlių atvyko į sostinę, kur juos pasitiko socialinės iniciatyvos „Jie pasirinko Lietuvą“ iniciatorius ir prie jos prisidėję vilniečiai. Per keletą savaičių į kvietimą surengti pabėgėliams išskirtinę ekskursiją po Vilnių atsiliepė nemažai entuziastingų ir pilietiškų žmonių.
Kaip teigia ekskursijos organizatoriai, šios kelionės į Vilnių tikslas – parodyti šiems žmonėms kitokią Lietuvą, nei jie mato pro Ruklos pabėgėlių centro langus, ir suteikti galimybę iš arčiau pažinti Lietuvos istoriją ir kultūrą, pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis, paragauti tradicinio lietuviško maisto, pažinti miesto žmones.
Tokią idėją parėmę vilniečiai patys pasiryžo vienai dienai tapti sostinės gidais, o prie ekskursijos organizavimo prisidėjo ir nemažai žinomų žmonių bei verslininkų, kurie pakvietė ekskursijos dalyvius pietų.
Į Vilnių iš Ruklos autobusu atvyko 39 pabėgėliai, tarp jų – šeimos su vaikais, mokyklinio amžiaus jaunuoliai. Nors oras buvo žvarbus, svečiai iš Ruklos atrodė puikiai nusiteikę. Tiesa, iš pradžių su laukiančiais gidais bendravo nedrąsiai, juolab kad tik keletas atvykėlių mokėjo šiek tiek angliškai, bet vėliau padrąsinančios šypsenos padėjo pralaužti ledus.
Broliai iš Irako: „Liksime čia“
„Žmona, sužinojusi apie iniciatyvą, paskatino prie jos prisidėti. Manau, tiems žmonėms nuobodu ten, kur jie dabar gyvena, o dabar, per šventes, vieną dieną jie praleis kitaip. Planuojame eiti į muziejų su vaikais, apžiūrėsime miesto eglę“, – kalbėjo architektas Darius Spranaitis. Jis prie iniciatyvos prisijungė su žmona Mariele ir trimis vaikais, o kartu su jais po senamiestį vaikštinėjo ir šeima iš Sirijos, auginanti du panašaus amžiaus vaikus.
„Prieš tris mėnesius atvykome į Lietuvą, kol kas gyvename Rukloje. Mūsų šeimoje auga šešerių metų sūnus ir ir penkerių dukra“, – pasakojo moteris ir pridūrė, kad jai patinka gyventi Lietuvoje, jau yra apsilankiusi Kaune. „Man ir mano vyrui reikia darbo, vaikai lankys lietuvišką mokyklą“, – teigė ji ir apgailestavo, kad anglų kalbos nespėjo išmokti geriau, o turimų lietuvių kalbos įgūdžių dar nepakanka sklandžiam bendravimui.
Į kvietimą tapti gidais pabėgėliams atsiliepė ir grupė moksleivių. „Sakoma, kad Lietuvoje pabėgėliams nėra gerai, tai kyla klausimas – kodėl? Esame tie, kuriems suteikta daugiau, juk turime darbus ir tai, ko gal šiandien šie žmonės gauti negali. Norime parodyti Lietuvą iš kitos pusės“, – kalbėjo moksleivis Margiris Lučys ir prisipažino, kad su pabėgėliais jam tenka bendrauti pirmą kartą.
„Daug apie juos rašoma žiniasklaidoje, bet kai sutinki tokius žmones gyvai, pamatai, kad tai tokie pat žmonės kaip aš ir jūs“, – sakė M.Lučys.
Ekskursijoje dalyvavę pabėgėliai iš kurdiškosios Irako dalies broliai Hakanas ir Mohamedas sutartinai tvirtino, kad sąlygos Rukloje juos tenkina ir jų šeima ten įsikūrė prieš penkis mėnesius.
„Žmonės draugiški, net per Kalėdas, kurių mes nešvęsdavome, sulaukėme dovanėlių. Lietuva – gera šalis gyventi, ir jei čia turėsime galimybę pradėti naują gyvenimą – tikrai pasiliksime, – kalbėjo Muhamedas ir pridūrė, kad jau spėjo pramokti lietuvių kalbos ir čia pat pademonstravo savo žinias: – Aš gyvenu Lietuvoje gerai, čia tikrai gerai.“
Puikiai angliškai kalbantys broliai sutartinai tikino, kad jų tėvai taip pat nusiteikę likti Lietuvoje ir nekantriai laukia, kol pasibaigs integracijos procesas ir galės pradėti dirbti.
Įkvėpė siro istorija
Iniciatyvos „Jie pasirinko Lietuvą“ autorius Domas Burkauskas teigė, kad šis idėjos pavadinimas yra su tam tikrus „avansu“. „Dauguma pabėgėlių Lietuvos nesirinko ir į mūsų šalį atvyko pagal programą, bet norėtųsi, kad apsigyvenę čia jie norėtų pasirinkti Lietuvą, o ne Vokietiją ar Švediją. Noriu šiuo pavadinimu truputį paprovokuoti, paraginti padaryti viską, kad šie žmonės pasirinktų Lietuvą“, – kalbėjo jis.
Anot pašnekovo, idėja imtis tokios iniciatyvos jam pačiam kilo labai spontaniškai ir jos pradžia susijusi su prieš kurį laiką nutikusia istorija. „Vienas mano pažįstamas, dirbantis organizacijoje „Gydytojai be sienų“, paprašė pagalbos žmogui, kuris anksčiau dirbo toje pačioje organizacijoje Irake. Jis buvo siras, o kai grįžo į tėvynę, ten jau buvo prasidėję neramumai ir jam teko palikti šalį. Iš tarptautinės organizacijos darbuotojo jis tapo pabėgėliu. Jo kelias nusidriekė iki stovyklos Graikijoje, o iš ten – į mūsų šalį“, – pasakojo D.Burkauskas ir patikslino, kad dar prieš šiam sirui atvykstant į Lietuvą buvo ieškoma būdų, kaip jam padėti, kad atvykus į svetimą šalį netektų pirmų mėnesių praleisti pabėgėlių centre.
„Socialiniame tinkle išplatinau pranešimą, kad šiam žmogui reikia pagalbos, gyvenamosios vietos. Dar jam neatvykus į Lietuvą, jį pažadėjo įdarbinti viena tarptautinė įmonė Kaune, kuriai reikėjo arabiškai kalbančio darbuotojo“, – pasakojo D.Burkauskas. Po pažinties su siru jis sutikęs ir daugiau žmonių, kurie su turimais įgūdžiais ir patirtimi galėtų sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje.
„Tokiems žmonės reikia labai daug, o kartu ir labai nedaug. Mes tarsi savaime suprantamu dalyku laikome darbo, namų ir draugų turėjimą, o šiems žmonėms naujam gyvenimui reikia visų šių dalykų. Turint omeny, kokius išgyvenimus jie patyrė, tai draugai – vieni svarbiausių“, – kalbėjo pašnekovas.
Pyksta ant pabėgėlių, nors Lietuvą palieka ir lietuviai
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje už itin išskirtinės kvalifikacijos darbą mokami itin žemi atlyginimai ir patys lietuviai dėl to palieka šalį, tad galima tik įsivaizduoti, su kokiais iššūkiais susiduria mūsų valstybėje bandantis įsitvirtinti pabėgėlis.
Anot jo, dauguma lietuvių nesuvokia, kokia Sirija buvo prieš karą, ir dauguma šiandien nuo karo baisumų bėgančių žmonių galbūt gavo didesnius atlyginimus, nei šiandien gauna vidutinis lietuvis.
„Yra daug įvairių niuansų, bet mums tarsi patogiau jų nematyti, o visiems užklijuoti vieną etiketą – „pabėgėlis“, kuris ieško ekonominės naudos. Mums tada tampa gyventi lengviau“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad savo iniciatyva siekia parodyti kitokią Lietuvą, mat dažnai šie žmonės būna matę tik kelią į oro uostą ir kelią iki Ruklos.
D.Burkauskas džiaugėsi, kad internete daug žmonių parėmė jo idėją ir pavyko surinkti apie lėšų ne tik vienai kelionei į Vilnių, bet ir kitoms iniciatyvoms.
„Lietuviai dažniau mato problemas, o ne iššūkius ar galimybes. Taip, pabėgėlių srautas yra globali problema, bet ji gali tapti iššūkiu ir galimybe. Žmonės bėga nuo karo ir baisių sąlygų, bet tarp jų yra ir tam tikrų sričių specialistų, kūrybingų, energingų žmonių ir kai kuriems jų net nereikia integruotis, nes, pavyzdžiui yra krikščionys ir gyvena pagal krikščioniškas tradicijas“, – kalbėjo pašnekovas.
